


Nezinau net kas man darosi. Jauciuosi kaip sotus suo su kaulu. Pati nenaudoju, bet nezinau ar noriu kitai ji atiduoti Buvo momentu, kai pagalvodavau, kad kodel jis taip su manim niekada nesielge kaip su tom pardavejom? Kodel su manim neflirtavo? Gal man butu daug lengviau. Gal butu taip kaip mano draugem, kurios is karto juo susizavejo Bet jis kazkada yra sakes, kad jeigu jis tikrai domisi moterimi jis niekada neapsimetines ir niekada nebandys jos suzaveti budamas tokiu, kokiu istikro neesa, nes zmogaus, kuri gali isimyleti, nuvilti nenori. Na o jei jam pavyks ir patiks toks koks yra, jis turesiu daug didesni motyva stengtis dar labiau... Tada man tikrai patiko sie jo zodziai, nes pagalvojus apie savo buvusius dazniausiai ir prisimindavau beprotiskas pastangas pradzioje, na o kai suviliodavo, dazniausiai stengtis buti tokie kokiais prisistate pamirsdavo

Nesupratu jo, kartais atrodo, kad jis budamas su manim ta savo keista zavesi specialiai uzgesina nors is kitos puses per visa musu bendravimo laika nesu nei karto is jo isgirdusi ne, negaliu ar kita karta. Visada gaudavau viska ko tik reikdavo. Gal islepino???... Atrodo, kad manyje du zmones su visiskai skirtingu poziuriu I ji. Siandien maciau kaip jis persirengineja ir nesuprantu saves. Tas kuris dabar mane taip traukia maziukas, su pilvuku, klisom kojytem ir trumpom rankytem





Pasimeciau savyje. Bet sutinku su kai kuriu is jusu nuomone, todel nespausiu saves, nes bijau, kad per prievarta sukelus jausmus veliau galiu sugadinti gyvenima mums abiems, nors ir siandien maciau, kad jis pavydi mano dabartiniam gerbejui ir dar karta nesusilaikes pakartojo, kad mane iki ausu isimylejes. Pasakiau jam, kad jauciuosi ne smagiai del to, bet jis sake, kad jis ir nesitiki nieko. Sake, kad cia jo reikalas, kad jis kaltas, kad pats prisidirbo ir kad dabar pats tures viska sutvarkyti, sake kad jis supras jei nenoresiu jo matyti bet akyse jo maciau, kaip jam sunku ir tas mane tiesiog zudo, nes dabar jau nesu tikra ar tikrai negalciau ji myleti ir jo noreti Seniau atsisveikindami mes daznai draugiskai apsikabindavome, taciau siandien to padaryti negalejau. Ir nezinau, kodel. Gal todel, kad bijau, kad nesugebesiu paleisti
Nervuoja tas jo skorpioniskas zvilgsnis, kurio negaliu kartais pakelti, nervuoja kad jis kitoks ir kad jo negaliu su niekuo palyginti nervuoju save ir pati, nes zinau, kad esu norejusi, kad mano vyras butu toks kaip jis. Bet kodel ne JIS
Greiciausiai isvaziuosiu. Pabusiu kuri laika toli nuo jo, gal grizus (jei ji dar turesiu) paziuresiu I ji kitomis akimis, gal busim laimingi
Didelis Aciu visoms uz patarimus. Kazkiek tikrai padejote apsispresti :*