nebegaliu, šakės
Grįžo iš parduotuvės ką tik, atrodė siaubingai. Aš paklausiau, kas nutiko, pasipasakok. Tai prėdėjo aiškint, kad jis man nieko nebepasakos ir išvis kad jį palikčiau ramybėj, kad nebebendraus su manim. Tada paklausiau jo, kaip jo studento pažymėjimas, kurį jis skubėjo pasidaryt. Tai siaubingai įsiuto, vos nepradėjo daužyt savęs, rėkė "Nepasidariau aš to pažymėjimo, nu ir ką??". Aš jam priminiau apie susitarimą normaliai bendraut, jis visiškai atrodė, kad nebesupranta, kad susitarimai jam nesvarbu. Tada norėjo bėgti iš namų kažkur, gal sau kažką pasidaryti, aš pargrioviau jį ant žemės. Tada kiek nurimo, ir aš paklausiau, kas tokio atsitiko einant iš parduotuvės, kad jis nusprendė su manim nebebendrauti. Tai tada išgavau pagrindinę problemą, kad nieko neatsitiko, bet jis eidamas siaubingai įsibaimino, kad vėl kažkas tyčiosis. Jokie paguodimai, patarimai nepadeda, jis siaubingai bijo, nenori to iškart pripažintiir tampa labai agresyvus, sunku susikalbėti. Psichoterapeutė sakė, kai jis toks yra, pailkt jį ramybėj, leisti nusiraminti. Bet tai nepadeda, nes jis paliktas nesiramina, o kaupia agresiją, ir anksčiau ar vėliau vis tiek ką nors baisaus padaro.
Tai nebežinau, ką daryt. Namie visą laiką juk nesėdės, o jeigu kiekvienas išėjimas laukan tokiais dalykais baigsis? Jaučiu, kad labai sunku man , nebegaliu susitvarkyt, reikia pagalbos. Nieko nedaryt ir ignoruot irgi negaliu, nes tai tėra tik agresijos priepuolio laukimas, kuo ilgiau bus laukta, tuo didesnė agresija. Mano nuomone, geriausia būtų, jeigu jis iškart pasakytų "jaučiu nerimą, ėjau ir visą kelią baisu buvo, kad kas vėl puls tyčiotis", o aš tada pasakyčiau "nu va kaip negerai, vakarykščiai įvykiai tave turbūt labai sutrikdė, ir tau kurį laiką bus sunku tai pamiršti". Kaip jūs manot? Jis irgi mano, kad toks sprendimas geriausias, bet tik po agresijos priepuolio, tada blaiviai mąsto, ir kuria sprendimus, ką galima daryti, kad geriau būtų. Bet kai tai atsitinka, tai lyg ir pamiršta, atrodo, kad nieko nesupranta, ir jei primenu, tai tik daugiau daužytis ima.
Tai ką man daryti? Prašau, padėkit kas nors. prašau

prašau
nebežinau ką daryt tikrai

aš viena tikrai nesusitvarkau su juo. Prašau, padėkit kas nors, labai prašau
Nežinau mergyt kaip tau padėti...
kai mano mažius užsicypia ir matau, kad jis jau nebegirdi ką sakau ar ka darau, aš garsiai pliaukštelnu rankom, trinkteliu į stalą ar dar ką padarau, kad garsas būtų staigus trumpas ir garsesnis už jo leidžiamus garsus, kad išsigastų ir ne toks kokių būna kasdienėj aplinkoj. Tai padeda, mes tada vėl galim bendraut.
Aišku tu jį geriau pažysti ir spresk pati ar tai neiššauktų dar didesnės agresijos (kad nesugalvotų atkeršyt už tai tau
o gal jau bandei tai?