QUOTE(Auksaranke7 @ 2011 09 19, 19:44)
Su tema tai nėra susiję.
Su tema tai nėra susiję.
QUOTE(žostautė @ 2011 09 19, 11:04)
Na taip, iš dalies jūs teisi. Iš kitos pusės (pakarksėsiu bjauriai 
), jei žiūrėsim ne teoriškai, o praktiškai, tai viskas nėra taip jazminų žiedais nubarstyta. Siuvėja, kad ir kokia apdovanota ir savo darbą mylinti būtų, greičiausiai eis dirbti į siuvyklą ir laiko bei jėgų kūrybai neturės.
), jei žiūrėsim ne teoriškai, o praktiškai, tai viskas nėra taip jazminų žiedais nubarstyta. Siuvėja, kad ir kokia apdovanota ir savo darbą mylinti būtų, greičiausiai eis dirbti į siuvyklą ir laiko bei jėgų kūrybai neturės. Gal eis o gal ir ne. Mano sesuo pagal specialybe siuveja. Buvo toks laikas, kai vaziavo i Vilniu laimes ieskoti. Jauna, be patirties, be jokiu pinigeliu investicijoms. Zinoma ir ejo i tas imones ir dirbo jose kazkiek laiko. Taciau visad svajojo, kad galetu turet savo salona ar kazka panasaus, tad ir aplinkybes taip susikloste, kad dabar dirba sau, turi kartu ir parduotuvele. Zodziu viskas eina tik geryn. Bet ji nepaliauja kalbeti apie vis didesnius siekius. Tikiu, kad viskas taip ir bus.
Per nakti Maskva nepasistate, tad nereikia galvoti, kad jeigu neturi investiciju, turtingu gimdytojo ar milijonieriaus vyro, nieko savo negali sukurti. Tai netiesa. GALI. Visata pasiruosusi visuomet padeti...tik reikia leisti jai reikstis. Tai irgi menas.
QUOTE(Uchimono @ 2011 09 19, 17:06)
Sveikos! 
Ačiū už geras emocijas. Radau klausimų apie tai, kaip vizualizavau savo vyrą O tai buvo labai paprasta - mintyse įsivaizdavau, koks jo charakteris, savybės (ar greičiau bendras asmenybės "fonas"), ir situacijas, kuriose mes esame kartu. Tiesą pasakius, kai kurie dalykai buvo vos ne iš fantastikos srities (kalbu apie situacijas - turiu gana lakią vaizduotę 
), todėl jį susitikus, buvau gana sutrikusi, kai viskas "užgriuvo" vienu metu.. Na, bet teko pasitikėti savimi ir savo svajonėmis, tad viskas išsisprendė ir mes esame laimingai susituokę . Beje, kaip jis man sakė, jis irgi anksčiau svajojo apie tokią žmoną kaip aš, tik nedrįso patikėt, kad galėtų tokią surast..
Ačiū už geras emocijas. Radau klausimų apie tai, kaip vizualizavau savo vyrą O tai buvo labai paprasta - mintyse įsivaizdavau, koks jo charakteris, savybės (ar greičiau bendras asmenybės "fonas"), ir situacijas, kuriose mes esame kartu. Tiesą pasakius, kai kurie dalykai buvo vos ne iš fantastikos srities (kalbu apie situacijas - turiu gana lakią vaizduotę ), todėl jį susitikus, buvau gana sutrikusi, kai viskas "užgriuvo" vienu metu.. Na, bet teko pasitikėti savimi ir savo svajonėmis, tad viskas išsisprendė ir mes esame laimingai susituokę . Beje, kaip jis man sakė, jis irgi anksčiau svajojo apie tokią žmoną kaip aš, tik nedrįso patikėt, kad galėtų tokią surast.. Visa tai labai lengva paaiškinti. Viskas vyksta vienu metu: praeitis- dabartis- ateitis. Argi sunku žinoti tai, kas bus, jei viskas vyksta vienu metu? Todėl ir turi būtent tokio vyro paveikslėlį, koks tau yra numatytas. Ir man tai buvo. Kai pirmą kartą pamačiau savo vyrą, žinojau, kad už jo ištekėsiu. Mano viena draugė pasakojo, kad ji labai norėjo, kad būtų ne -ienė, o pavardės galas būtų koks nors kitoks. Manot, ji tai pati sugalvojo? Ne, nes jai jau buvo numatytas vyras, kurio pavardė baigiasi raide o.
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 21:05)
Visa tai labai lengva paaiškinti. Viskas vyksta vienu metu: praeitis- dabartis- ateitis. Argi sunku žinoti tai, kas bus, jei viskas vyksta vienu metu? Todėl ir turi būtent tokio vyro paveikslėlį, koks tau yra numatytas. Ir man tai buvo. Kai pirmą kartą pamačiau savo vyrą, žinojau, kad už jo ištekėsiu. Mano viena draugė pasakojo, kad ji labai norėjo, kad būtų ne -ienė, o pavardės galas būtų koks nors kitoks. Manot, ji tai pati sugalvojo? Ne, nes jai jau buvo numatytas vyras, kurio pavardė baigiasi raide o.
Jeigu mes turim ta paveiksleli, tai gal man jau pradeti trinti delnus, nes tas paveikslelis labai grazus
O kodel jau pati negalejo sugalvot. Cia buvo uzsiminta apie desra. Dievas nebutu daves mums samoningo proto tik jos rusiai rinktis.
Ateitis yra variantu erdve. Sunku zinoti, kas bus, nes daug kas priklauso nuo to kaip pasielgsi.
QUOTE(*Mirabella* @ 2011 09 19, 21:12)
Jeigu mes turim ta paveiksleli, tai gal man jau pradeti trinti delnus, nes tas paveikslelis labai grazus
O kodel jau pati negalejo sugalvot. Cia buvo uzsiminta apie desra. Dievas nebutu daves mums samoningo proto tik jos rusiai rinktis.
Ateitis yra variantu erdve. Sunku zinoti, kas bus, nes daug kas priklauso nuo to kaip pasielgsi.
O kodel jau pati negalejo sugalvot. Cia buvo uzsiminta apie desra. Dievas nebutu daves mums samoningo proto tik jos rusiai rinktis.
Ateitis yra variantu erdve. Sunku zinoti, kas bus, nes daug kas priklauso nuo to kaip pasielgsi.
Kodėl pati negalėjo sugalvoti? Ne dažna lietuvė nori nelietuviškos pavardės...Pvz., aš nė už ką nenorėčiau...O ji kažkodėl to norėjo. Norėjo, nes tai jau buvo numatyta. Dar norėjo, kad jis būtų bendramintis, kad su juo būtų galima apie viską šnekėtis. Ir ištekėjo būtent už tokio. Bet vis vien ne princas, o mokytojas
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 21:16)
Kodėl pati negalėjo sugalvoti? Ne dažna lietuvė nori nelietuviškos pavardės...Pvz., aš nė už ką nenorėčiau...O ji kažkodėl to norėjo. Norėjo, nes tai jau buvo numatyta. Dar norėjo, kad jis būtų bendramintis, kad su juo būtų galima apie viską šnekėtis. Ir ištekėjo būtent už tokio. Bet vis vien ne princas, o mokytojas
Na tos ilgos lietuviskos pavardes ir man siaip sau. Ir aites ir ienes ir utes su ytem... Ir mano mamai nepatinka, nors ji iene. Tai dar nieko nereiskia.
Manau dauguma moteru nori, kad su vyru butu galima pasisneketi zmogiskai. Apie daugeli dalyku. Niekas nenori jaustis vienisas dviese.
Tobulu zmoniu nebuna, tad visi visus konors moko. Tai cia tokia zemiska prasme. O Dieviska prasme visi mes tobuli ir zmones reikia priimti tokius kokie jie yra. Man tai po truputi vis labiau sekasi. Pries kokius du metus buciau galejus kamnors pavydet iki melynumo
Dabar taip jau nebeiseitu
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 19, 22:16)
Kodėl pati negalėjo sugalvoti? Ne dažna lietuvė nori nelietuviškos pavardės...Pvz., aš nė už ką nenorėčiau...O ji kažkodėl to norėjo. Norėjo, nes tai jau buvo numatyta. Dar norėjo, kad jis būtų bendramintis, kad su juo būtų galima apie viską šnekėtis. Ir ištekėjo būtent už tokio. Bet vis vien ne princas, o mokytojas
Na nėra jau tokia retenybė dabar nelietuviška pavardė
Norėjo, pritraukė ir psio. O kad bendramintis tai čia jau ir logiška , nes kitaip gal ir bendros kalbos būtų neradę
QUOTE(vasarelele @ 2011 09 19, 21:26)
O kad bendramintis tai čia jau ir logiška , nes kitaip gal ir bendros kalbos būtų neradę
, nes kitaip gal ir bendros kalbos būtų neradę
QUOTE(*Mirabella* @ 2011 09 19, 21:25)
Manau dauguma moteru nori, kad su vyru butu galima pasisneketi zmogiskai. Apie daugeli dalyku.
Jie krišnaitai.
Papildyta:
QUOTE(vasarelele @ 2011 09 19, 21:26)
Na nėra jau tokia retenybė dabar nelietuviška pavardė Norėjo, pritraukė ir psio. O kad bendramintis tai čia jau ir logiška , nes kitaip gal ir bendros kalbos būtų neradę
Norėjo, pritraukė ir psio. O kad bendramintis tai čia jau ir logiška , nes kitaip gal ir bendros kalbos būtų neradęNa taip, dabartinės jaunamartės taip užsigeidė nelietuviškų pavardžių, kad vis daugėja raudančiųjų, kai vaikus vyrai išsiveža.
Kazko, Vaizgante, burbet pradejai - tai dauguma ne ta darba dirba, nelaimingi, tai jaunamartes neitinka Mintys - tik suriai . Be to, jos nesirenka ir nuo ju noru niekas nepriklauso, juk rasei, kad viskas numatyta.
Mintys - tik suriai . Be to, jos nesirenka ir nuo ju noru niekas nepriklauso, juk rasei, kad viskas numatyta.
Na tikrai, čia tokios karštos diskusijos užverda
Tikriausiai ir nereikia sakyti kurią pusę aš palaikau
Papildyta:
Na super smagu skaityti
Tikriausiai imlus žmogus esat, gan lengvai jums viskas pavyksta
Beje, aš ir esu tikra, kad vyrą vizualizavaus pati to nesuprasdama
Tikriausiai ir nereikia sakyti kurią pusę aš palaikau
Papildyta:
QUOTE(Uchimono @ 2011 09 19, 17:06)
Sveikos! Ačiū už geras emocijas. Radau klausimų apie tai, kaip vizualizavau savo vyrą O tai buvo labai paprasta - mintyse įsivaizdavau, koks jo charakteris, savybės (ar greičiau bendras asmenybės "fonas"), ir situacijas, kuriose mes esame kartu. Tiesą pasakius, kai kurie dalykai buvo vos ne iš fantastikos srities (kalbu apie situacijas - turiu gana lakią vaizduotę ), todėl jį susitikus, buvau gana sutrikusi, kai viskas "užgriuvo" vienu metu.. Na, bet teko pasitikėti savimi ir savo svajonėmis, tad viskas išsisprendė ir mes esame laimingai susituokę . Beje, kaip jis man sakė, jis irgi anksčiau svajojo apie tokią žmoną kaip aš, tik nedrįso patikėt, kad galėtų tokią surast..
Kas dėl lemties - man toks visiškas atsidavimas likimui skamba nelogiškai ir netgi neatsakingai. Tuo tikėdamas, mano požiūriu, žmogus tarsi nusiima atsakomybę už savo paties dalią ir gyvenimą. Kita vertus, manau, kad viskas yra susiję, taigi negali atsiriboti ir veikti "vienas pats", nepriklausomai nuo nieko. Man racionaliausias požiūris su tam tikra pusiausvyra - taip, gyvenimas eina tolyn ir be tavo įsikišimo, bet tikrai gali pasukt jo kryptį, jei tik nori ;]
Papildyta:
Pamiršau apie tai - tiek postų prirašyta nuo vakar.. Na, aš visąlaik buvau "svajoklė", ir vis pasiskaitydavau ar šiaip kur išgirsdavau tokius dalykus kaip "jei labai nori, tai ir gausi" ir panašiai, jais ir tikėjau, stengiausi savo svajones įgyvendinti.. O labiau konstruktyvius metodus pradėjau naudoti, kai užmačiau, rodos, Murphy'io knygelę, kelis skyrius perskaičiau (buvau svečiuose, nepirkau, tad visos "nepribaigiau"), ir kibau į darbą
Beje, pasinaudojau čia rašytu siūlymu padėkoti kasdien už tai, ką turiu (ar dar tik turėsiu ;D ), ir jaučiuosi tikrai geriau savyje, tad AČIŪ jums, panelės, merginos ir moterys!
Ačiū už geras emocijas. Radau klausimų apie tai, kaip vizualizavau savo vyrą O tai buvo labai paprasta - mintyse įsivaizdavau, koks jo charakteris, savybės (ar greičiau bendras asmenybės "fonas"), ir situacijas, kuriose mes esame kartu. Tiesą pasakius, kai kurie dalykai buvo vos ne iš fantastikos srities (kalbu apie situacijas - turiu gana lakią vaizduotę ), todėl jį susitikus, buvau gana sutrikusi, kai viskas "užgriuvo" vienu metu.. Na, bet teko pasitikėti savimi ir savo svajonėmis, tad viskas išsisprendė ir mes esame laimingai susituokę . Beje, kaip jis man sakė, jis irgi anksčiau svajojo apie tokią žmoną kaip aš, tik nedrįso patikėt, kad galėtų tokią surast.. Kas dėl lemties - man toks visiškas atsidavimas likimui skamba nelogiškai ir netgi neatsakingai. Tuo tikėdamas, mano požiūriu, žmogus tarsi nusiima atsakomybę už savo paties dalią ir gyvenimą. Kita vertus, manau, kad viskas yra susiję, taigi negali atsiriboti ir veikti "vienas pats", nepriklausomai nuo nieko. Man racionaliausias požiūris su tam tikra pusiausvyra - taip, gyvenimas eina tolyn ir be tavo įsikišimo, bet tikrai gali pasukt jo kryptį, jei tik nori ;]
Papildyta:
Pamiršau apie tai - tiek postų prirašyta nuo vakar..
Na, aš visąlaik buvau "svajoklė", ir vis pasiskaitydavau ar šiaip kur išgirsdavau tokius dalykus kaip "jei labai nori, tai ir gausi" ir panašiai, jais ir tikėjau, stengiausi savo svajones įgyvendinti.. O labiau konstruktyvius metodus pradėjau naudoti, kai užmačiau, rodos, Murphy'io knygelę, kelis skyrius perskaičiau (buvau svečiuose, nepirkau, tad visos "nepribaigiau"), ir kibau į darbą Beje, pasinaudojau čia rašytu siūlymu padėkoti kasdien už tai, ką turiu (ar dar tik turėsiu ;D ), ir jaučiuosi tikrai geriau savyje, tad AČIŪ jums, panelės, merginos ir moterys!
Na super
smagu skaityti Tikriausiai imlus žmogus esat, gan lengvai jums viskas pavyksta
Beje, aš ir esu tikra, kad vyrą vizualizavaus pati to nesuprasdama
QUOTE(-Atene- @ 2011 09 19, 23:04)
Na tikrai, čia tokios karštos diskusijos užverda
Tikriausiai ir nereikia sakyti kurią pusę aš palaikau
Papildyta:
Na super smagu skaityti
Tikriausiai imlus žmogus esat, gan lengvai jums viskas pavyksta
Beje, aš ir esu tikra, kad vyrą vizualizavaus pati to nesuprasdama
Tikriausiai ir nereikia sakyti kurią pusę aš palaikau
Papildyta:
Na super
smagu skaityti Tikriausiai imlus žmogus esat, gan lengvai jums viskas pavyksta
Beje, aš ir esu tikra, kad vyrą vizualizavaus pati to nesuprasdama
Tikiu ir aš - iš kur gi tie nuostabūs vyrai, jei ne tiesiai iš mūsų svajonių?
Na, esu tikrai smalsi, kartais galbūt net patikli ar naivi, bet nesileidžiu "nuleidžiama nuo laiptų", taip sakant
Bet ne viskas pavyksta taip lengvai - tikėti savimi kartais prireikia daug jėgų Ypač, jei ne visada atrodo, kad viskas tik į gerą.. Tada reikia save priversti ir galvoti teigiamai, kalti sau į galvą pozityvias tiesas, o tuomet ir rezultatai netrunka pasirodyti.. Daug žmonių netiki, kad gali patys ką nors pakeisti, netiki, kad yra pakankamai stiprūs, o kas dar blogiau, dargi ir kitiems tą patį sako, ir labai liūdna, kai kiti tuo patiki.. Ar dėl savo užsispyrimo, ar dėl optimizmo (nors savęs optimiste nepavadinčiau), tokioms šnekoms niekada nepasidaviau. To linkiu ir kitoms: niekada nepraraskite tikėjimo savimi!
