Vaikai su klausos negalia 8 tema

Sveiki, kaip smagu, kad sekasi, tikrai, ir toliau zingsnelis po žingsnelio pirmyn
Kartais mūsų, tėvų nerimas būna nepagrįstas.
Pastebėjau, jei ką dažnai pastoviai įvardini, kartoji, rezultatas pasirodo po kurio laiko savaime. Vaikas įsimena, renka galvoje informaciją, apdoroja ją o po kurio laiko ir rezultatas, nors iki tol buvo daug daug kartų kartojama. Paprasčiausias pavyzdys su tuneliu, pro kurį vis tenka pravažiuti, vis sakydavom, žiūrėk tunelis, daug lempų, pro tunelį važiuojam. Tai jo žodyne tunelis ne iš kart buvo, pradžioje - mama, lempos, daug lempų, o kai pradėjo tunelį įvardinti nė nepastebėjau.
Pavarčiau savo užrašus, tai pas mus taip buvo, kai vaikui buvo 1.8 m (mūsiškis aparatėlius nešioja nuo penkių mėnesių ) jis pradėjo bandyti sakiniais kalbėti - mama,tete,boba (čia vadinasi brolis), vavo ( čia taip savo vardą tarė), sėsia ( sėdi), am ( ir valgo). Tai mūsų vakarienės metu. Ai dar kurį laiką juokingai būdavo, kai daug ką sakydamas pridėdavo artikelį ti. Ti mama, ti tete, ti vajoti (važiuoti). Dabar mąstau, gal būt čia atitikmuo čia mama...-nes kai mokai, dažnai sakai čia tas ir anas. bet taip galvoju tik dabar, kai jūsų komentarus paskaičiau, tada taip nesusimąstydavau.
Dviejų metų bandydavo dainuoti di vištele, di vištele, ošy maė, ošy maė, sauva, sauva(saulė). O po pusės metų per kalėdas specialiai nemokytas atsistojo ir padeklamavo visą du gaidelių dainelę - buvome šokiruoti iki ašarų.
O paskui ir nė nepajutom, kaip greit viskas pasipylė - sakinukai. Svarbu, kad vaikas norėtų naudotis kalba.
Reikia džiaugtis galimybe pabūti visokiose aplinkose, aš taip pat vyresnėlį vasaromis leisdavau į kitą darželį, kur kita aplinka, kiti vaikai, daugiau jų. Tai buvo gerai, bet ir įsitikinau, kad mūsų sprendimas leisti į spec. darželį buvo ir yra teisingas. Mačiau skirtumus bei teikiamą asmeninę naudą vaikui. Nesakau, gali būti, kad pasitaiko pasiaukojančių žmonių ir paprastuose darželiuose, bet mūsų atveju tai nepasiteisino - daug vaikų, vaikas vis tiek ne viską girdi, turime kreipti dėmesį į visus, ne tik į tą ar aną. Dar yra skirtumas su KI ar su KA ir koks klausos sutrikimas, jei su KA. Ir labai daug reiškia pats darbo motyvas tiek namie tiek įstaigoje. Jei auklėtojos apmokintos, supažindintos ir pačios nori tuo domėtis, užsiimti, tai paprastas darželis tinkamas, bet labai tuo abejoju, kad tokių būtų daug, tiesiog pasisekė tiems, kas su tuo susidūrė.Kitas variantas - lankyti paprastą darželį ir surdopedagogo užsiėmimus. Bet vėlgi - kur gauni tokią pagalbą kasdien ir dvi dienas per savaitę - yra skirtumas. Nebent patys tėvai laaaabai daug dirba pagal surdopedagogo nurodymus ir namie.
Papildyta:

Dabar toks dviejų metų vaiko tarpsnis, kada viskas ir visada ne, plius dar mušasi - nemoka bendrauti su vaikais, pamatysit tai per metus pasikeis. Na, bent mums taip buvo. O dėl įvardinimo tai labai įdomu. Labai gerai kad sako aš. Mūsiškis kai pradėjo save vardu vadinti, tai tik visai neseniai pradėjo sakyti aš noriu ar panašiai, kas liečia su aš. O iki tol būdavo ir <<vardas<< nori, duok <<vardui>>, >>vardas>>pirmas. Tai nuolat turėjom pabrėžti, sakyk aš noriu, duok man, aš pirmas. Tai tas pataisymas buvo ilgas ir nuobodus.

Na tai po vasaros kai sugrįšim ir turi būti (jei švietimo skyrius nepamelavo) paprasta grupė ir 5 kartai surdopedagogo. Tai čia bus idialiausia, nes viską ką išmoksta sako į temą, nėra, kad pasakytų kokią visai nesusijusią nesamonę. Kaip sakė surdopedagogė darželyje, net vaikas nesuprato kodėl a-a-a-a pupa dainuojant lelia reikia supti, tai prisirinko tikrų pupų ir tada dainavo.... Viskas tik pagal paskirtį turi būti:) Dabar neseniai irgi pradėjo iš intonacijos galima suprasti, kad bando opa opa opapa buvo žirnis ir pupa dainuoti, bet kol kas tik pradžia....o dėl "aš" įvardinimo tai įjungiu mėgstamiausias nuotraukas su katyte tai vis rodo "kate", "as".

Tai jums labai pasisekė, kad tame darželyje yra surdopedagogas, o jei jau jis yra, vadinasi yra ir spec. grupė, tad tokiu atveju jums yra galimybė lankyti paprastą grupę ir gauti kasdienes surdopedagogo pamokas. Nes paprastai darželiai surdopedagogų neturi, nebent kaip pas jus - darželyje yra viena spec. grupė. O tai yra gerai .

Sveikos mamytes,
Noriu paklausti ka darot kad maziukas nenusiimtu KA? Mes kolkas nesiojam kepuryte, bet zinau kad mamos deda juosta ant galvos. Tik kokas naudojate, nes niekur nemaciau tikamos o ir nelabai zinau kur ieskoti O gal dar kokiu gudrybiu turit?

Nenesiojom juostu, tiesiog kiek kartu issima, tiek kartu vel ir vel idedi. Cia reikia kantrybes ir prieziuros, kad aparatu kur nenusviestu ir tokiu budu ju nepamestumet. Kol mazi vaikai ims, ciupines, tyrines, ateis laikas, kai su tuo susitaikys, pripras ir taps labai normalu ir priimtina, pats prasysis, kad idetu kas. Juostos gali prispausti taip, kad tie aparateliai nuolat cyps, o kai cypia - negerai. Kitiems ir juostos gali nepatikti. Mes tiesiog islaukeme ta laikotarpi, o tai uztruko kokius puse metu - gal ir nuo vaiko amziaus tai priklauso, mums tai buvo nuo 5 iki 10 -11 menesiu amziaus. Kantrybes ir dar karta kantrybes.

[quote=belekur,2012 08 31, 17:21]
Nenesiojom juostu, tiesiog kiek kartu issima, tiek kartu vel ir vel idedi. Cia reikia kantrybes ir prieziuros, kad aparatu kur nenusviestu ir tokiu budu ju nepamestumet.

Tai vat baisu kad nepamestumem ar kur nenusviestu ir kas neuzmintu, tad nesiojam kepuryte kai negaliu viso demesio jam skirti. Nors dabar jau pastebejau , kad nusiima tada kai nori demesio, nesi visi seimos nariai tada subega pas ji Na, ka padarysi, apsiginkluosim kantrybe

As irgi netikejau, kad ateis toks laikas, kai vaikas pats prasysis, kad ideciau KA, bet ryte parodau, kad atnestu ir atnesa be jokiu problemu Bet buvo momentu, kai nenoredavo, kad ideciau. Tekdavo palaukti, kol uzsizaisdavo arba multika jungdavau Cia kaip ir su visais kitais dalykais -- tiesiog yra laikas, kai vaikas tampa pasiruoses

Dabar idomu pasidare, kada vaikai patys sugeba isideti KA? 6-7 metu?

Ir cia nuo vaiko priklauso skirtingai: pvz maniškis vyresnėlis kažkur šešių sulaukęs kažkaip pats parodė norą įsidėti ir nė nepastebėjau, kaip perėmė visai tokią iniciatyvą, jo vienas grupės draugas kokių penkių tai pradėjo daryti. Bet kokiu atveju pradžioje vaikai pirmiausia išmoksta patys juos išsiimti ( taisyklingai išsiimti - neplėšiant o užkabinant su pirštuku irgi reikia išmokti - tiesiog parodai, kad užkištų pirštuką ir kai prakunta - nebesugadina vamzdelio ).

Gal kazkam bus aktualu,parduodame KI Medel vaikisko varianto laida,visiskai nenaudota,senas laidas suluzo,kol atejo naujas-jau pripratome su suaugusiu variantu,taip ir liko nepanaudotas,naujo kaina 800,parduodame uz 600lt.

Gal kam bus įdomu - mano vyresnėlis jau pirmokas . Pirmi įspūdžiai tiesiog pakilėti ( suprantu, kad bus dar visko ). Lankome bendrojo lavinimo mokyklą netoli namų, jau lydimas į mokyklą prašo, kad toliau neičiau, nueis ir išeis vienas - jis didelis, savarankiškas . Su mokytoja pasikalbame, kad vis laukiame tos reakcijos - kada aplinkiniai vaikia susidomės jo aparatais - kurios nėra. O kad ir būtų - nebūtų kažkas netikėto, teko n kartų girdėti, kaip jis paaiškina, kad kai kam reikia akinių, kad matytų, jam aparatų, kad girdėtų. Gal jau dauguma matę, pripratę ir dėl to taip nereaguoja. Klasėje yra berniukas, kurį pažįsta iš pernai metų lankytų krepšinio treniruočių. Tad per pertraukas pažaidžia, pabendrauja, po truputį susipažins su kitais. Labai nudžiugino logopedės pastebėjimas, kad priešingai nei ji tikėjosi - su jo kalbos tartimi viskas gerai ( jos pastebėjimu klasėje yra prasčiau klabančių vaikų ). Dėl puikios kalbos žemai galvą lenkiu prieš sūnaus surdopedagogę - Ramunę, kuri dirba ikimokyklinio ugdymo centre, Bistryčios g., kurį ir lankė sūnus. Didelis jai ačiū ir pagarba. Na, kitas sūnus lanko jos grupę, tad dar bus progų pasidžiaugti ir padėkoti ne kartą.
O kas liečia logopedės pamokas, vis tik jų dar norėčiau, nes norisi dar labiau patobulinti Š garsą - jis šiek tiek toks neryškus. Kai bus pratestuoti visi vaikai, tada ir tarsimės. Džiugu, kad ir R raidę dažnai pabrėžia, kuo negaliu pasigirti pati. Jo dabartinė mokytoja net pastebėjo, kad mano kalbėsena labiau išduoda kalbos defektą, nei sūnaus .
Šiomis dienomis dar teks prisistatyti sūnaus naujai surdopedagogei, kuri ir spręs kaip dažnai teks lankyti jos pamokas. Mielai eitumėm toliau pas Ramunę, bet mokyklinukai turi kreiptis kitur.
Tad štai pasidžiaugiau viešai ir noriu visiems palinkėti tokio pat džiaugsmo, pradedant naują gyvenimo etapą

Sveikinu sveikinu!!! Kokios dziugios nuotaikos!
Mes irgi netrukus pradesim eiti i darzeli -- sirdis virpa Jaudinuosi daugiau nei mano trimetis. O jis atrodo jau visiskai pasiruoses: labai domina vaikai, juos stebi, bando su jais zaisti ir pan. Tikiuosi, kad jam patiks

Tikrai patiks, juk darželyje tiek veiklos . Mano mažasis taip pat trimetis darželį pradėjo lankyti nuo dvejų metų, tai išskyrus pirmas dvejas savaites, kada su ašarom atsiskirdavo nuo manęs, per tuos metus nė kart nebuvo, kad nenorėtų į darželį ar kitaip parodytų antipatiją jam. Ir kai reikia jau eiti namo - dažnai būna, kad dar ne iš kart eina rengtis - reikia pabaigti žaisti, reikia pabaigti piešti ir panašiai. Linkiu kuo mažiau jaudintis, kad to jaudulio, kurį dažnai jaučia vaikai, nuo tėvų neperimtų .