QUOTE(Algyte @ 2011 09 19, 10:38)
Vaizgante tu man atleisk, bet as kazkaip nemoku skaityt tavo zinuciu, vis man jos piktos atrodo 
Nesu pikta, esu realistė. Man svetimos svajuko dramblionės.
Nesu pikta, esu realistė. Man svetimos svajuko dramblionės.
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 18, 19:45)
Minčių aš nekuriu, man jas duoda. Duodamos mintys, duodamos reikiamos knygos, duodami reikiami žmonės, aplinkybės ir t.t.
Jūs turit pilną teisę tikėti, kad viską kuriate pačios. Tai jūsų teisė.
Duosiu savo dabarties pavyzdį, kuris puikiai visa iliustruoja. Grandinė tokia: kažkodėl atsiverčiau tinklapį "Lesė", kažkodėl tą pačią dieną dukra paprašė nupirkti jai knygą "Šunų viešbutis" (ji apie tai, kaip vaikai globoja benamius šunis), kažkodėl užpildau savanorės anketą, kažkodėl įstringa vieno šunelio nuotrauka, kažkodėl paskambinu vienai iš savanorių, kažkodėl nueinu į jos kuruojamą gyvūnų prieglaudą, kažkodėl joje pasijuntu be galo gerai, kažkodėl dvi savaitės ten einu ir dirbu, kažkodėl ten veduosi savo vaikus, kažkodėl manęs paprašo 3 dienas paturėti vieną kalytę, kol išsispręs viena problema, kažkodėl visa šeima tą kalytę pamilsta ir mes ją pasiliekam, kažkodėl mano aplinkoje atsiranda žmonės, kurie augina iš prieglaudų pasiimtus šunis ir kates ir t.t. Ši grandinė kažkaip tęsis toliau. Viskas vyksta be mano valios, tiesiog stebiu.
Jūs turit pilną teisę tikėti, kad viską kuriate pačios. Tai jūsų teisė.
Duosiu savo dabarties pavyzdį, kuris puikiai visa iliustruoja. Grandinė tokia: kažkodėl atsiverčiau tinklapį "Lesė", kažkodėl tą pačią dieną dukra paprašė nupirkti jai knygą "Šunų viešbutis" (ji apie tai, kaip vaikai globoja benamius šunis), kažkodėl užpildau savanorės anketą, kažkodėl įstringa vieno šunelio nuotrauka, kažkodėl paskambinu vienai iš savanorių, kažkodėl nueinu į jos kuruojamą gyvūnų prieglaudą, kažkodėl joje pasijuntu be galo gerai, kažkodėl dvi savaitės ten einu ir dirbu, kažkodėl ten veduosi savo vaikus, kažkodėl manęs paprašo 3 dienas paturėti vieną kalytę, kol išsispręs viena problema, kažkodėl visa šeima tą kalytę pamilsta ir mes ją pasiliekam, kažkodėl mano aplinkoje atsiranda žmonės, kurie augina iš prieglaudų pasiimtus šunis ir kates ir t.t. Ši grandinė kažkaip tęsis toliau. Viskas vyksta be mano valios, tiesiog stebiu.
Labai grazi ir nuosekli ivyku grandine.
As manau, kad dalis minciu yra musu paciu, o kita dalis yra mums duodama.
QUOTE(Minėja @ 2011 09 19, 12:32)
Mūsų mintys yra apie tai, kurios rūšies sūrį ar dešrą pirkti...
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 14:35)
Tikrai realistes mintys
Bet gal sakyk "mano", o ne musu QUOTE(Minėja @ 2011 09 19, 12:32)
Labai grazi ir nuosekli ivyku grandine.
As manau, kad dalis minciu yra musu paciu, o kita dalis yra mums duodama.
As manau, kad dalis minciu yra musu paciu, o kita dalis yra mums duodama.
Atsiprašau, bet vis tiek nesuprantu
Jei taip užtikrintai teigiama, manau galima tikėtis paaiškinimio, kas gi tas mintis duoda ar ne?
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 12:31)
Kiekvienas turi teisę pasirinkti kokiam jam būti ir kuom tikėti
Ir kyla klausimas kodėl taip aktyviai dalyvaujate būtent šioje temoje?
jei jums tai nepriimtina..
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 13:35)
taip
bet kartais buna, kad pataria net gaminant maista. Gamini ka nors, ir smesteli kokia mintis(ne mano), kad reikia dar ko ideti papildomai, kad skaniau butu.
Papildyta:
QUOTE(Dovainė @ 2011 09 19, 13:58)
Atsiprašau, bet vis tiek nesuprantu Jei taip užtikrintai teigiama, manau galima tikėtis paaiškinimio, kas gi tas mintis duoda ar ne?
Jei taip užtikrintai teigiama, manau galima tikėtis paaiškinimio, kas gi tas mintis duoda ar ne? Angelai, angelai sargai, archangelai, dvasios ir t.t. gali su mumis kalbetis per mintis.
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 09:07)
Kai mintys yra duodamos, argi sunku yra "susivizualizuoti" tai, kas iš anksto buvo paskirta? Ego pasiima nuopelnus sau- va, čia aš pati sukūriau savo minčių jėga. Tas pats, kas trupinys sakytų: tai aš iškepiau pyragą
Nemanau taip.
Manau vistik kad pats savo likimą rikiuoji. Kiekvienam yra duota daug kelių ar scenarijų, kuriais gali eiti, iš kurių gali PATS rinktis, o pasirinkimas būtent ir nulemia rezultatą. Rezultatas arba tikslas vėlgi ir gali būti suvizualizuotas, bet tuo pačiu neperspaudžiant to savo noro, reikia kartais laisvai paleisti įvykių tėkmę, kad visata ar kaip kitaip pavadinsi reikiama tėkme nuneštų link tikslo...QUOTE(Dovainė @ 2011 09 19, 13:23)
Pastebiu jau ne kartą pasikartojančią mintį, kad mūsų gyvenimai lyg iš anksto nulemti, duoti, numatyti...Gal galima aiškiau, kuo remiantis taip teigiama, ir kas tai nulemia?
Va ir man įdomu, kuo remiantis taip teigiama
QUOTE(-Atene- @ 2011 09 19, 13:34)
Kiekvienas turi teisę pasirinkti kokiam jam būti ir kuom tikėti
Ir kyla klausimas kodėl taip aktyviai dalyvaujate būtent šioje temoje? jei jums tai nepriimtina..
Ir kyla klausimas kodėl taip aktyviai dalyvaujate būtent šioje temoje?
jei jums tai nepriimtina..Esu tai, kas esu šią akimirką, ir nežinau, kas būsiu kitą akimirką.
Iki minimumo esu sumažinus dalyvavimą SM, nes tai buvo tapę tiesiog priklausomybe.
KV aš naudoju, bet ne ko nors įsigijimui, o gydymui.
Jei turiu kažkokių norų, naudoju kitokius būdus, ne KV.
Sveikos! Ačiū už geras emocijas. Radau klausimų apie tai, kaip vizualizavau savo vyrą O tai buvo labai paprasta - mintyse įsivaizdavau, koks jo charakteris, savybės (ar greičiau bendras asmenybės "fonas"), ir situacijas, kuriose mes esame kartu. Tiesą pasakius, kai kurie dalykai buvo vos ne iš fantastikos srities (kalbu apie situacijas - turiu gana lakią vaizduotę 
), todėl jį susitikus, buvau gana sutrikusi, kai viskas "užgriuvo" vienu metu.. Na, bet teko pasitikėti savimi ir savo svajonėmis, tad viskas išsisprendė ir mes esame laimingai susituokę . Beje, kaip jis man sakė, jis irgi anksčiau svajojo apie tokią žmoną kaip aš, tik nedrįso patikėt, kad galėtų tokią surast..
Kas dėl lemties - man toks visiškas atsidavimas likimui skamba nelogiškai ir netgi neatsakingai. Tuo tikėdamas, mano požiūriu, žmogus tarsi nusiima atsakomybę už savo paties dalią ir gyvenimą. Kita vertus, manau, kad viskas yra susiję, taigi negali atsiriboti ir veikti "vienas pats", nepriklausomai nuo nieko. Man racionaliausias požiūris su tam tikra pusiausvyra - taip, gyvenimas eina tolyn ir be tavo įsikišimo, bet tikrai gali pasukt jo kryptį, jei tik nori ;]
Papildyta:
Pamiršau apie tai - tiek postų prirašyta nuo vakar.. Na, aš visąlaik buvau "svajoklė", ir vis pasiskaitydavau ar šiaip kur išgirsdavau tokius dalykus kaip "jei labai nori, tai ir gausi" ir panašiai, jais ir tikėjau, stengiausi savo svajones įgyvendinti.. O labiau konstruktyvius metodus pradėjau naudoti, kai užmačiau, rodos, Murphy'io knygelę, kelis skyrius perskaičiau (buvau svečiuose, nepirkau, tad visos "nepribaigiau"), ir kibau į darbą
Beje, pasinaudojau čia rašytu siūlymu padėkoti kasdien už tai, ką turiu (ar dar tik turėsiu ;D ), ir jaučiuosi tikrai geriau savyje, tad AČIŪ jums, panelės, merginos ir moterys!
Ačiū už geras emocijas. Radau klausimų apie tai, kaip vizualizavau savo vyrą O tai buvo labai paprasta - mintyse įsivaizdavau, koks jo charakteris, savybės (ar greičiau bendras asmenybės "fonas"), ir situacijas, kuriose mes esame kartu. Tiesą pasakius, kai kurie dalykai buvo vos ne iš fantastikos srities (kalbu apie situacijas - turiu gana lakią vaizduotę ), todėl jį susitikus, buvau gana sutrikusi, kai viskas "užgriuvo" vienu metu.. Na, bet teko pasitikėti savimi ir savo svajonėmis, tad viskas išsisprendė ir mes esame laimingai susituokę . Beje, kaip jis man sakė, jis irgi anksčiau svajojo apie tokią žmoną kaip aš, tik nedrįso patikėt, kad galėtų tokią surast.. Kas dėl lemties - man toks visiškas atsidavimas likimui skamba nelogiškai ir netgi neatsakingai. Tuo tikėdamas, mano požiūriu, žmogus tarsi nusiima atsakomybę už savo paties dalią ir gyvenimą. Kita vertus, manau, kad viskas yra susiję, taigi negali atsiriboti ir veikti "vienas pats", nepriklausomai nuo nieko. Man racionaliausias požiūris su tam tikra pusiausvyra - taip, gyvenimas eina tolyn ir be tavo įsikišimo, bet tikrai gali pasukt jo kryptį, jei tik nori ;]
Papildyta:
QUOTE(-Atene- @ 2011 09 19, 11:29)
Kaip smagu girdėti šaunuolė
Pasidalinkit savo patirtini labiau įdomu kaip pradėjote tai taikyti, kas pastūmėjo, kokia literatūra naudojotės?
Mums viskas labai įdomu
šaunuolė Pasidalinkit savo patirtini labiau
įdomu kaip pradėjote tai taikyti, kas pastūmėjo, kokia literatūra naudojotės? Mums viskas labai įdomu
Pamiršau apie tai - tiek postų prirašyta nuo vakar..
Na, aš visąlaik buvau "svajoklė", ir vis pasiskaitydavau ar šiaip kur išgirsdavau tokius dalykus kaip "jei labai nori, tai ir gausi" ir panašiai, jais ir tikėjau, stengiausi savo svajones įgyvendinti.. O labiau konstruktyvius metodus pradėjau naudoti, kai užmačiau, rodos, Murphy'io knygelę, kelis skyrius perskaičiau (buvau svečiuose, nepirkau, tad visos "nepribaigiau"), ir kibau į darbą Beje, pasinaudojau čia rašytu siūlymu padėkoti kasdien už tai, ką turiu (ar dar tik turėsiu ;D ), ir jaučiuosi tikrai geriau savyje, tad AČIŪ jums, panelės, merginos ir moterys!
QUOTE(dinazaure @ 2011 09 19, 13:58)
Pritariu.
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 16:50)
KV aš naudoju, bet ne ko nors įsigijimui, o gydymui.
Jei turiu kažkokių norų, naudoju kitokius būdus, ne KV.
Jei turiu kažkokių norų, naudoju kitokius būdus, ne KV.
Kokius būdus naudojate?
