Atvirai sakant, neturi, Mute, tu ne vieno vaiko

Savo vargeli jau isvargai, ir jei vaikai to nevertina, ka gi, esi motina ir tik motinos sirdis gali viska dovanoti. Ateis laikas, gal po metu, gal po keliu metu, ir dukte sugris pas tave, na, gal ne gyventi, jei bus pilnamete, o nusvilus sparnus pakalbeti, pabendrauti. Matai, tu buvai vaiku kasdienybe, buitis, baimai, draudimai ir pan. O tevas buvo dievas, jis geras, jis viska leidzia, jis puikus. Palauk, kol kasdienybe taps ir pas teva, kai sis, neapsikentes ir subars, ir nubaus(aisku, jei tevas yra normalus, o ne koks stikliuko megejas ar museika), palauk, kol dukra uzkankins meile nelaiminga, kam ji puls guostis?Tevui? Nezinau, reta mergaite issiverkia ant tevo peciu, tam motinos reikalingos. Tikrai neprikaistauk sau, nesijaudink, pradek kurti savo gyvenima- galu gale vaikai vis tiek anksciau ar veliau iseina, o mums ir aciu nepasako

Taip visada guodzia mano mama, sako, vaikai vis tiek sulaukia paauglystes, prasideda ivairios problemos (rukymas, alkoholis, narkotikai, bendros kalbos nesuradimas), su viena is tu problemu, o kartais net keliomis vis tiek kiekviena susidursim, tad geriau tegu vaikas eina gyventi pas teva, lai jie ten riejasi, bet gal taip geriau, nei susides su gaujomis ir ples kokias bobutes. O kai igaus proto-visada atsigres i motina, tai jau prigimtinis sirdies sauksmas, neveltui zmones per visokias "atleisk" motinu, tevu iesko, net jei jie ir puikiai gyveno. Tikrai nenusimink, Mute, kvieskis pasisveciuoti dukra kaip ir kvietei, bendrauk, rasyk, skambink jai pati, rodyk, kad ji tau tikrai svarbi ir net nedrisk sunaus myleti daugiau ir tai teigti-baisiausia bus, kai permyletas sunus nusigres nuo taves, ieskodamas laisves, juk brendimas berniukams prasideda veliau, viskas priesaky.