QUOTE(ast_alaus @ 2011 10 07, 12:04)
Sveikos, mamytes,
kazkaip buvau 'pametusi' sia tema, bet vel atradau. Cia GERA
Pirmiausia tai skubu 'reklamuoti' nauja produkta -
organizacijos 'Pradziu Pradzia' isleista knygele apie zindyma lietuviu kalba. Isigykit, jei ne sau, tai gali buti puiki dovanele besilaukiancioms draugems, sesems, giminaitems, kolegems, kaimynems...
ZINDYMAS
Taip ir bus !
mazute2008, kazkaip sunku skaityti tokias tavo mintis, isivaizduoju kaip tau sunku, kai pati tarsi nori vieno, o tavo antroji puse lyg priestarauja tavo pacios pasirinkimui..... Be abejo cia kalciausia aplinka, kurioje esi, spaudima keliantys artimi zmones... Manau tau iseitis - rasti kuo daugiau ilgai zindanciu mamyciu SALIA, susitikineti su jomis, bendrauti ir suprasti, kad sie vaikuciai yra gerokai laimingesni uz tuos, kurie MP neragave ar is kuriu jis buvo atimtas pirmais menesiais...

Galu gale ismokti savitaigos ir sugebeti atsiriboti nuo neteisingos aplinkos, i ja nereaguoti!! Gydytoja nera sudetinga pakeisti kita (ko neimanoma padaryti su uosviais, tevais ar vyru

).
Manau tikrai labai neteisinga ir vaika nuolat spausti (psichologinis spaudimas?) tokiais klausimais kaip 'kada pakaks' ir pns. Juk jo poreikiai nuo to nepasikeis. Nors gal irt pasikeis, bet, manau, kaip tik priesinga linkme nei daugumai noretusi.......
Kalbant apie sirgimus... Visi vaikai serga pradeje lankyti darzeli ar mokykla. Visiems be isimties tenka igyti imuniteta tai vaiku grupei. Vieni vaikuciai jautresni, kiti stipresni ir tie vidiniai isgyvenimai skirtingai pasireiskia. Kaip jau kazkuri minejo - tavo pacios tokia itempta busena, galu gale ir judvieju santykiai su vyru taipogi turi itakos vaiko jautrumui (tame tarpe ir sirgimams). Taip, kad vien MP sioje situacijo stebuklu tikrai nepadarys!
Taciau ka bekalbetu tavo gydytoja, ji yra milijona kart neteisi, bandydama irodyti, kad MP neturi reiksmes imunitetui.... Tikrai turi ir labai didele. Kaip ir savisaugos formavimuisi.
Dėkui jums už palaikymą

Žinot, Klaipėdoje rasti ilgai žindančią mama labai labai sunku... O aš jau nebe labai ir pasakoju kam, kad žindau nes žinau reakciją. manau, kad draugė grįžusi iš ligoninės tikrai nutrauks žindymą nes jai ten neblogai praplovė smegenis...
Esu iš tų žmonių, kurie nesivelia į beprasmes diskusijas, geriau savy viską palaikau. Bet kai sprogstu tai sprogstu, tai va sprogo viskas vieną dieną, pasakiau viska savo vyrui, uošvienei, uošviui, ir žinot nesijaučiu geriau...Tik dar labiau ėmiau save kaltinti, kad galėjau patylėti. O mano mažius tiesiog jaučia mane, jei man kas ne taip vaikšto ir jis piktas, irzlus, tuoj ima sirgti...O ir šiaip sunku vaikui labai, išėjau į darbą, jis į darželį, viskam protestuoja, pyksta ant manęs, o ir aš pati ne kartą neadkvačiai sureagavusi:aprėkiau, pliaukštelėjau... Žinot, labai norėtųsi būti tobula, neklyst, atsiribot, džiaugtis gyvenimu, sveikai maitintis ir t.t, bet neišeina... Mūsų visuomenė negailestinga, pasijuoks, pasityčios greičiau nei padės ar paguos...
O nuo žindymo aš tikrai nepavargau, iš darbo grįžus su malonumu imu sūnų ant kelių ir mėgaujuosi jo artumu... Tik žinot pavargau nuo to slapstymosi, aiškinimosi, nesupratingumo. O kai aplink tokia nuomonė, tai ir pati pradedi viskuom abejoti...