Įkraunama...
Įkraunama...

Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuotai

QUOTE(VeroniQ @ 2011 11 14, 00:32)
Kam mušti, jei galima susitarti. Juk pvz versle su partneriais vykdomos derybos, pateikiamia argumentai, o ne kumščiais smile.gif Su vaikais galima vaikų kalba ir atitinkamais argumentais. Paprastai - nesutvarkysi bardako, negalėsi žaisti su kompu ar kažką tokio dieną ir t.t.
Ir paaiškinti reikia, kodėl pvz kažko negalima. Nes jei negalima, tik dėl to, kad pvz aš taip sugalvojau, tai gal tam "aš" reik peržiūrėt savo elgesio motyvus...

Prieš porą savaičių Kaune prie darželio nušovė vyriškį, atėjusį paimti vaiko iš darželio. "Verslo" reikalai, toks specifinis derybų būdas matyt.
Bet, aišku, su vaikais viskas kitaip - kokie tie tėvai bebūtų, kokiomis sąlygomis besilauktų - vaikiukai visi idealiai vienodi gimsta. Po tolieka tik pritaikyti "tobulą derybų būdą" ir visi išauga tobuli.


QUOTE(ziwex @ 2011 12 12, 14:18)
Nebūtinai iš tėvų. Nei pas senelius, nei pas mus šeimoje agresijos niekada nebuvo. Mano vaikas nėra matęs jokių muštynių, bet vis tiek mušasi. Manau, kad tai yra susiję su hyperaktyvumu. Būdamas dvejų metų stumdė mažesnę mergaitę. Dabar jam jau penkeri ir jeigu nuotaikos nėra darželyje muša mažesnius vaikučius, skriaudžia šunį ir man kartais užtvoja. Aiškink neaiškinus, ir piktuoju, ir gražiuoju, ir draudimais tam kartui padeda. Po kiek laiko vėl tas pats ir daryk ką nori su juo... g.gif

Tau tiesiog reikia daugiau laiko. Vaikai nėra vienodi, ir negimsta jie vienodi. Todėl nesilygink su aplinkiniais ir nevertink savo pasiekimų pagal kitus. Mokinkis iš aplinkinių, knygų, bet vertink žiūrėdama į progresą, kurį pasiekei tu ir tavo vaikas.
Nes tik išoriškai kai žiūri - kiekvienas vaikas tai dvi rankytės, dvi kojytės, pilvukas, galvytė. O esmė - tai procesai, kurie vyksta tame kūnelyje ir toje galvytėje. Su vienu vaiku susitarti - kaip dviračiu išmokti važiuoti. O su kitu kalbą rasti - tas pats kas lėktuvą valdyti išmokti. Tas, kuris sukioja dviračio rankeną niekada nesupras ką reiškia trys laisvės laipsniai ir lėktuvas sminga prie bet kokio neatsargaus šturvalo truktelėjimo.

QUOTE(angelu kalva @ 2011 12 12, 20:57)
Ima darytis nebeidomu jau. Jeigu dvimetis mamai audzia makaule, o toji nemoka su vaiku susitarti, kad neaustu, tai leidzia numanyti, kad tokios mamos galvoj tik siulas, kuris prilaiko ausis.

Pamiršau, kad yra dar tokia transporto priemonė kaip "triratis". Tikriausia mokymo tobulumo viršūnė yra situaciją, kai "triratininkas" aiškina "lakūnui", kaip galima išmokti valdyti transporto priemonę per pusvalandį ir koks koks beviltiškas asilas yra tas, kuris nesugeba šito padaryti lotuliukas.gif Sėkmės visoms auklėjant savo vaikus 4u.gif
Atsakyti
zinai su tais lakunais...mano vaikai mociutes visiskai neklauso. Visiskai. Na ir tegu, ju susitarimo reikalas. Jei mociutei tinka kad jai tranko per galva, pleso rubus - tebunie. Bet vaikai eidami su ja i lauka bega i gatve doh.gif Ji teisinasi kad jie jos neklauso. Eidami su manim, su teciu jie niekada i gatve nebega. Tai ar tikrai cia vaikai "lektuvai" ?
Kalbant apie mano mama jai visi lipa ant galvos, ne tik mano vaikai. Tai cia jau kitas klausimas.
Atsakyti
QUOTE(wytaute69 @ 2011 12 13, 11:39)
zinai su tais lakunais...mano vaikai mociutes visiskai neklauso. Visiskai. Na ir tegu, ju susitarimo reikalas. Jei mociutei tinka kad jai tranko per galva, pleso rubus - tebunie. Bet vaikai eidami su ja i lauka bega i gatve  doh.gif Ji teisinasi kad jie jos neklauso. Eidami su manim, su teciu jie niekada i gatve nebega. Tai ar tikrai cia vaikai "lektuvai" ?
Kalbant apie mano mama jai visi lipa ant galvos, ne tik mano vaikai. Tai cia jau kitas klausimas.

Na, tada pažiūrime dar iš kitos pusės.
Tik išoriškai kai žiūri - kiekvienas suaugęs tai dvi rankos, dvi kojos, pilvas, galva. O esmė - tai procesai, kurie vyksta tame kūne ir toje galvoje, ir, kas suaugusiam aktualiau nei mažam vaikui, praietis ir per ją sukaupta patirtis bei įpročiai. Visgi ne kiekvienas panorėjęs gali išmokti valdyti lėktuvą (o gal ir dviratį ne kiekvienas, ką aš žinau) - kai kam gal trūksta įgimtų savybių, kai kas gal neturėjo galimybių (ar poreikių) tas savybes tobulinti, o kai kas gal mokosi tokiu tempu, kad viso gyvenimo nepakaks kažkuriai savybei ištobulinti.

Šiuo metu skaitau knygą, kaip ugdyti vaikų emocinį intelektą. Ten yra labai gražus paaiškinimas, kaip keičiavi vaikų suvokimas apie tai, kokią įtaką rezultatui daro prigimtinės galimybės, ir kokią - darbas ir pastangos. Vaikai iki 4 metų turi nepajudinamą tikėjimą, kad labai panorėjus ir pasistengus galima padaryti bet ką. Tam amžiui toks tikėjimas yra gyvybiškai būtinas, nes tik jo vedami kūdikiai ir maži vaikai siekia ir ieško, tiria pasaulį nepailsdami, nepaisant nepalyginamai didesnio skaičiaus nesėkmingų bandymų, nei sėkmingų. Bet objektyvi tikrovė šiek tiek kitokia. Ir jei suaugęs asmuo mano, kad darbu ir pastangomis galima pasiekti viską, deja, jo suvokimas šioje srityje yra "užstrigęs" prie 4 metų ribos smile.gif
Atsakyti
Į panašią temą jau rašiau lyg, na bet ir čia pasisakysiu...
Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mušimas nieko gero nedavė. Mano mama mane mušė ir su diržu, ir su rykšte. Pradžioje jaučiau baimę, pykti, vėliau jau kažkaip matyt pripratau, bet nuo mažų dienų kažkas tarp manęs ir mamos nutrūko, nėra to ryšio... Dabar jau esu suaugusi, bet santykiai šaltoki. Jaučiasi, kad dabar mama norėtų šiltesnių santykių, bet aš nenoriu, nežinau kažkaip vat taip yra... Liūdna kažkiek, bet kažkokios šiltos ugnelės jos atžvilgiu negaliu savo širdyje įžiebti...

Mano dukra auga nemušta biggrin.gif viską išsprendžiame pokalbiais. Būna ir ožiukų, kaip ir pas visus, bet diržui/rykštėms sakau ne.
Atsakyti
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 02 07, 11:19)
Į panašią temą jau rašiau lyg, na bet ir čia pasisakysiu...
Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mušimas nieko gero nedavė. Mano mama mane mušė ir su diržu, ir su rykšte. Pradžioje jaučiau baimę, pykti, vėliau jau kažkaip matyt pripratau, bet nuo mažų dienų kažkas tarp manęs ir mamos nutrūko, nėra to ryšio... Dabar jau esu suaugusi, bet santykiai šaltoki. Jaučiasi, kad dabar mama norėtų šiltesnių santykių, bet aš nenoriu, nežinau kažkaip vat taip yra... Liūdna kažkiek, bet kažkokios šiltos ugnelės jos atžvilgiu negaliu savo širdyje įžiebti...

Mano dukra auga nemušta biggrin.gif viską išsprendžiame pokalbiais. Būna ir ožiukų, kaip ir pas visus, bet diržui/rykštėms sakau ne.


Pritariu. Mane irgi mane diržu auklėdavo, kartais vien dėl to, kad paminėdavau savo tėvo vardą, arba su juo slapta susitikdavau... Dažniausiai už netvarkingą kambarį, ar nepakankamai gerus pažymius, už melą... Pasėkmės? Kuo toliau kildavo nenumaldomas noras mušamai neverkti, tik laikyti sukąstus dantis... Kitą dieną į mokyklą eidavau su rašteliu apie tai, kad leistų nedalyvauti fizinio pamokoje. Prisiekiau, kad savo vaikų niekada nemušiu. Ir nemušu. O ryšys su mama tik iš mandagumo paskambinu , išklausau jos dejonių, rūpesčių. Niekada nebuvau jos įsileidus į savo širdį, ir dabar ten vietos nėra. ..Linkiu, kad nė viena mama to nepatirtų veikų abejingumo, ir tik mandagių skambučių...
Atsakyti
QUOTE(*Liepa18* @ 2012 02 07, 10:19)
Mano dukra auga nemušta biggrin.gif viską išsprendžiame pokalbiais. Būna ir ožiukų, kaip ir pas visus, bet diržui/rykštėms sakau ne.



thumbup.gif 4u.gif
Atsakyti
Mes nuo pat mazens vaikams sakome, kad mes nesimusame. Nei tetis mama musa, nei mama teti, nei vaikai vaikus, nei vaikai tevus. Tiesiog mes taip nesielgiame, nes mes vieni kitus mylim, elgiames svelniai, o kai supykstame, pasakome, kas nepatinka. Smurto nenaudojame pries vaikus nei fiziskai, nei psichologiskai. Nesaukiame ant vaiku. Ir jie yra kur kas paklusnesni ir sukalbamesni negu tie, kuriuos musu aplinkoje tevai musa arba apsaukia. Neturim tikslo, kad vaikai musu bijotu.
Atsakyti
QUOTE(vilkra @ 2012 02 19, 18:15)
Pritariu. Mane irgi mane diržu auklėdavo... Pasėkmės? (...)ryšys su mama tik iš mandagumo paskambinu , išklausau jos dejonių, rūpesčių. Niekada nebuvau jos įsileidus į savo širdį, ir dabar ten vietos nėra. ..Linkiu, kad nė viena mama to nepatirtų veikų abejingumo, ir tik mandagių skambučių...

Sutinku, kad nereikia vaikų mušti, tačiau viskam yra ribos, ir kartais, kaip bebūtų gaila, aiškinimai ir bandymai susitarti nepadeda... Esu vaikystėj ragavus diržo kelis kartus, bet tikrai pelnytai, nes ne auksinis vaikas buvau. Kadangi žinau už ką, niekada nuoskaudos dėl to nejaučiau. Myliu tėtį be galo, ir visai nesvarbu, kad kažkada jis man per uodegą užplojo. O štai su mama santykiai labiau oficialūs, nors ji fiziškai nebaudė. Tad matyt ne tik dėl rykštės naudojimo sklandūs santykiai su tėvais būna, bet ir nuo daugelio kitų dalykų priklauso.
Atsakyti
QUOTE(Daringa @ 2012 02 23, 14:39)
Esu vaikystėj ragavus diržo kelis kartus, bet tikrai pelnytai, nes ne auksinis vaikas buvau. Kadangi žinau už ką, niekada nuoskaudos dėl to nejaučiau.

o ka reikia padaryti, kad nusipelnytum tevu smurto?
Atsakyti
QUOTE(ragnez @ 2012 02 23, 13:44)
o ka reikia padaryti, kad nusipelnytum tevu smurto?

supykint juos g.gif
Atsakyti
QUOTE(ragnez @ 2012 02 23, 15:44)
o ka reikia padaryti, kad nusipelnytum tevu smurto?

vadinas buvo uz ka,jei pati zino.svarbu paaskint uz ka,ir ka negerai padare,jog pamoka isisavintu visam gyvenimui ir daugiau nenoretu kartot tos klaidos.
buna jog pasakoji pasakoji o jam dzin tada per subine ir viskas iskart vaikui aisku pasidaro<na neturiu omeny jog i diena po n sykiu ir iki reanimacijos>.tiesiog kartais taip reik....<na ir zinoma daba sumoralizuokit jog jei man taip aiskintu tai as ne kaip jausciausi ir bla bla bla... biggrin.gif >
Atsakyti
QUOTE(margustas @ 2012 02 23, 17:23)
vadinas buvo uz ka,jei pati zino.

g.gif
tai kokia cia ta priezastis galetu buti (be to, kad tevai nemoka bendrauti nemosuodami kumsciais)?
Atsakyti