Vaikas išeina gyventi pas tėvą

1. pas psichoterapeutus turbut. keisti jusu klausimai. kad mama myletu KITA, kad ir vaika, turi myleti save pirmiausia ir savo poreikius, ir juolab nespajuti i juos!! kas is to, kad prisivers myleti, jusu supurtyta , ir kiek temps? esate metuose, apie/link 45tikrai, o isvis nesuvokiate, kad ligos yra ne vien "vezys" ir ne guzas kaktoj-tos kur matomos.

2. poniska liga? neduok dieve jums patirti. kaip tik, man uz vezi, ir savo draugiu tarpe pasikalbam-baisiau PSICHINES LIGOS. ner baisiau uz nieka, kas pazeidzia smegenis. depresija-klastinga liga, suardanti serotonino santyki smegenyse, (seretoninas yra taip vadinamas laimes hormonas), ima nesigaminti jo tiek kiek priklauso, nuo to ir visokios mintys ir busenos. kai ligos PRADZIOJE vis numojama i ivairius liudesio pasireiskimus, vienoms gal susitvarko, o kitoms-organizmui neisakysi, (kaip negali isakyt sau, neik i tualeta kai iki ausu norisi, ar NENORETI gert vandens, kai sukepe lupos), taigi, jei dar plius genetika, ir amen, tie jausmai ir pojuciai, is kuriu taip saipotes mutuojasi i tikrus cheminius sutrikimus smegenyse. bent jau pripazinote,-ne jums tai suprasti. is depresiju vystosi dar rimtesnes ligos, psichozes ir tt.
3. sakau, turiu pazistamu tarpe ne vien su psich liga. zinau ir pozymius, ir visa kita-neduok dieve. nenoriu prisikalbeti, bet baisiausia liga, kai netenki SVIESAUS MASTYMO IR PROTAVIMO. vis pamastau, vezys ar kas, bet mirties akivaizdoj noriu is likt sviesaus mastymo, o ne pastirusiais palukais ir zvlignsiu apdujusiu. o jusu tas noras supurtyti ir isrekti-baisiai banalus. taip zmogaus nepagydysi. kaip tik autore ta ir daro, saunuole-eina pas gyd, tik zinoma, ju pilna cia yra nekvalifikuotu. juk einate dantis gydytis, skrandi. tai ko nurasyti psichoterapija? nes pas lietuvius depresija tarsi stigma vat, kadangi yra mastanciu kaip JUS, lietuviai ir zudosi DAUGIAUSIA europoje , nes jie masto-depresija tai suds, niekis, ponu liga, o vezys tai rimta vat ir prisimasto, ir cia ne juokas.


jus, ziuriu, botagu tik norite viens du gydyti viska. ar ir santykius seimoje sprendziat viens du? purtymais, riksmais? padeda, bet tik laikinai. pati zinote. sveikintinas jusu noras kovoti, padeti moterims, bet METODAI TIKRAI NE TOKIE TURI BUTI. ziuriu, pilna pas jus stereotipio mastymo. nesusimastote? tiesiog nieko naujo, dvelkiate 1980aisiais ir tiek. as cia nepiktai. apiplesiat pati save. budelius vadinate stipriais gal ten kalejimuose tikrai visi stiprus dvasiskai sedi reikes nustot juos lankyt su soc grupe

ir vis neatsakote-moterims turetu patikti anot jusu tie purtymai, pamusimai, gero budelio pasisvaistymai, nes tai taikot tevu-vaiku, trenerio-vaiku santykiams. tai jums modelio pavyzdys. kodel tuomet tokio metodo netaikyti poroje ir iteisinti ? ir iteikti moterims, kad jos nenoretu nieko geresnio?

Niekas ir nesako, kad apie žmogų,sergantį depresija reikia šokinėti, gailėtis „kokia tu vargšė" ir panašiai, kaip pati minėjai. Tavo pasakymas „ji nuleido rankas, mieliau pasirinki depresija“ gali padaryt meškos paslaugą ir būti atvirkštinė reakcija „Jau ir taip jaučiuosi niekam tikiusi, o čia dar taip pasakė, tai tikrai esu nieko verta“. O kitas pasakymas "kelkis, brangioji, gailestis sau tave prazudys, imkis veiklos kokios nors, keisk savo charakteri ir poziuri i gyvenima, i aplinka, nes tarp vaiku ir taves is viso nutruks tas menkutis rysys.“ kaip tik gali padėti priversti pagalvoti, kad dar tikrai ne viskas taip beviltiška, kaip atrodo. Mano mama iki pat šiol nesupranta, kaip jaučiasi sergantis depresija, nors matė kaip atrodžiau. Išgirdau ją tik tada, kai pradėjo visai kitaip su manim kalbėt, kai nebegirdėjau jos žodžių „kokia tu atrodai, sėdi, nieko nedarai, niekur neini, su niekuo nebendrauji, eik į žmones“ ir panašiai, tai man skambėjo kaip priekaištas, kaip dar vienas įrodymas, kad tikrai nieko gero nebus. Kai pasakė tuos pačius žodžius, bet jau kitaip, kitokia intonacija, kitaip sudėliojo, va tada ir pradėjau galvot, kad gal tikrai dar bus viskas gerai, kad reikia pamėgint susiimt, nors ir labai sunku. Menkiausias kito ne toks žodis, ne ta intonacija niekais paversdavo tas pastangas, reikėdavo kelių dienų, kol vėl įstengdavau save suimti į rankas ir vėl mėginti iš naujo priverst save bandyt padėt sau pačiai. Susirgau šia „poniška“ liga, kaip pavadino sena pažįstama, ne po skyrybų, ne dėl to, kad dukra išėjo pas tėvą - tai įvyko vėliau. Ligos priežastys buvo visai kitos, iš ši liga nesirenka ponas ar vargšas, ja sirgti gali bet kas. Galiu tik pasakyt, kad ši liga baisi, aš nepriėjau iki tos stadijos, kad nebenorėčiau gyvent, bet to ką patyriau, užteko visam gyvenimui. Ją gydyti reikia ne vien vaistais, bet reikia ir psichologo pagalbos, nes tik jis geriausiai moka priverst sau padėt. Tai, ką mes čia kalbam, mėginam įspirti tėra tik menka pagalba sergančiąjam.
O papasakojau, norėdama pateikti pvz apie tai, kad jei nori sergantį depresija žmogų priversti padėti sau, nori jam duoti spyrį, spirk, bet žinok kaip tą spyrį duoti, o ne svaidytis bet kokias žodžiais, ir sakyti, vat aš norių jį išjudint iš letargo.

2. Depresija vadinti psichine liga? Nu drasiai jus cia... Depresija-tai emocines pusiausvyros issibalansavimas. Tik tiek. Bet nesigilinsiu, lai kalba specialistai uz mane
http://www.pasveik.l.../depresija/4455
3. Jus kalbat apie Alzhaimeri ir/arba senatvine demensija. Su depresija tai nieko bendro.

Jums sunkiai sekasi suformuluoti konkretu klausima As vakar visa vakara kankinausi, galvodama, i koki iskelta klausima, toki svarbu, kad i ji reikalaujama atsakymo per kelis kartus, as neatsakiau. Is pradziu galvojau, kad klausimas susijes su "aukos" ir "budelio" gyvenimu seimoje, butent jus, o ne as teigete, kad tokios santuokos, pasak psichologu(beje, ar galetumet nuoroda ideti tu psichologiniu straipsniu, kur taip parasyta, as netinkamus zodziu junginius ivedu i google, niekur man nemeta tokios informacijos), ilgiausiai tveriancios, as papriestaravau, jog tai subordinacijos principas seimoje, o ne budelio ir aukos. As teigiau, atvirksciai, kad lygiavertes santuokos su panasiais temperamentais partneriais stipresnes, pagalvojau, kad ir pavyzdzius galiu pateikti: Paksai, Valinskai, Zuokai, Uspaschikai-tai cia kelios garsios pavardes, kad rimciau atrodytu nei "mano draugai", "mano pazistami". Beje, siandien klausimas jusu apsiverte, klausiate, ar budelio ir aukos santykius vertetu iteisinti seimoje. Jei jus anksciau teigete, kad tokios seimos stiprios-tai ka cia ir beiteisinsi? Santuoka-tai jau ir taip viskas iteisinta, patys sutuoktiniai sprendzia, kas jiems priimtina, kas ne, patys nustato tarpusavio bendravimo taisykles, jei jos tinka-valio, puikiai gyvena, jei netinka-skiriasi.
Apie budelius, sedincius kalejime, as net nekalbu ir cia diskutuoti nera apie ka. Tai nusikalteliai, kriminalai. O kai kalbame apie stipresne asmenybe, ne kriminalini nusikalteli, ir idedame zodi "budelis" i kabutes.
Beieskodama siandien informacijos apie "budeliu" ir "auku" stiprias santuokas, radau tokia informacija: 2010 m Lietuvoje buvo registruota 18000 santuoku ir 10000 istuoku, t.y. 63-64 procentai. Vadinasi, is 5 susituokusiu issiskiria 3 poros. Skyrybu priezastys buvo ivairios, skiriasi ir del fizinio smurto, ir del isgerinejimu, ir del neistikimybes. Skiriasi ir "budeliai" ir "aukos", skiriasi ir lygiaverciai partneriai, ir geri sekso partneriai, ir bevaikiai, ir tie patys psichologai, o juk jie tai turetu buti ismokyti spresti visas psichologines bedas seimoje.
Dar ka idomaus radau: psichologini smurta patiria visos seimos Tik nevisos ivertina ta tariama smurta kaip psichologiniu, pvz, balso pakelimas partneriui, kad isplautu indus pries partnerio valia, pasirodo, irgi psichologinis smurtas

Butent, Mute, as to ir siekiu-priversti zmogu galvoti ir keistis Esu taikus zmogus, bet grieztas. Palaikau, palaikysiu ir visada padesiu Motinoms keistis, sveikti, bet...jei jos pacio to nores.
Pernai forume "Parama vaikams" dalyvavau nemalonioje temoje. Issiskyrusi, depresija serganti moteris, auginanti vaikus, prase paramos ir finansines pagalbos. Kas ka galejo, tas ta siunte, guode moteri, stiprybes linkejo. Ejo menesiai. Niekas nesikeite. Vel papraso paramos, paverkia, kad jai sunku, kad serga depresija,vel visi siuncia kazka. Blogiausia, kad buvo mamyciu sirdimis manipuliuojama, juk moteris prisidengdavo badaujanciais, salanciais mazuciais vaikais bei depresija. Neapsikenciau. Susisiekiau su soc.darbuotojais del "maisto banko" talonu, paprasiau pagalbos pas nemokamus psichologus, kas idomiausia, visi darbuotojai neatsisake padeti, pranesiau i tema, kad autorei belieka tik nuvaziuoti su pasu ir sudeti parasus. Reikejo matyti, kaip mano pagalba buvo sutikta Pradzioj pradedant tos mamytes "mirimu" ir zodziais "kas prase", baigiant SM tetuliu tokios pagalbos smerkimo. Isikiso moderatoriai, kurie irgi pateisino mano pagalba, atskaite visoms smerkiancioms velniu ir uzdare tema Moterele "bemirdama" issiregistravo ir prisiregistravo kitu niku. Vis tik uodega pakele ir nuejo ten, kur jos lauke. Vadinasi, savo tiksla as pasiekiau, moteriai padejau, nors ir tokiu skausmingu budu.
Kaip minejau, si tema man buvo artima, palaikiau ir stiprybes linkejau visoms mamoms, kurias istiko beda-isejo vaikai. Stiprybes linkejau tol, kol supratau, kad motina neiesko problemu sprendimo budo, o kalti lieka visi aplinkiniai, ta patvirtina ir neaisko plauko psichologe

Tad nuspreskim, moterys, ar padarom ta tema stiprybes linkejimo, grazbylystes, pokalbiu apie nieka skyreliu ar vis tik renkames cia ne tik dalintis patarimais, bet ir padeti vienos kitoms susigrazinti vaikus?
Jei renkates pirma varianta-tai palieku sia tema. Gincytis apie seimos santykius, ligas yra kitos temos, forume "Sielos kertelej" arba "Kai isimaiso trecias".
Jei vis tik renkates antra varianta, tai tada ir rasom konkrecius patarimus, kaip keistis, ka daryti, kad tie vaikai pareitu namo.

Depresija yra liga, turinti savo diagnostinius kriterijus ir savo kodus tarptautineje ligu klasifikacijoje - TLK-10. kodai yra F32-F33.
Ne veltui sakoma, kad ant svieto daugiausia daktaru ir mokytoju
Bet labai sutinku su senos pazistamos pastebejimu, kad vaikai, ypac paaugliai, renkasi STIPRU zmogu, uz kurio jauciasi saugus. Ir sioje vietoje, manau, visoms depresuojancioms po skyrybu mamoms reiketu ne teisinti save tuom, kad "man depresija" ir todel negaliu buti stipri, o butent del savo ir vaiku bendros ateities, del vaiku emocinio stabilumo, ju vertybiu teisingo susiformavimo, susiimt ir tinkamai gydytis.
Ir dar - na kodel gi aplinkiniai turi simta kartu pergalvoti ar tik kazkoks ju zodis neizeis, neiskaudins depresuojancio. Kad ir kaip sunku - reik objektyviai pazvelgt i ju zodzius. Galiu is patirties pasakyt - taip, kai po skyrybu is visos dusios megavausi depresijos draugija, mano mama ant manes reke "kaip tu baisiai atrodai, kaip stora karve, tavo namai panasus i landyne, imk skudura issiplauk namus, o tada eik i kirpykla ir sportuot" - taip, tie zodziai mane izeide, ir tonas izeide. Bet susiemiau ir pradejau judet i prieki. Nes objektyviai tai buvo tiesa. Skaudi, bet tiesa. Ne visada glostymas gydo.
Papildyta:


yra kategorija zmoniu, kuriems budingas posakis "taip, bet...". Tokiems nepadesi
Ir labai daznai noro pasikeisti nera. Nes buti "vargsele naudingiau"...
bjauri as siandien

Skaitau tavo komentarus, ir man susidaro nuomonė, kad dėl tavo griežtumo ir kartais gal kiek per kategoriškai išsakomos savo nuomonės mes ne visada susikalbam su tavim Kartais tavo nuomonė mane pritrenkdavo, būdavo labai nesuprantama, tokia „Budeliška“ ir man tai nėra priimtina. O kiti tavo komentarai jau būdavo kitokie, nors ir norėdavai pasakyti tą patį, bet jau sakydavai kitaip, ne taip kategoriškai, skambėdavo žmogiškiau. Bet čia tik mano nuomonė, gal kitoms atrodys kitaip.Šiaip nemėgstu per didelio griežtumo, kategoriškumo, prrimtinesnis tolerantiškesnis, draugiškesnis bendravimas.
Kas dėl šios temos, tai aš tikrai už, kad tikrai nereikia vien tik užjaust, gailėt, rašinėt gražbylystes, o duot patarimus kaip keistis, ka daryti. Man vertingiausi patarimai tų, kurios jau kažkiek buvo susidurusios su panašiom sitaucijom, nes tada konkrečiau gali patarti. Nors pas kiekvieną yra skirtinga situacija, skirtinga patirtis, bet iš duotų patarimų, siūlymų manau tikrai moterys atsirinks kas joms tinka, ką verta pamėgint.
Tad manau tesiam šią temą su patarimais, o ne bereikšmėm diskusijomis, išsakom savo nuomones, bet stengiamės jas išdėstyti ir priimti kuo ramiau. Gal pavyks kažkam kuo nors padėt.
Va sena pažįstama minėjo, kad gali duoti patarimų, kaip suartėti su vaikais. Būtų gerai juos sužinot, man ir pačiai gal praverstų, nors mano jau ne paaugliai, jau praėjau tą vaiko išėjimą pas tėvą ir grįžimą atgal ir dar daug ką, bet gal kuriuo nors ir aš pasinaudočiau

Tikrai, prisipazistu, cia mano yda kalbeti grieztai, be jokiu diplomatiju, mano mama mane del to vadina "kirviu" Stengiuosi taisytis, kartais duodu sau zodi, bet "kuprota tik grabas istiesins", tad man tikrai nevisada sekasi isvengti tos kategoriskos nuomones. Atsiprasau uz "budeliska" tona, stengsiuosi taisytis...iki kito karto

Kaip jus mane, Mute, pradziuginot sia pastraipa Ryte as buvau nusivylusi, kai NIEKAS, absoliuciai niekas net nepasidomejo, o kokius patarimus dave tas psichologas. Juk tie patarimai butu tike visoms mamos, ne tik toms, kuriu vaikai iseina, juk net ir normaliose seimose ivyksta paaugliniu kriziu, santykiu susvetimejimu, o kaip to isvengti arba ka daryti, kad pataisyti situacija-niekam nepasirode idomu.
Pasidalinsiu, Mute, butinai pasidalinsiu Tik gal i darbo pabaiga, nes rasysiu daug, o ir stengiuosi rasyti be griezto tono.

Sena pažįstama, tavo apibūdinimas "Kirvis" tai kaip pirštu į akį ir kadangi jau žinosim tavo būdą, tai bus daug paprasčiau bendrauti, manau mažiau kils bereikalingų diskusijų, o kai per daug pradėsi mosuoti kirviu, stabdysim
Lauksim tavo patarimų, gal pačiai kas tiks, nes mano dukra iš tos serijos "sunkus vaikas", ramu, ramu ir bum.... niekada nežinau ką jis iškrės ir kuo tai baigsis, kaip sakant "sėdžiu ant parako statinės". Ir šiuo metu yra bėda su ja ir nesumastau kaip ją išspręst, nes tiesiog niekaip nesužinau tos problemos priežasties
Gal ir Prila kuo nors pasinaudos, nors jai šiuo metu pirmiau reiktų susitvarkyt pačiai su savim Kelis patarimus ir aš galiu duot iš savo patirties kaip pačiai sau padėt, , kad įveikt depresiją, aišku jei ji to norės

gabija, tu ir sena pazistama maisot "depresija" ir depresija. jei po tokio komentaro, susiemei ir nuzygiavai kirpyklon, tikrai tau nebuvo depresija . o depresine nuotaika, liudeseliai ir betkas. bet dar tooooooli iki depresijos. toli grazu.

senos pazistamos papurtymai gal ir tiktu nesergancioms dar rimtai. bet kai autore eina jau pas psichologa, ir sena pazistama sako: ko cia laksto pas psichologus, lai rupinasi vaikais, tai cia - virs visko. tai zmogus ir gydosi, ir daro kas imanoma, o cia dar kaili jai peria,...

sena pazistama, depresijos formu yra labai ivariu . tikrai nemasau su jokiom demensijom, nemanykit. yra labai sunki depresijos atmaina, kaip mano draugei-kuri jau ne vien "liudejo prie langelio'-nes jus tik ta isivaizduojat, bet nebesugebejo reALIAI pasirupint vaikais, daryti jiems, valgyti, net atsikelti is lovos. vaikai finale buvo atiduoti istaigon, buto ji neteko taip pat: nesugebejimas tvarkytis, suktis buityje, zodziu, ne sveikiem suprasti.

yra kita atmaina 'maniakine depresija" arba bipolinis afektinis sutrikimas,-taip pat l pavojinga atmaina, kai jau net mastymas darosi iskreiptas. zodziu, esme ta. nemenkinkime ligos, ir jei giriates, kad norite autorei padeti, tai nenurasykit jos pastangu. ji ir taip konsultuojasi su psichologais, (nesakau kad ju keisti nereikia). o jus siulote jai forume tartis su jumis, ane?

As del to nesigincysiu, nieko neirodinesiu, paliksiu specialistu komentarus. Jie su jumis nesutinka.
http://www.psichiatr...riezastys-ir-kt
O jusu draugei salia depresijos buvo dar papildoma psichine liga, citata:
Depresija sergant kitomis psichikos ligomis. Šiais atvejais depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.

O tai jai pačiai kas nors pagalbą pasiūlė, suteikė??? Ar tik sugebėjo vaikus į įstaigą patalpint, butą atimt, o pačią palikt kapanotis pačiai, jei sugebėsi. Žinant mūsų sistemas, tai nestebintų Dabar pagalvojau, kad jei ne mano mama, jei nieko nebūtų buvę šalia, tai ko gero ir man taip galėjo pasibaigt... siaubas
given444, speju, kad su jumis ir būtų idomu padiskutuot, gal ir vertingu patarimų duotumet Tik nebemosuokit tais karo kirviais Kažko šiandien panašu taikdario misija atlieku, nors pas pačią ugnikalnis kinkuliuoja
Papildyta:

Iš ko speji, kad jai dar buvo psichikos liga? kad vaikus ir buiti apleido, lovoje gulėjo????

Kaip ir sakiau, ant svieto daugiausia mokytoju ir daktaru Na kam diagnozes nustatinet
as susiemiau ir nuzygiavau pas gydytoja. Po to seke beveik 2 metus trukes gydymas.
O kai pagerejo - nuejau ir i kirpykla.