kaunietės, gal sakau aplankom tą su naują Bajorkiemį? Reikia ištirti kaip tenai su demokratija
Markus Orths "Kambarinė"..plonutė knyga, trumputė istorija..apie kambarinę, kuri tvarkydama viešbučio kambarius ir būdama 'apsėsta' tvarkos, bando įsijausti į viešbučio gyventojų gyvenimą. Jos pačios gyvenimas sunkus, vienišas..knyga apie nepritapusį, 'kitokį', keistą žmogų. Nežinau kodėl, bet tokios istorijos man visada patinka, tad ir ši knyga - ne išimtis. Istorija nėra smagi ir lengva, bet greit ir maloniai perskaičiau 
Rekomenduočiau tiems ir toms, kurios neieško knygoje nuotykio, įspūdingo veiksmo, labai spalvingų veikėjų..tiktų tiems skaitytohams, kurie nenusivils lyg ir slysdami paviršiumi, ir kartkartėmis lyg panerdami giliau..tol kol užtenka oro panėrus 
Visas pasakojimas kažkoks tarsi pulsuojantis 
šiek tiek apie knygą..antras atsiliepimas nuo viršaus
Giuseppe Tomasi di Lampedusa "Leopardas" - kažkas forume (atleiskit, neįsidėmėjau..ir gal net ne šioje temoje)
rašė, jog ši knyga yra 'must read before you die' sąraše.. Šiaip man sunku apie ją kalbėti, tai vienas tų atvejų, kai knyga palieka neapibrėžtumo įspūdį, kai net pats sau negali pasakyti - patiko ar nepatiko? Pradžioje mane pagavo nuobodulys iš kurio šiek tiek išsivadavau veiksmui apėmus nebe vieno aristokrato, tačiau ir jo aplinkos žmonių gyvenimus. Buvo keletas trumpų sakinių, kurie nugulė mano citatų sąsiuvinyje, bet tik tiek, kad jie matyt būtent tik mano stygas ir užgavo 
"Meilė! Taip, meilė. Ugnis ir liepsna metams, pelenai - trisdešimčiai. Jis žino, kas yra meilė. Ir, be to, tankredis, prieš kurį moterys kris kaip nunokusios kriaušės..."
<...> geras išsiauklėjimas iš esmės yra ne kas kita, kaip atsisakymas daugelio nemalonių žmogaus prigimties apraiškų, tai savotiškas pelningas altruizmas (formulė, kur būdvardžio veiksmingumas vertė jį pakesti daiktavardžio nenaudingumą).
Visas kūrinys tikrai dvelkia kažkokia elegancija, jei ironija - tai lengva ir lyg nepastebima, jei kažkoks asmeninis pastebėjimas - tai 'prigesintas' to gero išsiauklėjimo ir pan. Kaip pasirodė man, tai kūrinys žmogaus, kuris atsiprašo nusikeikęs mintyse.. bet stipraus žmogaus. Istorija man pasirodė slogi, be ateities, be šviesos per visą knygą. Ir man asmeniškai ji buvo per daug 'istoriška' (aš išvis sunkiai orientuojuosi istorijoje, o Italijos istorija man itin svetima...gal tai ir trukdė man pagauti visos knygos nuotaiką).
Ir paskutinis atsiliepimas..Ruta Sepetys "tarp pilkų debesų"..jeigu žiūrėti į knygos aprašymą, tai aš jos niekada nebūčiau pasirinkusi..tiesiog aš kažkodėl labai vengiu tremties laikų tematikos, kaip galimai per daug žiaurios ir neįdomios Instinktyviai pagriebiau šią knygą bibliotekos lentynoje po atsiliepimų šiame forume, nes tiesiog panižo susidaryti savo asmeninę nuomonę apie šią knygą. Ir dar kartą įsitikinau, kaip gerai kartais pasiduodi tam instinktyvumo impulsui, išbandyti 'kažką naujo' ir sugriauti savo pačios pasaulėlio stereotipus. Žinot, aš išbučiuočiau diskutavusias forume Retas atvejis, kad nesugebėčiau užversti knygos, kol jos visos neperskaitysiu - aš nebesugebėjau padėti į šalį.. nebegalėjau savęs sustabdyti. Skaičiau be atokvėpio, rydama puslapį po puslapio..aš ją visą išgyvenau vienu prisėdimu..Mane ši knyga pavergė ir šiandien aš jai rašyčiau 10 iš 10-ies. Aš nesugebėsiu net įvardinti ko jai trūko ar galėjo trūkti..nieko! Šitoks mokėjimas dabarties beviltiškumą, kančią, išmėginimus atskiesti praeitimi..visa istorija tarsi saulės blyksniai tarp pilkų debesų - idealus pavadinimas šiai knygai! Mano pasaulyje ir mano žmogišku (neišsilavinusio kritiko ) požiūriu ši knyga - tobula.
Rekomenduočiau tiems ir toms, kurios neieško knygoje nuotykio, įspūdingo veiksmo, labai spalvingų veikėjų..tiktų tiems skaitytohams, kurie nenusivils lyg ir slysdami paviršiumi, ir kartkartėmis lyg panerdami giliau..tol kol užtenka oro panėrus Visas pasakojimas kažkoks tarsi pulsuojantis šiek tiek apie knygą..antras atsiliepimas nuo viršaus
Giuseppe Tomasi di Lampedusa "Leopardas" - kažkas forume (atleiskit, neįsidėmėjau..ir gal net ne šioje temoje)
rašė, jog ši knyga yra 'must read before you die' sąraše.. Šiaip man sunku apie ją kalbėti, tai vienas tų atvejų, kai knyga palieka neapibrėžtumo įspūdį, kai net pats sau negali pasakyti - patiko ar nepatiko? Pradžioje mane pagavo nuobodulys iš kurio šiek tiek išsivadavau veiksmui apėmus nebe vieno aristokrato, tačiau ir jo aplinkos žmonių gyvenimus. Buvo keletas trumpų sakinių, kurie nugulė mano citatų sąsiuvinyje, bet tik tiek, kad jie matyt būtent tik mano stygas ir užgavo "Meilė! Taip, meilė. Ugnis ir liepsna metams, pelenai - trisdešimčiai. Jis žino, kas yra meilė. Ir, be to, tankredis, prieš kurį moterys kris kaip nunokusios kriaušės..."
<...> geras išsiauklėjimas iš esmės yra ne kas kita, kaip atsisakymas daugelio nemalonių žmogaus prigimties apraiškų, tai savotiškas pelningas altruizmas (formulė, kur būdvardžio veiksmingumas vertė jį pakesti daiktavardžio nenaudingumą).
Visas kūrinys tikrai dvelkia kažkokia elegancija, jei ironija - tai lengva ir lyg nepastebima, jei kažkoks asmeninis pastebėjimas - tai 'prigesintas' to gero išsiauklėjimo ir pan. Kaip pasirodė man, tai kūrinys žmogaus, kuris atsiprašo nusikeikęs mintyse.. bet stipraus žmogaus. Istorija man pasirodė slogi, be ateities, be šviesos per visą knygą. Ir man asmeniškai ji buvo per daug 'istoriška' (aš išvis sunkiai orientuojuosi istorijoje, o Italijos istorija man itin svetima...gal tai ir trukdė man pagauti visos knygos nuotaiką
).Ir paskutinis atsiliepimas..Ruta Sepetys "tarp pilkų debesų"..jeigu žiūrėti į knygos aprašymą, tai aš jos niekada nebūčiau pasirinkusi..tiesiog aš kažkodėl labai vengiu tremties laikų tematikos, kaip galimai per daug žiaurios ir neįdomios
Instinktyviai pagriebiau šią knygą bibliotekos lentynoje po atsiliepimų šiame forume, nes tiesiog panižo susidaryti savo asmeninę nuomonę apie šią knygą. Ir dar kartą įsitikinau, kaip gerai kartais pasiduodi tam instinktyvumo impulsui, išbandyti 'kažką naujo' ir sugriauti savo pačios pasaulėlio stereotipus. Žinot, aš išbučiuočiau diskutavusias forume Retas atvejis, kad nesugebėčiau užversti knygos, kol jos visos neperskaitysiu - aš nebesugebėjau padėti į šalį.. nebegalėjau savęs sustabdyti. Skaičiau be atokvėpio, rydama puslapį po puslapio..aš ją visą išgyvenau vienu prisėdimu..Mane ši knyga pavergė ir šiandien aš jai rašyčiau 10 iš 10-ies. Aš nesugebėsiu net įvardinti ko jai trūko ar galėjo trūkti..nieko! Šitoks mokėjimas dabarties beviltiškumą, kančią, išmėginimus atskiesti praeitimi..visa istorija tarsi saulės blyksniai tarp pilkų debesų - idealus pavadinimas šiai knygai! Mano pasaulyje ir mano žmogišku (neišsilavinusio kritiko ) požiūriu ši knyga - tobula.
QUOTE(Brūkšniukas @ 2011 09 16, 10:33)
kaunietės, gal sakau aplankom tą su naują Bajorkiemį? Reikia ištirti kaip tenai su demokratija
kokia prasme demokratijos?
QUOTE(prieplauka @ 2011 09 16, 09:54)
na žinai - dideli stalai, patogios sofos (tikiuosi! aišku suolai irgi nieko), toleruojamas kalbų, juoko, žodžiu - triukšmo lygis, draugiški ir girdintys barmenai, platus valgių asortimentas
QUOTE(giluze @ 2011 09 16, 09:12)
Vis labiau įsitikinu, kad Perez- Reverte mano mėgstamas rašytojas. 
Reiks pasižiūrėti, gal ir daugiau jo knygų yra išversta, ne tik tos trys, kurias skaičiau.
Reiks pasižiūrėti, gal ir daugiau jo knygų yra išversta, ne tik tos trys, kurias skaičiau.taip, man jis irgi laabai patinka
Bet lietuviskai, man rodos, visgi daugiau nieko neisverte..
QUOTE(Rasma @ 2011 09 16, 09:45)
Ir paskutinis atsiliepimas..Ruta Sepetys "tarp pilkų debesų"..jeigu žiūrėti į knygos aprašymą, tai aš jos niekada nebūčiau pasirinkusi..tiesiog aš kažkodėl labai vengiu tremties laikų tematikos, kaip galimai per daug žiaurios ir neįdomios
radau tik Fatimaallos atsiliepima:
Vis tik ne amerikos lietuviams rašyti apie Lietuvos lietuvius knygas, nes jie vis tiek žvelgia per savo, amerikietiškąją, prizmę. Ir tas perdėtas patriotizmas ir tautiškumas labai erzino ir krito į akis.
Rasma, ar pritartum siam teiginiui?
QUOTE(Gemma @ 2011 09 16, 07:14)
nors vat mane erzina, kai zmones cituoja angliska teksta, tai i lietuviu kalba isvercia, o kai raso rusiskai, tai jau nemato reikalo vargintis...
Ir ne tik rusiškai - lietuvių rašytojų kūriniuose esu susidūrusi ir su neišverstomis lenkų ar vokiečių kalbų frazėmis ar sakiniais. Galima pamanyti, kad tokias knygas skaitantys privalo būti poliglotai
Manau, čia jau ne rašytojo, o redaktoriaus/leidyklos keistas požiūris
Bet ne tik lietuviai taip daro - pvz., angliškose knygose kartais mėgstama neišversti prancūziškų frazių
QUOTE(Rasma @ 2011 09 16, 09:45)
Giuseppe Tomasi di Lampedusa "Leopardas" - kažkas forume (atleiskit, neįsidėmėjau..ir gal net ne šioje temoje) rašė, jog ši knyga yra 'must read before you die' sąraše.. Šiaip man sunku apie ją kalbėti, tai vienas tų atvejų, kai knyga palieka neapibrėžtumo įspūdį, kai net pats sau negali pasakyti - patiko ar nepatiko? Pradžioje mane pagavo nuobodulys iš kurio šiek tiek išsivadavau veiksmui apėmus nebe vieno aristokrato, tačiau ir jo aplinkos žmonių gyvenimus. Buvo keletas trumpų sakinių, kurie nugulė mano citatų sąsiuvinyje, bet tik tiek, kad jie matyt būtent tik mano stygas ir užgavo
rašė, jog ši knyga yra 'must read before you die' sąraše.. Šiaip man sunku apie ją kalbėti, tai vienas tų atvejų, kai knyga palieka neapibrėžtumo įspūdį, kai net pats sau negali pasakyti - patiko ar nepatiko? Pradžioje mane pagavo nuobodulys iš kurio šiek tiek išsivadavau veiksmui apėmus nebe vieno aristokrato, tačiau ir jo aplinkos žmonių gyvenimus. Buvo keletas trumpų sakinių, kurie nugulė mano citatų sąsiuvinyje, bet tik tiek, kad jie matyt būtent tik mano stygas ir užgavo Aš ją skaičiau 15-os metų
Ar ne Končeta buvo herojės vardas ? Mano naivūs įspūdžiai - šeimos ir nelabai laimingos meilės istorija. Buvau įrašiusi į mėgstamiausių knygų sąrašą, tačiau kai per Literatūros pamoką mokytojas prašė paaiškint kodėl ji man patiko ir apie ką knyga aš nieko padoraus išlement nesugebėjau, sakiau - tai šeimos istorija. O į klausimą kodėl ją reiktų perskaityt, nieko taip ir nesugalvojau
QUOTE(sim2002simas @ 2011 09 16, 11:15)
Rasma, ar pritartum siam teiginiui?
Taip, tautiškumo ir patriotizmo kūrinyje tikrai daug..bet, manęs tai neerzino kaip Fatimaallos
Aš tiesiog šventai tikiu, kad buvo ir tokių žmonių, kurie net gyvuliškomis sąlygomis ir visaip laužomi galėjo išlikti nesulaužyti, neišsižadėję ir t.t. Gal tik nesutikčiau su knygos autore, kad tokie sugebėjo būti visi ištremtieji (nors dabar dar sykį perbėgus mintyse, ji to ir nedarė, gal tik toks įspūdis man kažkur šmėkštelėjo..). Kuo nelabai patikėčiau - tai visuotiniu bendruomeniškumu ir nekonkuravimu. Nors knygoje tai ir nėra suabsoliutinta..ir net tarp nutylėjimų galima suprasti - buvo visko..išdavikų savame tarpe, parsidavėlių ir t.t.
Labai gerai emociškai subalansuota knyga..ir turbūt skaitant tiesiog reikia prisiminti, tai tik bandymas parodyti Baltijos tautų likimą tam sočiam, išrankiam, saugiam (?) ir su sava pasaulėžiūra - amierikiečiui.
Kaip visiškas nenusisekimas amerikietei atvaizduoti siaubingą laikmetį - Leningrado blokadą yra ši knyga Debra Dan "Leningrado madonos" Va šita knyga, tai visiškas fiasko..badė akis nesugebėjimas perteikti to meto nuotaikos, visiškas ruso žmogaus neperpratimas.. Tokio jausmo skaitant "tarp pilkų debesų" tikrai nebuvo
QUOTE(Helianta @ 2011 09 15, 22:29)
va kaip tik "The Economist" perskaičiau knygos apie vertimą recenziją (ta knyga: David Bellos "Is That a Fish in Your Ear?: Translation and the Meaning of Everything").
Kuriam cia numery? Reiks paieskoti online versijoj, gal rasiu...
QUOTE(klopedija @ 2011 09 15, 19:43)
Aš nemoku en, bet nejaučiu jokios tragedijos. 
QUOTE(Gemma @ 2011 09 16, 07:14)
as panasiai jauciuos rusu kalbos atzvilgiu - nemoku ir tragedijos nematau
Be abejo, ne tragedija. Bet siaip tai nelabai suprantu tokius pareiskimus. Ta prasme, as tai dazniausiai patyliu apie tai, ko nemoku
Nepykite, nieko asmenisko QUOTE(Gemma @ 2011 09 16, 07:14)
nors vat mane erzina, kai zmones cituoja angliska teksta, tai i lietuviu kalba isvercia, o kai raso rusiskai, tai jau nemato reikalo vargintis...
Kalta - ir as taip darau
Priklausau tai kartai, kuriai buvo savaime suprantama, kad beveik visi aplinkui nors kazkiek moka rusu kalba. Tiesa pasakius, ir angliskas citatas kartais pamirstu isversti, nes sia kalba mokanciu irgi daugeja - bet del neverciamu anglisku citatu siame forume kartais pareiskiamas nepasitenkinimas, tai stengiuosi tai prisiminti ir isversti QUOTE(Helianta @ 2011 09 16, 10:18)
Ir ne tik rusiškai - lietuvių rašytojų kūriniuose esu susidūrusi ir su neišverstomis lenkų ar vokiečių kalbų frazėmis ar sakiniais. Galima pamanyti, kad tokias knygas skaitantys privalo būti poliglotai
Manes jau nebeerzina, nes siais internetiniais laikais tikrai nesunku paciam issiversti, bent jau daugmaz, kad prasme butu aiski. Nors aisku, nekliudytu, jei butu pateikiamas vertimas isnasoje, bet... yra didesniu bedu
QUOTE(Jurzole @ 2011 09 16, 11:36)
Be abejo, ne tragedija. Bet siaip tai nelabai suprantu tokius pareiskimus. Ta prasme, as tai dazniausiai patyliu apie tai, ko nemoku Nepykite, nieko asmenisko
Nepykite, nieko asmenisko Atsiprašau, lendu ten, kur buvo taikyta ne man..bet..visko mokėti ir išmanyti neįmanoma, o nutylėjimas lyg ir vengimas pripažinti, kad esi 'ne visapusiškas', kažko neišmanantis
Aš pvz. neišmanau istorijos. Absoliučiai..bet aš to nežadu slėpti, nes slėptis galima nuo kitų , o nuo savęs - nebeišeina. Ir nemanau, kad man sutrukdys, jei aš būsiu atvira su kitais..na, nebent norėčiau padirbėti istorike
Atvirkščiai, aš daugiau sužinosiu apie tą istoriją būdama atvira, nei kiti manys apie mane - "o, ji tai žino, tai savaime suprantama"...žmones būna atlaidesni gebantiems prisipažinti neišmanymą, nei pagavę neišmanant ir to nepripažįstant Aišku kitų žmonių nuomone nebūtina gyventi, nebūtina kitiems įtikti..aš tik norėjau pasakyti, kad pasakyti apie tai ko nemoki - nieko gėdingo Pripažinimas, kad nemoki, tai man natūralus, šiek tiek trikdo, kai tai sakoma su pasididžiavimu ir pvz. nenoru pabandyti perprasti to, ko nežinai...gal, kad pati labai myliu mokymąsi ir esu žingeidi, tai sunku ir suprasti
Bet kad ne tragedija kažko nemokėti, tai faktas
QUOTE(Brūkšniukas @ 2011 09 16, 10:58)
toleruojamas kalbų, juoko, žodžiu - triukšmo lygis, draugiški ir girdintys barmenai, platus valgių asortimentas
Gavot pastabų iš bernelių jų smuklėj?
