Esu buvusi pas kelias būrėjas, bet kažkodėl nei vienai nepavyko manęs perskaityti
Buvau pas Zoją iš Stoties raj. Tai ėjau su konkrečiu širdies skausmu, kas daug laiko man nedavė ramybės. Tačiau ji nieko nematė, pati nepasakė kas yra. Kai įvardinau galiausiai kas yra, kodėl atėjau, sakė aš nematau to... Ir šiaip patarinėjo pirkti butą, nes jos sūnus dabar pasiėmė paskolą ir nusipirko ir t.t. ir pan...
Ir teko apsilankyt pas Mariną ar Mariją iš Lentvario. Irgi daugiau nevažiuosiu. Rankytes čiupinėjo, žiedų ieškojo. Nieko nerado. Tai klausė ar ištekėjus. Ar vaikų turiu. Pasakojo ilgai ir visai nesąmones. Iš pradžių vienaip sakė, po to kitaip pradėjo kalbėt. Nu žodžiu visai nieko gero. Šalia draugė buvo visą laiką, tai juokės, kad jai tą patį sakė, kai pirmą kartą buvo pas ją...
Šiaip aš nueinu ir pati nieko nepasakoju. Sėdžiu kaip vandens prisėmus į burną. Jei ko paklausiu atsakau taip arba ne. Gal dėl to joms ir sunku mane perskaityt. O kai sėdėjau kartu su drauge, tai jos ko tik paklausia, tai ji atsako ir dar penkis sakinius nejučiom prideda. Iš ko jau gali susidaryt neblogą vaizdą apie žmogų
Bet jei jausčiau, kad žmogus tikrai nevaikšto po pievas, tai galėčiau ir pasipasakot, pasakyt, užvest ją ant kelio. Bet kai pradeda šaudyt nesąmonėm...
Tai tiek tos patirties. Sėkmės visoms