
Kartais mūsų, tėvų nerimas būna nepagrįstas.
Pastebėjau, jei ką dažnai pastoviai įvardini, kartoji, rezultatas pasirodo po kurio laiko savaime. Vaikas įsimena, renka galvoje informaciją, apdoroja ją o po kurio laiko ir rezultatas, nors iki tol buvo daug daug kartų kartojama. Paprasčiausias pavyzdys su tuneliu, pro kurį vis tenka pravažiuti, vis sakydavom, žiūrėk tunelis, daug lempų, pro tunelį važiuojam. Tai jo žodyne tunelis ne iš kart buvo, pradžioje - mama, lempos, daug lempų, o kai pradėjo tunelį įvardinti nė nepastebėjau.
Pavarčiau savo užrašus, tai pas mus taip buvo, kai vaikui buvo 1.8 m (mūsiškis aparatėlius nešioja nuo penkių mėnesių ) jis pradėjo bandyti sakiniais kalbėti - mama,tete,boba (čia vadinasi brolis), vavo ( čia taip savo vardą tarė), sėsia ( sėdi), am ( ir valgo). Tai mūsų vakarienės metu. Ai dar kurį laiką juokingai būdavo, kai daug ką sakydamas pridėdavo artikelį ti. Ti mama, ti tete, ti vajoti (važiuoti). Dabar mąstau, gal būt čia atitikmuo čia mama...-nes kai mokai, dažnai sakai čia tas ir anas. bet taip galvoju tik dabar, kai jūsų komentarus paskaičiau, tada taip nesusimąstydavau.
Dviejų metų bandydavo dainuoti di vištele, di vištele, ošy maė, ošy maė, sauva, sauva(saulė). O po pusės metų per kalėdas specialiai nemokytas atsistojo ir padeklamavo visą du gaidelių dainelę - buvome šokiruoti iki ašarų.
O paskui ir nė nepajutom, kaip greit viskas pasipylė - sakinukai. Svarbu, kad vaikas norėtų naudotis kalba.
Reikia džiaugtis galimybe pabūti visokiose aplinkose, aš taip pat vyresnėlį vasaromis leisdavau į kitą darželį, kur kita aplinka, kiti vaikai, daugiau jų. Tai buvo gerai, bet ir įsitikinau, kad mūsų sprendimas leisti į spec. darželį buvo ir yra teisingas. Mačiau skirtumus bei teikiamą asmeninę naudą vaikui. Nesakau, gali būti, kad pasitaiko pasiaukojančių žmonių ir paprastuose darželiuose, bet mūsų atveju tai nepasiteisino - daug vaikų, vaikas vis tiek ne viską girdi, turime kreipti dėmesį į visus, ne tik į tą ar aną. Dar yra skirtumas su KI ar su KA ir koks klausos sutrikimas, jei su KA. Ir labai daug reiškia pats darbo motyvas tiek namie tiek įstaigoje. Jei auklėtojos apmokintos, supažindintos ir pačios nori tuo domėtis, užsiimti, tai paprastas darželis tinkamas, bet labai tuo abejoju, kad tokių būtų daug, tiesiog pasisekė tiems, kas su tuo susidūrė.Kitas variantas - lankyti paprastą darželį ir surdopedagogo užsiėmimus. Bet vėlgi - kur gauni tokią pagalbą kasdien ir dvi dienas per savaitę - yra skirtumas. Nebent patys tėvai laaaabai daug dirba pagal surdopedagogo nurodymus ir namie.
Papildyta:
QUOTE(Indre_bac @ 2012 07 31, 09:47)
Oj pas mus "dar" tikriausia niekad nebus, visad "nenou" (nenoriu) arba tiesiog "ne". Vakar paklausiau atidžiau ką kalba tai dar "py py nėa" (nėra mašinytės) ar šiaip pasako kad kažko nėra jei ieško, nu gal čia tokia pradžia ir bus... o iki vardo tai tikriausia irgi dar labai toli... nuotraukose tik "as" save įvardina.
Dabar toks dviejų metų vaiko tarpsnis, kada viskas ir visada ne, plius dar mušasi - nemoka bendrauti su vaikais, pamatysit tai per metus pasikeis. Na, bent mums taip buvo. O dėl įvardinimo tai labai įdomu. Labai gerai kad sako aš. Mūsiškis kai pradėjo save vardu vadinti, tai tik visai neseniai pradėjo sakyti aš noriu ar panašiai, kas liečia su aš. O iki tol būdavo ir <<vardas<< nori, duok <<vardui>>, >>vardas>>pirmas. Tai nuolat turėjom pabrėžti, sakyk aš noriu, duok man, aš pirmas. Tai tas pataisymas buvo ilgas ir nuobodus.