Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuotai

Alfija, yra skirtumas, kur vaikas gauna lupt uz tai, kad neklauso mamos pvz.keliskart jai uzrikus, kad susirinktu kaladeles, bet vaikui nusispjaut ir jis ju nerenka ir mama nesusivaldzius paima ir prilupa, kad klausytu. Ir kai pries hiperaktyvu vaika reikia panaudoti tavo pamineta fizine jega (uzlauzti rankas, paimti uz sprando).

visiškai tas pats. Pagal suaugusiųjų svarstymo kategorijas- ne tas pats, o pagal vaiką tas pats.
Tik lupti vaikai turi gerokai mažiau asmenybinių problemų, nei tie kuriuos baudė "humaniškesnėmis" bausmėmis. Uždarydavo atskirame kambaryje, netenkindavo kai kurių socialinių poreikių(nebendraudavo) pastatymas kampan baisiau ir nebūna, neleidimas bendrauti su draugais, neleidimas laukan, finansinis baudimas. Daro nepalyginamai didesnę žalą, nei šleptelėjimas minkštojon. Ir pašnekesiai apie tai ką jis padarė negerai- fiksuoja vaiko sąmonėje ir ugdo nepilnavertiškumą.
Kai aš čia paskaičiau apie...paklusnią mergaitę kuri padaro viską vos tik ją pašantažuoti, arba mam kaip sako pagrasini- to negausi, nevažiuosi pas močiutę ir t.t. ir ji viską padaro, įsivaizduoju tą stresą, kokį pergyvena tas vaikas. Kas tas diržas- palygint su močiute?

Iš kur jūs žinot, kad "lupti vaikai turi gerokai mažiau asmenybinių problemų, nei tie kuriuos baudė "humaniškesnėmis" bausmėmis"? Tyrimą mokslinį matėt, ar bobutė pasakojo?

O jus vyras muša, jei jūs neklausot jo? Jei jus vyras muštų, sakytumėt, kad smurtauja. O kai vaiką lupat, tai auklėjat??? Aš manau, kad su vaikais, kaip ir su suaugusiais, reikia tiesiog kalbėtis. Nemušam savo vaikų ir neklykiam ant jų. Nei karto. Atsitūpiam, kad akys būtų vienam aukštyje ir kalbam.

Taip, prilupus kartais greičiau išsisprendžia problema, BET... jūs parodot vaikui, kad:
1. toleruojat smurtą ir konfliktų sprendimą smurtu
2. jį galima mušti (apie savivertę vaiko iš viso nėra ką kalbėti)

Tai yra labai trumpalaikė priemonė, parodanti tėvų negebėjimą tvardytis ir kontroliuoti savo emocijų ir veiksmų. Tai veikia, nes vaikas bijo bausmės, o ne supranta, kad netinkamas jo elgesys. Čia gyvulius taip dresuoja, bet ne vaikus...

problema ta, kad bet kokia bausme - tiek fizine, tiek nefizine - veikia taip pat. ta alfija ir sako: ar rykste mosuosi, ar grasinsi vaikui zodziais, trauma bus ta pati.

pasakykit bausmę kurios vaikas nebijo? Kuris vaikas nebijo bausmių? Kuris nebijo net tų pokalbių?
Jei tik kalbom būtų išsprendžiamos problemos. Nėra kitos valstybės kaip JAV, kur būtų tokios griežtos nuobaudos tėvams prieš smurtą prieš vaikus. Ir ką? Nėr kitos valstybės tokios kur nuolat nesmurtautų patys vaikai, kur klestėti klesti patyčios ypač paauglių tarpe. Paauglys iš vaiko. Nesuskaičiuoti taip paprastai kiek ten tų psichologinių tarnybų padedančių vaikams. Ir tėvams, žinoma. Kanada šalia. Jie labai ramiai panaikino tą draudimą naudoti fizines bausmes, ir kartą ir visiems laikams(bent taip sako) baigė su Vaiko teisių konvencija. Kaip davusia daugiau realios žalos augančiai asmenybei nei naudos. Sako gyvena dabar jie daug geriau. Vaikai vėl žino savas pareigas, žino ribas.
Matot jei tik nesmurtausiu aš pati, tuo tarpu kai jau mane lups. Jei aš įsikibsiu vyrui į plaukus ir skleisiu neartikuliuotus garsus, tai gavus atgal nemaysiu jog tai yra smurtas.
Kiekvieną kartą gavus šiknon labai gerai žinojau už ką ir kodėl. Čia iš savo patyrimo. Sužinojau, kad tėvai tik žmonės, ir juos irgi apleidžia kantrybė bežiūrint tegu ir į mano krečiamas nesąmones. Ir atsimenu daug pokalbių- kurių metu įpykę tėvai, tegu ir visai ramiu tonu pasakydavo labai daug skaudžių dalykų, kuriuos atleisti buvo labai sunku ir daugelį metų. Paskui prisirinkau žinių ir patirties, kad visiems vienodai tie pokalbiai.
O šiknon gavai tu pažviegei, išleidai tas savo emocijas, tėvai matyt irgi- ir viskas. Po to nusiraminimas. O po pokalbio- kaip po pokalbio vaikas gali išleisti savo neigiamas emocijas? Ką jis turi daryti, kad jam palengvėtų?

kiekvienam zinok sava patirtis, bet as tia jauciuosi labai traumuota musimo. Mane musdavo jei gaudavau trejeta mokykloj. (uz dvejeta beje nemusdavo, logikos jokios, nors as ju esu gavus tik kelis per visa mokymosi istorija) O musdavo mane su sokdyne, smarkiai. Geriau mokytis tas nepadejo, tik isigijau dvi pazymiu knygeles ir visa mokyklos laikotarpi prisimenu kaip nuolatini siauba kad neisrysketu apgavyste. TIkrai jauciuosi buvus musama nepelnytai. Be to mamos nekencicu iki siol, nors ir bendraujam gan normaliai.

Esu ir as uzplojus savo vaikams kai jau isisiauteja nevaldomai. Po kurio laiko supratau kad tai tiesiog nepadeda. Vadinasi reik ieskoti kitu budu. Nebaudziu as ju. Kalbames. Trumpai drutai. Irgi nevisad padeda.

kaip tik ruošiausia rašyti, jog nereikia painioti bausmės už prasižengimą, ir mušimo vardan mušimo. Tada tikrai smurtas. Už trejetus jei kas mane būtų lupęs, irgi tikriausia jausčiausi traumuota. Tokiu atveju mane sodindavo per Labanakt vaikučiai mokytis .O va kai ant kaimynų kiaulės pajodinėjau, o ji stipo matyt nuo streso- gavau kaip reikiant. Ir visai buvau nusipelnius. Yra dalykų, kur fizinės bausmės yra tinkamos.

na nesutikciau kad kaiule svarbiau uz vaika. Man siuo atveju galioja principas - pridirbai - atlygink. Kaip jau ten vaikas gali atlygint tokius nuostolius reik ziuret pagal situacija. Na bet ka cia gincytis. Mano mamai atrode kad sitaip mane geru zmogum isaugins ir jai tikrai atrode kad trejetas tai didziausia sunybe kuria tik galiu iskresti.

tai ne už kaiulę aš ir gavau, o už visišką atsakomybės neturėjimą, kitų asmenų negerbimą, už kitų asmenų privatumo ir turto niokojimą. Man buvo aštuoni metai, buvau kaimo vaikas ir puikiai žinojau ant ko jojama, ant ko ne. Kas yra mūsų kas ne. Ir kainas maždaug žinojau. Viską žinojau.
Prie ko čia palyginimas vaikas ir kaiulė. Mano tėvams irgi buvo labai svarbu, kad tas jų vaikas nesukiaulėtų, na nepasidarytų kiauliško proto tik.

Kitaip sakant esmė yra ne rykštėje ar dirže, o pačiam nuobaudos suformulavime.
Jei gauni už trejetą- jei taip formuluoji, tai tada gali iki gyvenimo pabaigos lupti. O jei formuluoji jog už tinginį, už pareigų neatlikimą, kai duomenų nėra jog tu jų negali atlikti- tada kitaip.
Jei lupi už kiaulę- irgi nieko nebus. Svarbu- formuluotė, ir pirmiausi ji vaikui turi būti aiški.

tai, kad jokio skirtumo uz ka bausme ir kaip suformuluota (tai galioja ir fizinems, ir psichologinems bausmems). manau, kad svarbiausia - koks bendrai poziuris i vaika, su kokia nuotaika suaugusieji su tuo vaiku bendrauja, kokia atmosfera dominuoja...

galu gale, tu uz kiaule kiek kartu gavai? karta? kiek tokiu kiauliu gyvenime buvo? o wytaute sistemingai gaudavo - uz kiekviena trejeta...

ir zinok, su tais formulavimais - vat, gavau as tokiu pora tokiu visiskai nekaltu formuluociu "ka darai, daryk gerai" ir "jeigu tiek krapstysies - nieko gyvenime nepasieksi"... nu ir pabandyk mazas vaikas budamas igyvent abu siaip jau teisingus reikalavimus - viska padaryt ir labai gerai, ir labai greit

ir tu vertinimu, reikalavimu "gerai mokytis" as taip bijojau, kad trecioj klasej is pamoku begiot pradejau - nes man, pirmunei, eme nesisekt rusu kalba, nesupratau as kirilicos... baime, kad mane mama bars, nes as nesimokau "labai gerai", buvo tokia didele, kad nedrisau net pasisakyt - taip prarasdama galimybe gauti reikiama pagalba.

už kiaulę gavau kartą ir diržu. Per nagus ir stipriai gavau kai močiutei ataudus staklėse nukirpau. Prieš tai dar buvau iškirpus skylę užuolaidoj, kilimą apkirpus. Ir teoriškai ir priktiškai žinojau ką tos žirklės daro, ir kam jos skirtos. Kai gavau akyse prašviesėjo- iš karto sužinojau, kad kirpti galima tik tą ką galima, teisingiau reikia. Buvo 9. Matai kaip yra mane bausdavo, ir aš baudžiu vaikus- net keturis kartus jau lupau, per abu vaikus- visai ne tam, kad padarytų viską labai gerai, o tam kad pradėtų judėti tinkama kryptim link to jo įmanomo gerai. Sąlygą labai gerai turi jis pats sau išsikelti- su laiku. Jei norės. Tai va kai jau visos likusios priemonės nebeveiksmingos- tada kaip tam eilėraštuke- daug mamytė tur kantrybės, bet yra kantrybės ribos.