Noriu padėkoti už visą čia surašytą informaciją apie šuns vežimą į kitą šalį

Ačiū
Tik penktadienį vėlai vakare parskridau su nauju augintiniu iš Vokietijos. Tad galiu trumpai parašyti kaip sekėsi man.
Skridau iš Vokietijos su 9 sav. Tibeto terjere kuri turėjo mikročipą ir vieną skiepą. ES nuo 8 iki 11 sav. šunį galima vežti be pasiutligės skiepo. Turėjau:
šuns pasą,
pardavimo- pirkimo sutartį,
veterinaro išduotą pažymą, kad šuo gyveno pas veisėją ir kontakto su laukiniais gyvūnais neturėjo.
Kadangi nei Wizzair, nei Ryanair gyvūnų neskraidina, pasirinkau Baltic air. Nes tai buvo tiesioginis skrydis ir arčiausias oro uostas.
Perkant bilietus reikia pasiskambinti į atstovybę ir informuoti, kad skrisite su šuniuku. Tuomet el. paštu gausite informaciją apie šuniuko bilietą.
Automobiliu vežiau pasidėjusi ją ant kelių, o kelioninį krepšį pasidėjau tarp kojų. Juk vokiečiai labai greižti, galvojau, jei stabdys- tuomet įkišiu šuniuką į krepšį. Niekas nestabdė. Kadangi kelionė iki orouosto 160 km. du kartus buvome sustoję ramioje aikštelėje pavedžioti šuniuką.
Orouoste šuniuką nešėmės rankose. Tik registracijos metu reikėjo parodyti, kad šuo telpa krepšyje. Tam turėjome jį įdėti ir vėl buvo galima jį iš to krepšio išimti

. Kad neperšlaptų krepšio vidus, buvome įtiesę vienkartinę palutę(o jos viso skrydžio metu tikrai reikėjo) ir rankšluostuką su mamos kvapu. Registracijos metu pažiūrėjo šuniuko pasą, bet nelabai atydžiai. Kitų popierių net nežiūrėjo.
Mums buvo likę labai daug laiko iki skrydžio, tai šuniukas laisvai su pavadėliu (pirmą kartą jo gyvenime) vaikštinėjo po orouostą. Niekas nieko nesakė, kad negalima ar kažką panašiai. Žinoma, neapsėjome be balų ir vienos krūvelės

. Bet tam buvome pasiruošę, vaikštinėjome su popieriniais rankšluostėliais. Jų tikrai sunaudojome nemažai
Jau einant pro įsodinimo vartus šuniuką turėjome laikyti krepšyje. Žinoma jam tai labai nepatiko. Lėktuve krepšį padėjome ant žemės po kojomis. O kad šuniukas nepanikuotų prasegiau krepšio šoną ir įkišau ranką, kad galėčiau ramiai glostyti šuniuko galvą. Buvo nepatogu sėdėti persikreipusiai, bet šį kartą šuniukas buvo svarbiau

. Jau lėktuvui kylant jis užmigo. Miegojo viso skrydžio metu, tad tik prieš pasiekiant lėktuvo ratams žemę atsargiai šiek tiek pakėlėme krepšį nuo grindų, kad smūgis neišgąsdintų šuniuko. Po skrydžio tas krepšys jam jau visai patiko, sėdėjo krepšyje ir dairėsi. Tad iki mašinos nešėme jį krepšyje

.