PaulaL, aš jau nė nebepamenu dėl aspirino, žinau, kad gėriau dar šike tiek ilgiau - keliom dienom, nei kad ta riba.... taip liepė pats A... ir šiaip man ten buvo kažkuri diena po vizito , kaip orientyras, kad jau užbaigti.... o ir dėl celaxno berods rašiau... nors jį ir reikia paskutinę ampulę susileisti max 12 val prieš gimdymą, bet... man buvo suleista 9h vakare, o pagmdžiau tą pačią naktį prieš 1h... ir nieko nenutiko... taip kad manau viena diena dėl aspirino šian ar ten, tikrai nieko blogo nepakenks....
aha,mes irgi tempėm, kad kuo ilgiau nepasakyti savo ,,naujienų", kad bent jau perkopti 3 mėn rizikos ribą, bet... nereikėjo nei broliukų ar sesučių... taip gavosi, kad pasisakėm kiek anksčiau artimiems draugams (kad nereikėtų man per balių gerti) ir.... tie išdavė mūsų giminėms... tai dar kiek pykčių buvo, kad pirma draugam pasakom, o ne giminėm... ir dar slapukais išvadino, kad čia slapstomės.... bet , kai nutikdavo nelaimės ir būdavom anksti apsiskelbę, tai vietoj paguodos sulaukdavom tik ... pikdžiugiškos ,,paguodos"... nes viena marti (vyro brolio žmona), oi kaip nosį rietė, kad va ji tai pagimdė anūkų, o aš nepagimdau.... kad darau karjerą ir neturiu kada rūpintis šeima ir pan... na,žodžiu... lietuviai pikti žmonės, pasiguosi, tai pasišaipys, nesipasiguosi - tai vis tiek sužinos per kur nors kitur ir dar gi užpyks...
per pirmą sėkmingą nėštumą, tai patikėjau savo paslaptį ,,tik" vyro tokiai dievobaimingai tetulytei... laikiau ją geriausia savo guodėja , patarėja, išklausytoja... na ir ką.... tuoj išpliurpė anytai... o taip norėjosi tokią naujieną pranešti patiems, kai pribręs tam laikas... taip kad.... tokias paslaptis reikia laikyti tik savoj šeimoj... na, nebent su savo tėvais ar uošviais labai gerai sutariat...
apie antrą nėštumą MB pranešė tėvams ir uošviams per savo gimtadienį- aš tuo tarpu likau namuose, nes vyresnėlė buvo su temperatūra... sėdžiu namie kaip ant adatų, laukiu, kol paskambins kuri nors mama, pasveikins, pasidžiaugs, paklaus kaip laikausi... deja deja... jokių emocijų...
didžiausio palaikymo ir begalinio pasidžiaugimo sulaukiau iš.... dviejų moterų iš pašonės.... sirgusių vėžiu.... dabar abi jau mirę.... turbūt tik sunkios ligos patale gulintys žmonės moka nuoširdžiausiai džiaugtis kito sėkme.... ir tikrai šie mano nėštumai man 100 proc įrodė, kad geriau tolimas draugas, nei artimas giminaitis... ir ... sakyk, ką tik norit apie A., bet aš jam ir Dievui esu labiausiai dėkinga už mūsų abu stebuklėlius
tiesa, o jei būčiau niekam nieko nesisakiusi, tai dar aplamai kažin ar būtų kas pastebėję
, nes su antru
jua pilvukas tikrai buvo kiek ryškesnis, nei per pirmą
, o visas kaimas žiūrėjo išsprogdinę akis, kai jau mus pamatė keturiese su vežimėliu
ir dar... siūlau, jei turite tam polinkį .. rašyti nėštumo dienoraštukus.... man taip gera juos dabar paskaitinėti.... dar pasiskaitinėdavau, kas kurią savaitę išsivysto ir pan.... (www.tevudarzelis.lt)..... sudėjau viską į krikštynų laikraštuką ir .. tėsiu ir toliau dienoraščius po gimimo, kiek suspėju... gal ir merginos užaugę tai įvertins...
Papildyta:oo, matau, arunele, pasijungė
kaip sekas? kiek jau savaitėlių ? ar viskas gerai su vaistukais? jau ko gero baigėt tuos mūsiškius?
negaliu. Ir dar vaizduoja, kad niekam nieko 
