Aš ir mano autistas

#109
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 08 18, 12:44)
Nea, turėjau minty kokį psichiatrijos skyrių  g.gif

Ir ką psichiatrijos skyrius? Jis gydosi nuo depresijos ir OCD, vaistus gauna, simptomų nėra. Kartais būna depresinės savęs kaltinimo idėjos, bet ir sveikiems jų būna, jos neperauga į kliedesius ir išsikalbėjus pranyksta. Šita problema nesusijus su psichiatrinėm patologijom, čia manau, kad su autizmu susiję
Atsakyti
#110
QUOTE(F @ 2011 08 18, 12:55)
Ir ką psichiatrijos skyrius? Jis gydosi nuo depresijos ir OCD, vaistus gauna, simptomų nėra. Kartais būna depresinės savęs kaltinimo idėjos, bet ir sveikiems jų būna, jos neperauga į kliedesius ir išsikalbėjus pranyksta. Šita problema nesusijus su psichiatrinėm patologijom, čia manau, kad su autizmu susiję


Jei žmogus save žaloja, panikuoja nuo aplinkos, čia jau nepanašu į tik autizmą.
Ir tokiu atveju šita įstaiga niko nesiima? Laukia kol agresiją perkels ant palinkinių? g.gif

O TB giminaičių turi?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Cukraus pudra: 18 rugpjūčio 2011 - 11:59
#111
Kaip tik autizmui labiau būdinga neištverti ko nors aplinkoj ir tada pulti į tokią paniką, kad net žalojamasi. Depresijos atveju žmogų lėtai užvaldo liūdno turinio kliedesiai, kad neverta gyventi, ilgai trunkantis beviltiškumo jausmas, o čia yra staigūs priepuoliai dėl aplinkos poveikio ir nesugebėjimo išreikšt savo jausmus.

Įstaiga, deja, nelabai susiduria su suagusiųjų autizmu. Jis gauna labai gerą pagalbą dėl savo ligų, ir gauna psichoterapiją dėl psichologinių problemų (nepasitikėjimo savimi prieš svarbius darbus), ir jam gerai padeda.

Turi giminaičių jis.
Atsakyti
#112
Oi, tikrai ir nemanau, kad čia depresija. Bet kad jam reikalinga pagalba, izoliacija nuo aplinkos g.gif Nes nu nesusitvarko žmogus su tuo,kas jį supa. unsure.gif
Atsakyti
#113
O ką manot? Nu, sakykit savo diagnozę.
O izoliacija padeda susitvarkyti su tuo, kas jį supa?
Čia panašiai kaip skaudant galvą siūlyti ją nupjauti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo F: 18 rugpjūčio 2011 - 12:08
#114
QUOTE(F @ 2011 08 18, 13:08)
O ką manot? Nu, sakykit savo diagnozę.
O izoliacija padeda susitvarkyti su tuo, kas jį supa?
Čia panašiai kaip skaudant galvą siūlyti ją nupjauti.


Ačiū D. su per mažai diagnozių susidūriau, kad spręst.

Jai jau į kraštutinumus, tai tas pats, kaip maniaką prievartautoją paleist į žmones tam, kad jis išmoktų gyventi.....
Atsakyti
#115
O, iš to, kaip jūs kalbat, panašu, kad turit Aspergerio sindromą.

Na aš pabandysiu padėt jums su empatija. Įsivaizduokit, kad jūsų vaikas, neištvėręs kažkokio aplinkos poveikio, puola į paniką, daužo save į visokius daiktus. O kažkas apie tai pasako "jį reikia izoliuoti, čia tas pats, kas maniaką prievartautoją paleisti į žmones". Kaip jaučiatės?
Atsakyti
#116
QUOTE(F @ 2011 08 18, 13:38)
O, iš to, kaip jūs kalbat, panašu, kad turit Aspergerio sindromą.

Na aš pabandysiu padėt jums su empatija. Įsivaizduokit, kad jūsų vaikas, neištvėręs kažkokio aplinkos poveikio, puola į paniką, daužo save į visokius daiktus. O kažkas apie tai pasako "jį reikia izoliuoti, čia tas pats, kas maniaką prievartautoją paleisti į žmones". Kaip jaučiatės?


Normaliai. Jei mano vaikas gali sužaloti, pakenkti nieko dėtiem žmonėm, tai geriau tegu jis bus izoliuotas. ( Tavo vyru atveju, kai agresija lengvai ir dažnai iššaukiama)
Skaudu, liūdna.
Bet bent jau šito jausmo nepajus kiti.

Susidūrus su tuo, kad mano vaikas kitoks, atėjo ir tas skaudus suvokimas, kad ne tik Jokūbą nuo aplinkos, bet ir aplinką nuo savo vaiko gali tekti saugoti.

Kaip vienos iš tų merginų ( kurios nužudė bendraamžę, supjaustė ir prie jos namų kūno dalis išmėtė) mama rašė. Matė, kad mergaitei reikia pagalbos. Bet šį kartą nusprendė palaukt kol specialistas grįš iš atostogų.... Ir gal būt tai turėjo pasekmes....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Cukraus pudra: 18 rugpjūčio 2011 - 12:47
#117
O aš manau, kad jeigu jis nemoka susidoroti su stresoriais aplinkoje, tai geriausia, ką galima padaryti, tai jį to išmokyti. Izoliuotas nuo aplinkos jis tikrai neišmoks susidporoti su stresoriais, izoliuotas nuo aplinkos jis neišmoks suprasti jausmų, kuriuos jam kelia aplinka, ir neišmoks išreikšti tų jausmų nedestruktyviu būdu. Ir atvirkščiai, tie įgūdžiai, kuriuos jis jau turi, netreniruojami dings. Izoliavimas yra privertimas žmogų regresuoti, ir išleistas iš tos izoliacijos jis dar labiau nemokės tvarkytis su savo jausmais aplinkai, ir bus dar blogiau. Jūs tikrai to norėtumėt savo vaikui? Aš savo vyrui tai nenorėčiau.
Atsakyti
#118
Aš nenorėčiau,kad mano mažylis pasitaikytų tavo vyro kelyje, kai jis su savimi nesusitvarko.
Atsakyti
#119
Bet jūs suprantat, kad ir jūsų mažylis gali išaugti į tokį pat vyrą? Jeigu jūsų nuostata už nesusitvarkymą su savim - ne palaikymas, o izoliavimas, tai čia grynas psichologinis spaudimas. Ar spaudimo sąlygomis išmokysit savo mažylį susitvarkyti su savimi?
Kiek žinau, mano vyro tėvai ir klasės aplinka taikė jam spaudimo sąlygas. Ir matot, koks rezultatas.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo F: 18 rugpjūčio 2011 - 13:02
#120
F, o tavo vyras ar turi kokią psichologę/psichologą, į kurią/kurį galėtų kreiptis, kai jam būna štai taip sunku, kaip šiandien?
Na, toks žmogus (specialistas), kuriam galėtų paskambinti, pasikalbėti? Kuris žinotų, kaip nuraminti.
Manyčiau, kar ir tau pačiai reikėtų tokį specialistą turėti ekstra atvejams.
Atsakyti