QUOTE(Biufka @ 2011 08 18, 14:23)
F, o tavo vyras ar turi kokią psichologę/psichologą, į kurią/kurį galėtų kreiptis, kai jam būna štai taip sunku, kaip šiandien?
Na, toks žmogus (specialistas), kuriam galėtų paskambinti, pasikalbėti? Kuris žinotų, kaip nuraminti.
Manyčiau, kar ir tau pačiai reikėtų tokį specialistą turėti ekstra atvejams.
Turi jis psichoterapeutę, pas kurią lanko psichoterapiją. Bet ji su ilgalaike psichoterapija padeda dėl tokių psichologinių dalykų, kurie yra bendri visiems žmonėms, ir autistams, ir NT. Tai pvz pasitikėjimo savimi didinimas, auklėjimo klaidų taisymas - kad žmogus sugebėtų atskirti, ko nori jis pats, o ko nori iš jo aplinkiniai. Bet yra tokių grynai autistiškų dalykų, dėl kurių psichoterapeutai nepadės. Nors psichologinė būsena gali įtakoti autistiškus dalykus, bet tai nėra vienas ir tas pats.
Bet jai negalima bet kada paskambinti ir pasikalbėti, ten eina nustatytu laiku.
O aš negaliu turėti tokio specialisto, nes jam pinigų duoda jo tėvai, o mano mama turi labai mažai pinigų ir dar reikia taupyti mano mokslams.
Papildyta:
QUOTE(Biufka @ 2011 08 18, 15:20)
Bet žinai ką, kažin, ar jai (F) tas dalykas įmanomas, jei ši pora turi mažai pinigų, o taip ir yra, nes abu studentai. O psichologų paslaugos dažniausiai yra mokamos. Ypač Vilniuje, kur gyvena F su vyru.
Aš radau pas mus miestelyje nemokamas psichologo paslaugas, bet seniai nebuvau pas ją, nes pokalbiui likdavo tik 15 minučių po mano darbo. Kol atostogauju reikėtų apsilankyti pas ją (nors dabar jaučiuosi kaip ir gerai
).
F, tada jūs pokalbiams ir nuraminimui turite tik vienas kitą. O draugų/artimųjų turite, kurie galėtų padėti, suprasti ir su kuriais galėtumėte pasikalbėti?
Aš turiu draugų ir artimųjų, bet negaliu su jais apie tai kalbėtis. Mano mama jautriai į tai reaguoja, ir ją reikia saugoti nuo stresų, nes jai prasidės prieširdžių virpėjimas.
O mano vyras pabandė pasiguosti savo tėvams dėl savo problemos, tai jie labai supyko, ir sakė, kad jis viską išsigalvoja. Sakė, kad gydytojai jiems melavo, jog jis turi autizmą ir nuo paauglystės serga depresija, nes jie patys būtų pastebėję. Bet iš tiesų tai jie nenorėjo pastebėti ir liepdavo jam nesiskųsti ir apsimesti, kad viskas yra gerai.
Dar yra vyro brolis, kuris visada turi pasakyti ką nors juokingo. Bet jis gyvena pas vyro tėvus (kitam mieste). Jam yra 14 metų.
Papildyta:
QUOTE(cezi @ 2011 08 19, 09:43)
Nežinau mergyt kaip tau padėti...
kai mano mažius užsicypia ir matau, kad jis jau nebegirdi ką sakau ar ka darau, aš garsiai pliaukštelnu rankom, trinkteliu į stalą ar dar ką padarau, kad garsas būtų staigus trumpas ir garsesnis už jo leidžiamus garsus, kad išsigastų ir ne toks kokių būna kasdienėj aplinkoj. Tai padeda, mes tada vėl galim bendraut.
Tau turbūt būtų sunku tai padaryt, nes suaugusio vyro balsa užgožt sudėtingiau
bet gal padėtų kokia stiklinė šalto vandens šliūkštelta į veidą ar už kaklo
Aišku tu jį geriau pažysti ir spresk pati ar tai neiššauktų dar didesnės agresijos (kad nesugalvotų atkeršyt už tai tau
)
o gal jau bandei tai?
Jam padeda, jeigu aš jam liepiu gult ant žemės ir atsisėdu ant jo, prispaudžiu jį. Jis sutinka gultis, nes žino, kad tai padės. Bet aš nenoriu išvis, kad būtų prieita iki tokių stresinių situacijų, kad reiktų jį raminti. Man pačiai pasidaro labai neramu, kai jam prasideda tos agresijos.
Papildyta:
QUOTE(toratora @ 2011 08 19, 23:47)
sveikos merginos
Pagaliau likau viena namuose tai galiu rasyt . F - labai uzjauciu ,tavo vyras man labai primena mano Toma ,tas irgi daznai nesugeba susitvarkit su aplinka ir tai issilieja i baisias isterijas . Bet po isteriju koki menesi ramu buna ,o veliau po truputi vel kaupiasi ir veliau sprogsta .Is jo tarpkitko irgi saiposi daznai -anksciau regodavo ,veliau kazkaip apsiprato .Gal man paprasyt Toma kad su tavim pasneketu? Gal jam su AS labiau paviks suprast.
O kaip jis paskui reaguoja, kaip vertina tai, kas įvyko? Mano vyras tai labai gailisi, mano, kad pasielgė siaubingai.
Papildyta:
QUOTE(Pou @ 2011 08 20, 09:46)
Sveikos, merginos
F, sunku ką ir patarti tokioj situacijoj. Aš tik pagalvojau, gal, kai jam sunku, pagelbėtų pašnekesys telefonu su psichologais. Yra jaunimo linijos, kuriose dirba jaunimas, tačiau jiems vadovauja profesionalas - psichologas. Jis perima sunkesnius atvejus. Mano draugė kažkada tokioj linijoj dirbo. Tad ten ir nuolatinių skambintojų yra, kuriuos jau visi žino, paskambina, pašneka kaip su draugais, nusiramina, krizė praeina.
Nes tau vienai pernešti tokį psichologinį krūvį turėtų būti neįtikėtinai sunku.
Jam kai sunku, jis išvis nenori kalbėtis. Tai tenka iš jo ištraukti, kas jam yra. Mane tas traukimas tai labai vargina, nes jis vis tiek vėliau pasakys, o kuo vėliau pasakys, tuo labiau gailėsis, kad iškart nesakė, ir bus ilgos nervinimosi ir laukimo valandos, ir dar gali būt agresijos. Todėl aš bandau iškart iš jo ištraukti, kad sutaupyčiau nervų valandas. Dėl to jis tikrai neskambins telefonu.
Aš jaučiu, kad man sunku tokį krūvį pernešti. Bet čia aš pati dėl to kalta, jei aš būčiau abejingesnė jo jausmams, tai nebūtų man taip sunku. Jo tėvai abejingi jo jausmams, tai jiems nebuvo su juo sunku, tik kartais būdavo, kai jis nedarė, ko jie nori. Jo brolis irgi abejingas jo jausmams, nebent jis kaip nors labai jau aiškiai juos išreiškia. O aš labai jautri, vos tik jis pajunta kažką negero, vos tik turi kokių dalykų negerų, kuriuos norėtų pasakyti, bet nesako, tai aš iškart pajaučiu ir pasidaro labai neramu. Na šitas jautrumas turi ir gerą pusę, nes dažniausiai būna gera nuotaika ir suprantam vienas kitą be žodžių, dažnai abu iškart tą patį dalyką pagalvojam ir iš vienas kito veido išraiškų suprantam, kad tą patį pagalvojom
čia labai stiprus emocinis ryšys.
Jei nebūsiu palaikyta pamišėle ar aiškiarege, galiu net prisipažint, kaip aš gyvenau Lietuvoj, o jis studijavo Vokietijoj, ir aš kartą pajutau, jog kažkas negero yra jam. Po kiek laiko sužinojau, kad jam būtent tuo metu buvo užėję smarkūs depresijos simptomaiir jis neišlaikė egzamino.
. Pradėsim ruoštis mokyklai, kai pagalvoju apie namų darbus- šiurpas ima...
Ir dėl menkniekio, bet mes nenusileidome. Buvo turbūt tikras isterijos priepuolis, kai rėkia, dreba ir akys kažkur "kosmose". O dėl to, kad paprašiau, kad persirengtų išeiginę bliuskutę, nes buvom grįžę iš miesto ir sėdome burokėlių sriubos valgyti. Išsirėkė visą pusvalandį 
Labai man širdį skaudėjo, bet gražiais prašymais ir kalbinimais nepavyko išaiškinti...vis tiek rėkė, kol galiausiai jėgos baigėsi ir šiaip ne taip nusiramino 
Bandau grizti i realybe... Bet kazkaip neiseina... 
oras labai nelepino bet pramogu uzteko,stiprus vejas prie juros ispute visas blogas mintis 
pabuvojome Kretingoje ziemos sode ir tokiam vadinasi VIENKIEMIS labai super vieta kavine,upelis,vandens dviraciai ir toks visas nykstuku miestelis is medzio padarytos miniatiurines baznycios,kepykleles,mokyklos,karcemos,maluno ir pan kopijos tokio dydzio kaip tik vaikui ieiti i vidu 
o salia daug mediniu isdrozinetu nykstuku prie kepykleles su duona rankoj,pievelej nykstukas su grybu pintinele,labai patiko vaikui,super vietele visa diena butu ka ten veikti 
