Vaikas išeina gyventi pas tėvą

aciu uz pasisakymus ir numone
Isties dabar esu linkusi i depresija.... is pasktiniuju laikausi "ant sio svieto".... nors prasmes kuo toliau tuo maziau matau....

Prila, jei taip pergyvensi isivarysi depresija, ir tada tikrai nei tu vaikams, nei jie tau nebus reikalingi. Mano nuomone, tu kaltini save, kad vaikai liko gyventi su tevu. Priimk sita fakta, kaip butinybe, kad taip vaikams geriau. Jie liko gyventi savo namuose, savo aplinkoj, draugu ratas liko tas pats. Vaikams tai labai svarbu. Aisku idealiausiai butu, kad tevai gyventu kartu. Bet, jei neisena kartu gyvent? Lietuvoj taip sureiksminta, kad vaikai turi gyventi su mama, ir ne kitaip. Pasenes poziuris. Va, pav. NO vaikai gyvena pakaitom pas viena ir pas kita is tevu. Nemazai vaiku gyvena su tevu, jei tevas liko gyventi tam paciam name. Po skirybu gyvenimas tesiasi, ir tevai ziuri, kad vaikams butu geriau. Cia pries kiek tai metu, valstybe dare eksperimenta. Vaikai po skirybu likdavo gyventi tame paciame name, tik tevai keisdavosi. Turbut del tos pacios priezasties, kad vaikams nekeisti aplinkos, ir ju daugiau netraumuoti. Prila, o mergaites, jos gi visada i tecius "isimylejusios" buna. Prisimenu, kai buvau penkiu metu, tai sakiau zenisiuos tik su teciu. Berniukai prie mamu, uztai tavo sunus linksta prie taves, bet vyresnes(jei ji vyresne) seses prisibijo.
Galvok pozityviai, suprantu, kad sunku, bet galvok, kad jie laikinai gyvena ten, kad siuo momentu jiems taip geriau. Negatyvios mintys nepades.
P.s. Neprisimenu, cia kazkas minejo, kad ne materialus dalykai svarbu vaikams , o meile, rupestis. Netiesa, teko paskaita klausyti apie tevu ir vaiku santykius. Tai, va, vaikai negali pasverti mamos nemiegotu naktu, sugaisto laiko juos priziurint. Jie sito nesupranta dar ir neivertina. Bet, kaip jie ivertina vakare tevo atnesta dovanele. Ta manau ir pacios galim pastebeti.
Na ir prirasiau.
Papildyta:
Prila, ar nebandei bendrauti, "Kertele sielai" su merginom kurios serga depresija? Jos ten kiek pastebejau, labai draugiskos. Viena kita palaiko. Protingos merginos/moterys. Manau, kad tu tokia irgi esi.

sena pazistama, o jus tai puikiai nustatote autorei diagnoze internetu ir analizuojat vaiku jausmus...as kaip tik galiu atvirkstini varianta pasakyt, isvedziot. pvz"auka gina budeli" sindromas. buten taip jauciasi vaikas. nemyli jis to tevo is tikruju. bijo jo, bijo daugko, auga su kompleksaais, baimeje, formuoja paoziuri i moteris. galeciau tokiu kampu isvdziot. ir ka?


prila, o kaip pasireiksdavo psichol smurtas pries jus? negi vaikai nejusdavo nieko kaip baltos varnos?
Papildyta:

o cia tai baisu manau daug kas priklauso ir nuo vertybiu formavimo, auklejimo. pagal jus, visad mafukai teveliai su dziapais apipilantys vaika dovanom yra puikesni o mamos visad bus tos nevertinamos varguoles. na tikrai materialeja pasaulis, bet kiekvieno reikalas kovot uz vaiko siela. ir tai yra ne siaip sau kova, o kova. as, pvz, tikrai kalb uos su vaiku, kad pinigai ne byra is b komato, o jie uzdirbami, ir nelengvai. ir daug pasiturinciu zmoniu taip daro. uzuojauta tiems, kuriu vaikai kitaip masto. ir visgi. kai vaikai ugteli, patys daugka supranta. nemanau, kad tokie buki palieka. bet velgi VERTYBES CIA SVARBIAUSIA. as pati turejau nekokia vaiksyte. mane niekaip nebutu patraukes psichopatasmuo kad ir su sesiom vilom priesaky ir trim dzipais. nezinau. gal daug dave auklejimas, ir tas diegiamas dvasingumas.

given, kokia jus pikta. Visu pirma ne pagal mane, as pati buvau nustebus ir sokiruota. Visu antra cia kalba ejo apie vaikus. O, jus apie vertybes. Jus suplaket i viena. Vaikams aiskinat, kad pinigai neauga, tai gerai, nors jiems ir taip sunku suprasti is kur jie atsiranda. Suvokti sunku, bet pasirinkti gali. Ir nemanau, kad vaikas atsisakys to apciuopamio, nors ir kaip skaudu butu. Gal kada supras, jei supras. Del, to ta motinos meile ir vadinama berybe.
P.S. Beje, per eile metu, cia uzsieny teko pastebeti, kad vaikai nera pasaulio bamba. Tevai jiems tiesiog padeda iseiti i pasauli. Nuo 16 metu paaugliai turi teise daug ka spresti patys. Beje, ir is namu daug kas tokio amziaus isena. Isvaziuja mokytis kitur. Vienu zodziu nukerpa ta bambagysle anksti. Netraumuoja vaiku bereikalingu rupesciu.

Jokia riba čia neperžengta,tiesiog yra mama ,kuri provokuoja konfliktus,ir tiek.Pati esu buvus tokia maištinga paaugle,su kuria buvo lygiai taip elgiamasi.Ir indų neploviau ne todėl kad nedėkinga,netvarkinga ar dar ten kitokia,o todėl kad buvo reikalaujama juos suplauti čia ir dabar, o aš tuo metu buvau kažkuo kitu užsiėmus,ir jei man būtųpasakyta kad išplauk vėliau,nebūtų buvę su mama jokių konfliktų.O kai dabar esu mama ,na tai nieko man nenutinka,jei porą kartų priminus dukrai apie indus ar grindis viską pati sutvarkau.15 metų-paauglei mergaitei žiauriai sunkus laikotarpis,visokie hormonų svyravimai paaugliški su kuriais vaikas nemoka susitvarkyti,palaikymo tada reikia kaip niekada,išklausyti,palaikyti,padėti kažkuo...O jei nepasakoja nieko-čia arba klausyt nemokat,arba nutraukiat ją su prie su priekaištais.

Ir ka? O gi nieko. Isvedzioti bet kokiu mes visos mokam, o rezultatas koks?
As auginu paauglius. Apie ju jausmus zinau ne is knyguciu, kursu, psichologu, o susiduriu diena is dienos su ju kaita. Augu, bandau isijausti i ju kaili, nesakau, kad labai lengva, o, ne, buna dienu, kai as labai gerai suprantu temos "Kaip greiciau isvaryti sunu is namu" autore Paaugliai buna skirtingi. Bet yra vis tik keli dalykai, kurie nesikeicia per daugeli paaugliu:
1. Materialus pasaulis svarbus tik nuskriaustai pusei. Kaip pasiteisinimas del paslijusiu santykiu su vaikais. Juk skiriasi daug turtingu poru, o vaikai pasirenka ne milijonierius tevus, o...beturtes motinas.
2. Joks vaikas laisva valia nesirinks gyvenimo "pas budeli", kai yra galimybe pasirinkti kitur, tai ne santuoka ir ne santuokine "aukos" ir "budelio" situacija.
3. Vaikai jauciasi saugus, kur juos myli. Ir tai neturi buti tuscias zodziu skambesys "as tave myliu", ne. Ypac paaugliai, kuriems super duper isjautrejes tas meiles jausmas, sugeba priimti kiekviena nuosirdu meiles trupini.

Noriu siaip pamastymui apie "budelius" ir "aukas" papasakoti is sono visai kitokia istorija, nesusijusia su seimos santykiais:
Mano berniukai lanko sportinius sokius. Juos treniruoja jauna, griezta, disciplinuota trenere. Treniruote ju panasi i armija: vaikai baudziami fizinemis bausmemis ir visus(kazko nepadarei-atsispaudimais, atsilenkimas, prisispaudimais baudziamas visas kolektyvas), mustras, kazkur koja ne ten pasukai-tuoj musa per kelius, per kojas, megsta pasisaipyti is vaiku, o paaugliams, kaip zinote, tai peilis. Bet. Trenere kartu su vaikais bega krosus, kartu su jais soka, o kas svarbiausia-JI JUOS MYLI, kiekvienam randa gera zodi(salia visu bausmiu), su kiekvienu pakalba pries treniruote ar po jos, per konkursus ji taip "serga" uz savo kolektyva, kad mes, tevai, dar taip audringai nereaguojam. Darbo pradzioj vaikai maistavo, boikotavo ja. Paskui susitaike su tuo, aprimo, ismoko gyventi.
Ir stai trenere "budelis" isvyko dviem menesiams i komandiruote. I jos vieta atejo labai Lietuvoje garsi ir profesionali vadove, visiska priesingybe trenerei "budeliui": tyli, rami, jautri, jokio mustro, jokios disciplinos, absoliuciai nieko, tik sausa sokio pamoka. Ir stai prasidejo kolektyve balaganas, kiekvienas daro ka nori, kada nori-tada pasisneka su draugais, kada nori-tada is viso nesoka, o pasedi... Mano berniukai(o jie tikrai ne saldainiai) pradejo sakyti, kad jie degraduoja, kad ka buvo pasieke-tuos igudzius praranda. Ir stai suzino jie, kad grizta ju trenere "budelis" ir vaikai...organizuoja sutiktuves, bet su tokia euforija ir tokiu naturaliu dziaugsmu, kad mes patys apake Buvo jiem pasiulymas rinktis trenerius. Vienbalsiai visas kolektyvas issirinko trenere "budeli"...
Taigi, pamastymui klausymas: ar tikrai VISI(kolektyvo) vaikai vienodi ir pririse aukos sindromu prie budelio?

Prila, net nemėgink galvoti, kad nėra pramės, ne pasaulio pabaiga, kad vaikai dabar pas tėvą, nors dabar taip ir atrodo. Pati žinau, ką reiškia, kai vaikas gyvena pas tėvą ir nenori bendrauti su mama, praėjau tą pragarą, sugrįžo pas mane po 2 metų, tada 2 metus buvo kitas pragaras Žinau ir ką reiškia depresija, tad kalbėkis su psichologe apie tai ir stenkis nepasiduoti, nors ir kaip atrodys beviltiška. Tikėk kad kada nors viskas bus gerai

virga,

ne pikta, o liudna. baiiiisiai liudna.
Papildyta:
sena pazistama, diskutuojam ne i tema, bet atsakysiu dar.

labai liudna, jei disciplinuota trenere meile tik taip sugeba isreikst ir vaikams tokia meile pritinka. negali buti vidurys? juk gali buti disciplina be musimo per kelius a juk budavo zirniai kampe senovej, ir liniuote per rankas. ir ir viskas is meiiiiiles.... us, itariu, uz tokias metodikas?

prie to pacio. kodel tuomet negalioja vyro-moters santykiuose "musa, vadinasi myli" o vaiku-tevu, vaiku-trenerio, vaiku-mokytojo turi tas puikiai tikti?

Na va, jus perskaitet ir jums istrigo tik tas-musimas. O tai kad, trenere su vaikais bendrauja, kad su jais elgiasi kaip lygi, kad uz juos nervuojasi per varzybas, kad su jais "baudziasi" kartu(krosas, gimnastika)-sito neperskaitet arba nesuprantat Ju kolektyve yra "budelis", bet nera..."auku".
Ir patikekit, jei butu ji tas "budelis", tai bent vienas is kolektyvo vaikas butu norejes keisti ja, juk galimybe pasirinkimo tai buvo. Vadinasi, esme ne baimeje. Jiems tokia karine disciplina patinka. Tai kazkas kitokio visame ju vienodame gyvenime(kolektyve yra keli vaikai is issiskyrusiu ar besiskirianciu seimu, yra klases atstumtuju, niekinamu, skriaudziamu vaiku. Ir cia jie jauciasi REIKALINGI ir MYLIMI, kolektyvas labai susigyvenes, tvirtas kaip kumstis. Ir tik tos treneres, kuri isivede armijos mustra, deka).

Dabar pamastymai apie smurta seimoje. Idomumo delei, atkreipkite demesi, jog jei santuokoje yra "budelis" ir "auka", tokios simos ilgai neislieka tvirtos. Ir cia ne vien kalbu apie fizini smurta, kalbu ir apie psichologini. Tuo tarpu jei santuokoje susitinka du lygiaverciai partneriai, abu psichologiskai stiprus, tai net susimuse fiziskai jie aistringai susitaiko ir vanduo per juos neperbegs, nes jiems tiesiog idomu gyventi kartu, nera kazkokios rutinos, nuobodybes, nera depresiniu nuotaiku seimoje.
Apie mokykla: fizinio smurto nepateisinu. Bet ir tokio bardako, kaip kad dabar yra mokyklose-irgi ne. Labiausiai gerbeme ir gerbiu tuos mokytojus, kurie SUGEBEJO taip paveikti mokinius, kad jie sededavo kaip mieta prarije, tik tada buna kazkokie rezultatai mokslo. Bet tai jau psichologinis smurtas, pries kuri visi stoja piestu. Ir visus tada tenkina prasta pedagogine bukle mokykloje.

Skaitau, skaitau aš apie tuos "Budelius" ir "aukas"... ir kažkaip man atrodo, arba sena pažystama nemoka suprantamai minčių išdėstyt, arba dar kažin kas yra, nes iš jos pasakymų, man kažkaip atrodo, kad ji "Budelių" metodams prijaučianti, nors ir ne 100 proc. Kalbant apie smurtą šeimoje jei abu psichologiškai stiprūs, tai jie gyvena kartu, nepaisant to, kad jei ir pasimuša ir vėl susitaiko...?????? O tai kaip tada, jei iššsiskiria, tada vadinasi silpni, ir įdomu tada kuris silpnas, tas kuris nusprendė, ar tas kuris nenori skirtis, kuris tada "budelis" ir "auka"????? Pagal šią teoriją kyla įvarios mintys.........

o kas dėl dėstytojų, tikrai negerbiau tokių, kurių pamokoje reikėdavo sėdėt kaip mietą prarijus man jie jokio autoriteto neturėjo, nesvarbu,kad jie sugebėjo išmokyt, bet žmogiškumo nebuvo....tikri "budeliai" Vertinau, tik tuos kurie buvo žmogiški, mokėdavo ir reikalaut, ir bendraut su mokiniu. O dėl dabartinės pedagogines būklės didelė kaltės tenka mums, suaugusiems, kad vaikams davėm teises, o pamiršom pareigas.... ne vien mokytojai kalti, bet ir tėvai, bet čia jau kita tema...

Pagalvojau, kad rasiau, rasiau ir neparasiau pagrindinio Atmeskim visokius asmeniskumus, atmeskim Prilos situacija, tiesiog imkim nagrineti, kodel vaikai pasirenka gyventi pas viena ar kita teva
Pradzioj issiaiskinkim, kas seimoje yra 'auka"("budelis"-tai jau aisku, tai despotiskas, stiprios dvasios zmogus, kuri "uzknisa" visokie verkslenantys). "Aukos sindromas"-tai pastovaus liudesio, pesimizmo, depresijos busena, kai zmogui atrodo, kad viskas blogai, visur nesiseka, kad niekas nekreipia i ji demesio, niekas nemyli, viskas blogai, nera sveikatos, nera darbo ir pan. Ir stai seimoje atsiranda toks zmogus, kuris pastoviai liudnas, tylus, jis uzsidaro savo kiaute ir nelenda niekur, jam tiesiog gera buti savo uzuovejoje, jauciasi tame liudesio kiaute saugus. Partneris bando ji pabudinti is to letargo miego, is pastovaus liudesio, bet buna nesuprastas. Juk paziurekim pacios: ar labai megstame drauges, kurios nieko daugiau nemoka, tik metus is metu skustis, kokios jos nelaimingos/storos/negrazios/nemylimos? Na kiek mes jas guodziame? Menesi, du, o paskui stengiames vengti tokiu draugiu. Juk is tiesu salinames ju, nes turime rupesciu irgi sociai. Mes megstame labiau vestuves, o ne laidotuves, ir tai normalu. Niekas nemegsta amzino liudesio, visi nori linksmybiu ir bent kokio demesio SAU.
O stai ivyksta skyrybos ir vaikai turi galimybe rinktis, kur gyventi. Ar gyventi pas pastoviai liudna, savo rupesciuose paskendusi, asarojanti, keikianti gyvenima teva, kuris nepakelia galvos per savo nuotaika i vaikus, ar pasirinkti stabilu, be asaru, geros nuotaikos, su bent kokiomis minimaliomis linksmybemis kita teva? Kur vaikas jauciasi laimingesnis? Juk vaikai sutverti ne asaru pakalnei, jiems tolimi tevu rupesciai ir asaros. Jie nori linksmo, lengvo gyvenimo be rupesciu, jie nori gauti demesio is tevu, o kaip ta demesi suteiks pastoviai liudintis tevas? Ir tada netenka jokios prasmes materialus turtai, jokios baimes, jie renkasi gyvenima pas ta teva, pas kuri dazniau skamba juokas, kur vaikams atrodo, kad ten nera gyvenimo sunkumu ir kad ten visi keliai bus rozemis kloti. Taip jau yra ir priekaistauti, kad jie nedekingi, nereikia.

Mastau, kas dar traukia mano vaikus prie treneres. O gi tai, kad ji pastoviai linksma ir prieina prie KIEKVIENO vaiko, skiria KIEKVIENAM vaikui demesi, net jei tas demesys yra trinkteleti per koju kelius. Tai vaiku, kurie priprate prie aplinkos abejingumo, piktumo, liudnumo, visai kitoks pasaulis, kur vyrauja tiesiog linksma atmosfera, tarpusavio bendravimas, disciplina. O kai yra disciplina, tai vaikai ISMOKSTA tiesiog isgirsti salia esanti ir tyliau kalbanti

"Partneris bando pabudinti iš to letargo miego"..... na jau ačiū už tokį budinimą, bent jau mano atveju, nuolatiniai įžeidinėjimai, žeminimas vadinasi budinimas iš letargo ????ir manau kad nemažai yra tokių, kurios nesutiks su tokia tamstos teorija, nes dauguma šeimų skiriasi dėl neištikimybės, žeminimo, smurto, alkoholizmo. Ir nuo kada despotiškas vyras yra stiprus??? Absurdas kažkoks. Stiprus yra tas, kuris net ir skiriantis sugeba tai padaryti kiek įmanoma neaštrinant visko, stengiantis ieškot kompromiso, kad būtų visiems kuo geriau, o ne smogt į pačią skaudžiausią vieta, kas dažniausiai būna vaikai. Jei auka lir silpna aikai tas, kurios viskuo nusivylusios, tai kaip tada pavadinti tas, kurios nusprendžia skirtis, bėga nuo tokio gyvenimo, kur tikrai pavirstų depresiniu, užguitu žmogum. Ar jos irgi silpnos???
Nežinau, ar tu nesi susidūrusi su tokia realybe ir kažkodėl esi susiformavusi tokį požiūrį į šeimos skyrybas ir kas vyksta po to. O kad vaikai renkasi kitą tėvą dėl to, kad jiems ten ramiau, linksmesnis gyvenimas, gauna dėmesį iš tėvo ir jiems nerūpi materialūs dalykai, tai klysti. Dauguma vaikų pas kitą tėvą išeina gyvent dažniausiai paauglystėje, kai jiems jau rūpi materialūs dalykai, todėl kad vienas tėvas netenkina jų visų įgeidžių, o kitas išpildo kiekvieną jū norą, vienas riboja jų norus siekiant gyventi laisvai, siekia kad būtų laikomasi susitarimų ir taisyklių, o kitas leidžia daug daugiau, kaip pvz, vienas liepia namo pareit 22 val, o kitas leidžia iki 24 val, o vaikui 12-14 m. Tad kurį tėvą vaikas pasirinks, tą kuris riboja, ar tą kuris leidžia?