Kažkaip tie kubeliai man užsilieja vašku ir nesimato, tai susimaišo spalvos, tai nepakankamai ryškios atrodo- tai buvau įsigudrinusi į padėklą sudėlioti kubelius norimu raštu, tada užpilti kitos spalvos vašku, ir kol dar nevisai sustingo, atlupti tą blyną nuo padėklo, ir greitai priliinti prie formos sienelių iš vidaus- ir gaudavosi kažkas panašaus į tą tuščiavidurę žvakę, kur tu, berods, foto įdėjusi buvai- ir tada vidų užpildavau vašku- tai gaudavosi aiškus raštas, neužsipildavo kur nereikia- tačiau tas sudūrimas blyno kraštų labai matydavosi ir negražiai atrodė, be to, dedant į padėklą ir užpilant kitos spalvos vašku, kubeliai imdavo plūduriuoti, ir nepriglusdavo prie dugno, tai reikdavo prieš tai padėklą pakaitinti, kad priliptų kubeliai, ir tik tada užpilti, bet pasimaišydavo spalvos šiek tiek tada ir pan. problemos... O jei tiesiog sudėdavau kubelius į formą ir užpildavau vašku, be jokių padėklų, dažnai kubeliai užsipildavo vašku, ir jų nesimatydavo, arba tik vietomis, arba vaškas nepasiekdavo visų vietų ir būdavo kaip pelės apraužtos žvakės... Tai taip ir aptingau beeksperimentuodama, ir niekaip neišgaudama idealo...
O dėl foto, tai aš kažkaip pradžioje niekad nedarau darbo nuo-iki, nes žinau, kad pirmas blynas nepatiks, ir paskui nebus kur dėti tų pirmų blynų, kai prisikaups- todėl aš pirma, sakykime, eksperimentuoju tik ant kokio rašto, mokausi išgauti lygų ir ryškų, ir darau tik kokį fragmentą- be knato, be pretenzijos į formą, o tik kokį sulenktą blyną prie formos kraštų, ir t.t. Pakui eksperimentuoju tik su forma, o tik paskui, kai jau išmokstu išauti norimą rezultatą ir su forma ir su raštu ir dar su kažkuo- tik tada viską apjungiu, ir gaunasi šioks toks rezultatas. Iki tol tik pavyzdėliai- rašto, ar pan. - bet ne ciela žvakė.. Tai kadangi kaip ir nepavyko išgauti kol kas ko noriu, tai ir žvakių nėra- tik jų griaučiai visokie, ir dalys... Tai nebent tų griaučių foto įdėčiau

Tik tiek, kad daugelį turbūt išmetus esu, kurie nepavykdavo...
O dėl daiktų didumo

Na aš turiu tokią neišgydomą savybę- negebėjimą daryti tvarkingus darbus- net jei labai stengiuosi- ir taip nuo vaikystės nepasistūmėjau į priekį su ta tvarka- neišgydė nė mokytojų pastabos sąsiuviniuose dėl tvarkos (nors mokiausi palyginti gerai)

Tai pastebėjau, kad jei darai smulkų daiktą- jam reikia kur kas daugiau kruopštumo, todėl sunku padaryti tvarkingą, ką jau kalbėti, kad ant smulkaus norimą sudėtingesnį raštą sunkiau išgauti, dėl mažo ploto (pvz mozaikoj, arba žvakėse iš kubelių). O šiaip- na ką reiškia didelė žvakė?- nu didelė sąlyginai- nebūtinai gigantiška- man reikia, sakyčiau gal bent tokios kaip vienkartinė stiklinė didumo, arba kaip tikras puodelis- tai jos ne tokios ir didelės..O maža - tai kaip dantų krapštukų dėžutė, ar pan- tai tokią išdeginsi per du kartus, ir reiks labai kruopščiai daryti, kad būt gražu- ir visas grožis dings per porą kartų- tai kažkaip neapsimoka
Palmę ne patys pirkom, o padovanojo- ir užaugo didelė, tai ir vazono didelio prireikė

- o ir šiaip- ką čia slėpti- iš tiesų prisipažinsiu, kad paskutiniu metu susirgau gigantomanija

Nes didesni daiktai, kažkaip, pastebėjau, dažniausiai yra praktiškesni- nes žavių suvenyrinių smulkmenėlių žmonės pridovanoja įvairiomis progomis, dideli daiktai mano draugams ir šeimai ne pagal kišenę ir nėra tokios tradicijos juos dovanoti, tai kažkaip nėra poreikio pačiai smulkmenėles kepti- ypač tokias, kurių praktiškai nepanaudosi- o didesnį dažniausiai lengviau pritaikyti buityje ir tvarkingai padaryti

... Ir šiaip, gal darant didenį daiktą tas kaifas apima, kai suvoki, kiek toks kainuotų pardėje, o tu iš "nieko" susikurpi- kai tuo tarpu smulkesniems dalykams ir sumų smulkių reikia, tai ir gaminti pačiai ūpo mažiau, kai ali įsigyti, kai tiek gražių daiktų yra pirkt visur... Ir dar gal tas iš vaikystės- kad viską daryti buvo leidžiama/užduodama tik mažų gabaritų, ir visi rankdarbia tokie vaikiško dydžio būdavo - tai kažkaip noras atsigriebti matyt vis nepraeina, nes su dydžiu, dažniausiai ir efektas iškart
"gero" skonio bruožas ta gigantomanija, sakyčiau

- nu bet ką padarysi- reikia kartais skonį išsiūsti išeiginių, ir emocijoms pasiduoti - kad linksmiau gyventi būtų

O dar kai praktiškas daiktas, tai