QUOTE(saulius30 @ 2011 08 14, 13:25)
Patarkit ka daryti. Vyksta skyribu procesas. Iš pradžių bandėm susitart abipusiu sutikimu, numatem dukters lankymo grafika, jos atostogas ir t.t. sutarem kad žmona netrukdys bendraut su dukra. Už tai jai padovanojau buta o sau pasilikau busto paskolą. Vos pasirašius sutartį žmona pradejo slept vaiką nuo manes. Tada atsisakiau dovanot butą ir prasidejo.....Dukterį pradėjo slėpt nuo manes. kreipaius i VTAT. Sudarmėm sutartį kad dukrą pasisiimu kas antra penktadienį 19 val. Na ir čia padariau klaidą....19 val dukters darželyje jau nėra, o duru buto žmona neatidaro. Kreipiaus i teismą del laikinuju apsaugos priemoniu. Teismas nustatė kad paiimt vaiką galiu kas antra penktadieni, praleist su ja savo atostogas, laisvai lankyti darželyje, kad dukters buvimas su manimi jai tik i nauda ir t.t. Turejau ši penktadieni pasiimt jau. Ateinu i darželį..dukters po sprendimo žmona ten neveda...susipyko su auklėtojomis kad leido man jos bendrauti...aukletojos sako kad dukra žmonos bijo, kad dukrai net prie auletoju liepe begti mane pamacius,neziuret man i akys, nes užhipnotizuosiu dukra ir t.t. Aukletojos sako kad žmona emociskai nestabili. Nueinu 19 val pas zmoną, ji isveda dukra kieman, bandau žmonai parodyt nutarti kad turiu paiimti dukra. Žmona rėkdama ant viso kiemo ,,Dukrele bek nes tavo tetis išprotejes" sveria dukra ir bėga namo, dukra verkdama iš paskos. Joks antstolis nesutinka 19 valanda atvažiuoti!. Skaudu. Bijau ir dėl dukters sveikatos, ji bijo motinos, nuliudus, pervargus, sugniuždyta. Darželyje pataria žmonai skirti psichiatrine ekspertizę. Ar kas buvote susidure su panašia situacija?. Ar tai imanoma? Ar verta?. Parengiamasis teismo posedis tik rugsejo gale.
Kaip jums sunku....
Tačiau manau, kad nei per advokatus, nei per teismus, nei per jokią prievartą,

nei per vaikų teises nepasieksite dukros.
Bent jau psichologo pagalbos tai tikrai reikia turbūt visiems, dalyvaujantiems skyrybų procese.
O jeigu dar prasideda aš tau duosiu butą, po to jį atimsiu, mainais vaikas tau jau čia be raminamųjų turbūt ta mama negyvena....Emociškai stabiliu būti šitoj situacijoj daugiau negu sudėtinga.

O pavargusi ir sugniuždyta yra ne tik mergytė, bet ir jūs su žmona. Mergytė greičiausiai bijo ne savo mamos, o jūsų abiejų kariaujamo karo, grąsinimų, teismų, nutarčių, grafikų ir t.t.
Kaip jūs įsivaizduojate vaiko paėmimą su antstoliu??? Kaip tuomet jausis jūsų vaikas???
Turbūt reikėtų motinai rodyte ne teismo nutartį, o ramiai ramiai ir dar kartą ramiai pasikalbėti ir abiems pasvarstyti, kaip pvz. dukra jausis užaugusi be tėvo?
Kaip dukra jaučiasi darželyje, kai jos motina vadinama emociškai nestabilia ir siūloma psichiatrinė ekspertizė??? (jūs pvz. norėtumėt, kad taip apie jūsų mamą pletkintų darželyje???)
Siulyčiau geriau gražiai susitikti su žmona akis į akį, gal net kokį gerą psichologą pasisamdyti, ir dviese susiderėti, dėl vaiko priežiūros. Čia akcentai turėtų būti ne pinigai, butai ar buto paskolos, o vaiko gerovė. Galų gale ir tuos finansus turite pasidalinti derybų būdu, o ne per dirbti nesugebančias vaikų teises, teismus, anstolius...(TAI YRA SUNKUS KELIAS, BET BE SUNKAUS DARBO ČIA NIEKO NEBUS).
Ir turite vienas kitą įtikinti, kad vaikas yra ne daiktas, ir kad vaikui reikalingi abu tėvai, sveiko proto ir be psichiatro ekspertizių...

(nemanau, kad vaikui kaifas, kai auklėtojos darželyje kalba, kad motina emociškai nestabili). O trečio žmogaus šiame procese reikėtų, kad nors kiek pavaldytų jūsų ir jūsų eks. žmonos emocijas, o NUSIRAMINĘ priimtumėt normalius visiems gerus sprendimus.

(nemojuodami teismo nutartimis, negrąsindami buto atėmimais, antstoliais ir t.t.)... Turite BAIGTI vienas kito įžeidinėjimus ir grąsinimus, turite susitikti ir pradėti ramiai TARTIS, nes taip geriau vaikui.