QUOTE(Algyte @ 2011 09 19, 11:38)
Net siuveja baigusi tik proftechnine mokykla myledama audini, modeli, sukirpima, kuryba - gali papti paklausia dizainere. Jos darbo prasme kur? toje pacioje kuryboje, israiskoje.
Na taip, iš dalies jūs teisi. Iš kitos pusės (pakarksėsiu bjauriai

), jei žiūrėsim ne teoriškai, o praktiškai, tai viskas nėra taip jazminų žiedais nubarstyta. Siuvėja, kad ir kokia apdovanota ir savo darbą mylinti būtų, greičiausiai eis dirbti į siuvyklą ir laiko bei jėgų kūrybai neturės. Tam, kad atsidarytum savo saloną, reikia turėti iš ko tą daryti. Pažinojau merginą, kuri, nors šiaip nepaprastai kuklus žmogus, bet pati yra sakius "taip, turiu Dievo duotą gebėjimą siūti". Metė vieną dieną siuvimą ir išėjo dirbti ten, kur moka reguliarią algą, už kurią galima nuomą susimokėti ir vaiką pamaitinti...
Kūryba ir tikėjimas, kad tavo darbas yra doras, naudingas ir tu išties sugebi jį dirbti yra gerai. Bet pradžia (bent jau ji) reikalauja ne tik tikėjimo ir žinojimo, bet ir darbo, tam tikro pasiaukojimo ar kažko aukojimo, tvirtybės nemest kelio dėl takelio, net kai nebesi tikras, kur iš tikrųjų kelias, o kur tik takelis...
Čia jau asmeninė situacija
Žaviuosi kai kuriom nenužudomom pozityvistėm šioje temoje, kad man taip