Darbo paieškos: profesionalo konsultacijos

Na, Plepute nesupyks, jei atsakysiu aš - jei ką neteisingai parašysiu, prašom kritikuoti Aš kažkada girdėjau darbdavį samprotaujant apie tai ir pačiai teko susidurti su klausimu ne kartą. Darbdavys klausia dėl dviejų dalykų.
1. Jam labai svarbu žinoti, kaip save vertini kaip darbuotoją, t.y.kiek esi verta. Atsimenu, kaip praėjusi atranką ir pradėjusi dirbti sužinojau, kad visos pretendentės, užsiprašiusios tik minimalios algos (administratorės vietai) automatiškai buvo vertinamos kaip netinkamos.
2. Kad žinotų kiek tikiesi atlyginimo - jei užsiprašei mažiau nei jis buvo numatęs, jis džiaugsmingai su tuo sutiks. Ypač dažnai taip daroma nedidelėse įmonėse.
Vadinasi, tokiam klausimui reikia pasiruošti iš anksto - apklausinėti visų pažįstamų kiek jie panašiose įmonėse uždirba dirbdami analogiškose pareigose. Ir, žinoma, įvertinti savo poreikius - neprašyti mažiau nei reikia pragyvenimui...
Va tik įdomu kaip darbdavys reaguoja jei užsiprašai šiek tiek didesnio atlyginimo nei jis norėtų mokėti - gal jis tiesiog bando susitarti su darbuotoju dėl abiems priimtino varianto?
Ir dar: tarkim, darbdavys nori bandomojo laikotarpio metu mokėti mažesnį atlyginimą, o paskui jį pakelti iki iš anksto sutartos sumos. Kaip jis reaguotų, jei prašyčiau iš karto šią sąlygą įrašyti į darbo sutartį kaip įsipareigojimą - jei tinku, po bandomojo gaunu tiek ir tiek?

Krysta, aisku, kad nesupyksiu, tam ir padariau tema, kad patirtim galetu pasidalinti visi Ir visiskai sutinku su tavim - klausimas apie altyginima ir yra uzduodamas tam, kad issiaiskinti:
1. Kaip save vertinate kaip darbuotoja.
Problemu su situo punktu yra labai daug. Jei darbdavys atmete visas kandidates, kurios paprase maza atlyginima, jam belieka palinketi isminties. Ir dar palinketi priimti i darba ta, kuri paprase didziausia altyginima kaip auksciausiai save vertinancia (pagal jo logika) ir po to sekmingai vargti su ja, kai ji kas tris menesius ateis prasyti pakelti atlyginima, nes jos kvalifikacija gi augs kiekviena menesi, taigi kiekviena menesi ji bus verta vis daugiau
Ech, didziausios problemos su siuo punktu slypi darbdavio psichologijoje. Ko jie tik neprisigalvoja, ko neprisiskaito, noredami gauti geriausia darbuotoja kuo pigiau O juk prasomas atlyginimas priklauso nuo tiek daug niuansu, kad daryti isvadas vien pagal prasoma suma yra labai pavojinga. Ka daryti? Siulau sioj vietoj maziausiai galvoti apie darbdavi, o galvoti apie save. Nes gyventi is sio altyginimo reikes jums ir sitoj vietoj siek tiek uzsispyrimo tikrai nepakenks. Todel is karto einame prie antro punkto
2. Kiek norite gauti. Kaip ir pasake Krysta "tokiam klausimui reikia pasiruošti iš anksto - apklausinėti visų pažįstamų kiek jie panašiose įmonėse uždirba dirbdami analogiškose pareigose. Ir, žinoma, įvertinti savo poreikius - neprašyti mažiau nei reikia pragyvenimui...". Auksiniai zodziai Ivertinkite rinkos kainas uz toki darba + savo poreikius ir gausite galutine suma. I ja ir reikia orientuotis. Tarkime, jums reikia 1500 Lt. Kai kurie taip ir sako darbdaviui, kad jiem reikia 1500 Lt., kai kurie praso siek tiek daugiau, kad po to galetu nusileisti. Strategijos yra ivairios ir visos tinka priklausomai nuo aplinkybiu. Cia kaip ir turguje derates del kainos. Taip ir cia. O kaip Lietuvoj pardavejai derasi del kainos? Dazniausiai pasako: "kainuoja 15 Lt. galiu nuleisti 2 Lt." Stai ir visos derybos. Taip ir del atlyginimo kartais buna zmogus pasako: "noriu 1700Lt., bet galiu dirbti ir uz 1500 Lt.". Taip jis tiesiog pasako, kad 1500 Lt. yra zemiausia suma, uz kuria jis eis dirbti. O galima sakyti ir taip: "as manau, kad maziausiai man reikia 1500 Lt. taigi noreciau tokio atlyginimo". Is tiesu variantu yra be galo daug. Vakar kaip tik atsakinejau i az apie tai, kaip darau as. Pacituosiu:
Pvz., as noriu 1600 Lt. Tuomet sakau: "savo dabartiniam darbe gaunu 1500 (t.y. pasakau suma siek tiek mazesne, nei planuoju prasyti) ir jusu kompanija man labai patinka, todel sutiksiu dirbti pas jus uz siek tiek didesni atlyginima". Savaime aisku, kad darbdavys tures man pasiulyti atlyginima 100 Lt. daugiau. Bet be to jis labai dziaugsis, kad sutikau dirbti pas ji beveik uz tiek pat. Taip jam susidaro iliuzija, kad gavo gera (nes pakankamai brangu) darbuotoja pigiai ir neskausmingai
Jei siuo metu darbo netureciau, sakyciau: "as paskaiciavau savo islaidas ir man maziausiai reikia 1500 Lt., kad as jausciausi gerai ir galeciau ramiai dirbti, i darba idedama save. Todel prasau 1600 Lt. Tai yra toks atlyginimas, kuri gaudama negalvosiu apie kito darbo paieskas ir pan.". Tokiais ir kitais budais galite bandyti siek tiek pamanipuliuoti, primenant darbdaviui, kad darbuotojas turi buti patenkintas atlyginimu, kuri gauna.
Bet merginos! VISKAS PRIKLAUSO nuo imones, i kuria atejote. Yra tiek daug niuansu, kad visko nenusakysi. Todel sioj vietoj turite buti pasiruosusios aiskiai isdestyti savo salygas. Bet ne pirmo pokalbio metu! Cia atsakymas i Grites klausima. Geriau diplomatiskai suktis, pvz., "is pradziu as noreciau daugiau suzinoti apie jusu siuloma darba ir pareigas, kurias man reikes atlikti, kad galeciau viska apgalvoti ir nuspresti, kiek noreciau gauti uz si darba". Jei apie darba darbdavys tau jau viska papasakojo ir praso atsakymo, sakyk: "Is jusu gavau nemazai informacijos, kuria man reikia apmastyti. As noreciau pagalvoti ir po keliu dienu / valandu (priklauso nuo situacijos) atsakyti jums i si klausima". Jei esi pasiruosus atsakyti dabar, tai taip ir sakyk: "ivertinus visa tai, ka jus dabar papasakojote, as manau, kad noreciau gauti ... tiek ir tiek."
Bet jei jauciate, kad jus spaudzia ir negalite / bijote is karto atsakyti i klausima, prasykite laika pagalvoti. Nepasiduokite spaudimui, nieks negali priversti jus sneketi del atlyginimo per pirma pokalbi, i kuri atejote tik apie darba suzinoti. Siulyciau netgi daugiau - paciom klausti, koki atlyginima siulo. Ir nereikia bijoti sio klausimo. Labai ramiai ir graziai paklausti. Jie jie praso pirmiausia atsakymo is jusu, tada jau galvokite.

Ka daryti, jei siulys mazesni atlyginima, su kuriuo sutikti negalite? Vel gi pirmiausiai prasykite laiko pagalvoti. Nors diena pamastymams. Per ta laika jus pamastysite ir darbdavys pamastys. Ir cia jau spresti jums - ar bandyti deretis, keliant savo kaina (toks variantas irgi visai galimas, tik tam reikia pasiruosti), arba netgi atsisakyti sio pasiulymo. Kartais po atsisakymo darbdavys pakeicia nuomone Kartais nepakeicia Cia jau spresti jums, kiek galite nusileisti. As tokiais atvejais patariu tik viena dalyka - eikite dirbti uz toki altyginima, kuri gavus nepradesite po keliu menesiu ieskoti naujo darbo. Vis delto atlyginimas turi jums tikti. Ji paaukoti (t.y. nusileisti) galima tik tuo atveju, jei darbas labai perspektyvus arba labai geras ta prasme, kad galesite daug ka ismokti ir pan. Zodziu, ivertinkite VISUS pliusus ir minusus.
Papildyta:
Priklauso nuo darbdavio. Bet tikrai verta bandyti tai iforminti is karto sutarty. Rimtas darbdavys ir pats turetu tai pasiulyti

Ar butina nestis savo atspausdinta CV,jei imone vis tiek pati gavusi emailu, mano cv atsispausdino?

99%, kad atsispausdino ir turi, tai kad nebutina

Nezinau ar jums yra teke susidurti per pokalbi manes darbdavys paklause kokio noreciau atlyginimo.As jam pasakiau, o jis ir klausia brutto ar netto?

brutto - nesumokejus mokesciu, o netto - jau juos sumokejus. Taigi, brutto - ant popieriaus, o netto - i rankas.

Labai ačiū už gerus patarimus, labai aktualu

Ką daryt su darbo patirtim, kuri visiškai neatitinka išsilavinimo ir yra žemos kvalifikacijos? Jeigu jos nenurodyt, tai atrodys, kad kelis metus sėdėjai kažkam ant sprando . O kai nurodau, tai man ir siūlo žemesnės kvalifikacijos darbą, nors siųsdama CV visada parašau į kokias pareigas pretenduoju.
Kaip geriau atrodo darbdavio akimis?
Čia jau kaip ir buvo apie tai rašyta, bet keli metai nuolatinio darbo nelygu darbui per vasaros atostogas

Aciu, labai malonu

O pretenduoji i darba pagal issilavinima?
Siaip tokiu atveju deti tikrai reikia. O lietuviui darbdaviui deja taip ir atrodo - jei dirbai padaveja, tai tik padaveja ir gali toliau dirbti Jei neimanoma apzaisti darbo pareigu pavadinimo (siek tiek pagrazinti), reikia zaisti su motyvaciniu laisku. Rasyti ji netgi tada, kai nepraso ir labai aiskiai rasyti - as dirbau toki ir toki darba, sukaupiau jame tokia ir tokia patirti ir todel manau, kad tinku tokiam ir tokiam darbui... ir t.t. Suprantu, kad neturiu patirties butent siame darbe, bet manau, kad galiu ji atlikti, nes ...

Apskritai, kai yra dalykai, apie kuriuos is anksto zinote, kad jie nepatiks darbdaviams, daug daugiau laimesite, jei pacios juos ivardinsite (cia ne tik su darbdaviais tinka, bet apskritai bendravime su zmonem ). Cia suveikia vienas is elementariausiu psichologijos desniu - jei zmogus pats save apkaltina, atsiranda noras ji apginti. Tai daznai buna neisisamoninta reakcija, todel taip efektyvu ja pasinaudoti Pvz., jei pirma pasakysite: "as zinau, kad mano patirtis yra maza ir ne toj srity" arba "as zinau, kad mano issilavinimas nera toks, kokio jus prasote" ir dar pridursite "as tikrai suprasiu, jei del to jus nesvarstysite mano kandidaturos" arba "as puikiai suprantu, kodel del to man taip sunkiai sekasi surasti darba sioj srity" ir visaip parodysite darbdaviui, jog suprantate, kad tai yra didelis minusas, TACIAU tuo paciu kartu pasakysite / parodysite / leisite suprasti, kodel jus norite sio darbo, nes tinkate jam, galesite si minusa paversti pliusu, nes darbdavys pamatys, kaip sauniai tvarkotes sunkioj situacijoj, kad atkakliai siekiate savo tikslo. Netgi galima bandyti pasiulyti jam (jei jums tai priimtina) padaryti ilgesni bandomaji perioda, gal siek tiek mazesni atlyginima. Didele tikimybe, kad jis nepasirasys, bet ispudi padarysit. Trumpai tariant supaprastintas (biski grubokas, todel atleiskit) algoritmas yra toks:
- ivardinate minusus ir sunkumus. Darbdaviui nebelieka nieko kaip tik su jumis sutikti, nes jis is tiesu taip ir mano. Kadangi pasakote tai, ka jis galvoja ir jis su jumis sutinka, jis is karto naturaliai pagalvoja, kad esate visai nedurna (kas yra svarbus laimejimas tokioj situacijoj).
- Uztikrinate ji, kad suprasite bet koki jo sprendima. Taip atpalaiduojate ji nuo streso pasakyti jums neigiamus dalykus (kaip bebutu keista, bet darbdavys irgi ji jaucia )
- Po to uztikrinate ji, kad galite dirbti si darba. Psichologiskai jam norisi tik sutikti su jumis, ka jis sekmes atveju daro.
- Nesekmes atveju jus apmastot savo klaidas ir igaunat daugiau isminties, kaip kita karta pasielgti tokioj situacijoj

Kristaline, jei noresi konkreciau, gali rasyti AZ, patarsiu kiek zinosiu

Labai ačiū už patarimus Darbo kaip ir neieškau, bet norėčiau pretenduoti į aukštesnes pareigas Tai įdomu paskaityt, ką mano "jie" apie "mus"

Kaip taktiskai ir itikinamai save pagirti

Daznai atsitinka taip, kad jus lyg ir tinkate pareigom, atitinkate visus reikalavimus, bet pokalbio metu nesate tiek nagli, kad save girtumet ir pasakotumet kokie jus saunus. Kartais atrodo, kad pokalbi sekmingiau praeina naglas ir nekuklus zmogus Is tiesu naglumas dar niekam nepadejo, nes:
- pokalbis tesiasi apie 20-30 minuciu ir jus rizikuojate, kad viskas, kad liks dabrdavio prisiminimuose apie jus, yra kaip tik naglumas
- darbdavys puikiai supranta, kad visi save giria ir nelabai tiki tokiom graziom kalbom

Ka daryti? Kiekviena savo teigini apie save pagristi! Savo patirtim, savo darbo rezultatais. Tokiu atveju jus giriate ne savo asmenybe, o pasakojate apie savo darbo rezultatus. Atrankos specialistai sventai tiki, kad butent kalbejimas apie konkrecius darbo rezutatus ir faktus padeda geriausiai ivertinti zmogu. Labai daug ivertinimo metodiku, testu remiasi tokiu principu. Todel pries eidami i pokalbi pagalvokite apie pavyzdzius, kai jusu deka buvo issprestos tam tikros problemos darbe, kai jus padarete kazka realaus. Kai zinosite konkrecius pavyzdius, tikrai surasite proga juos panaudoti

Apibendrinant: koks geriausias atsakymas i klausima "ar esate atsakingas zmogus?" Taip, kazkas panasaus: "Manau, kad esu. Pazyzdziui, kai mano dabartiname darbe ivyko tas ir anas, as padariau taip ir taip." Kuklu ir efektyvu

Perkeliu cia savo klausima is kitos temos, tikedamasi pleputes pagalbos
Pokalbio metu mane labiausiai veikia klausimas - kaip isivaizduoji karjeros perspektyvas? Nu ka atsakyt, jei dirbu administratore, nors esu baigusi magistra su pagyrimu, ir noriu susirasti rimtesni darba. Neturiu konkrecios konkretaus rimto darbo patirties, tai ka as dar galiu apie karjera isivaizduot? Man pirma reikia susirasti rimta darba, padirbti jame kokius metus, kad suvokciau, kas ir kaip yra, tada pradet mastyt apie realias karjeros perspektyvas. Juo labiau svajoju apie ta darba, netiesiogiai susijusi su mano specialybe Arba - kodel neieskojai, kaip kiti (sita fraze istariama ypac pabreziant), darbo dar studijuodama? Aiskinimai, kad norejau gerai pabaigti studijas, kad nebuvo finansinio poreikio, nes dirbau pries tai pora vasaru juodai uzsienyje, kad nenorejau pavirst vaikstanciu zombiu, alpstanciu per paskaitas kaip kiti dirbantys grupiokai - is ju tik nusisaipoma, mazdaug s...tas tavo magistras su pagyrimu ir t.t.

Antra problema - esu protinga, darbsti, moku aiskiai destyt mintis, analizuot ir pan. Bet pokalbio metu daznai pasimetu, nepasakau visko, ka noreciau, ir taip, kaip tureciau i ta ar kita klausima atsakyti, nors namie repetuoju. Daznai po pokalbio pasijauciu visiska luzere, nevykele, dingsta noras bandyt dar karta. Kartais mastau, kad vat ir pradirbsiu eiline administratore biudzetinej istaigoj visa gyvenima

Geriausia galeciau atsakyti i si klausima, jei zinociau, kokia yra tavo specialybe, bet bandysiu ir taip.

Pirmiausia del to, kad nedirbai dar studiju laikais - o tu pasakyk, kad dirbai Kad jau nuo magistraturos dirbai adiministratore. Ta prasme, padidink darbo staza (aisku, jei yra galimybes). Jei bijai, kad staza pamatys tavo darbo knygutej, pakeisk knygute ir vietoj jos gauk tik ta nauja pazymejima is Sodros, kur stazas nera nurodomas.
Jei toks variantas netinka ir tavo specialybe yra kazkas panasaus i filologija ar kita specialybe, kur galima dirbti papildomai, gali drasiai sakyti, kad dirbai ta papildoma darba, todel i CV jo irasyti negali, nes jis buvo ne nuolatinis ir ne oficialus.
Jei su specialybe neimanoma niekaip suzaisti, bet pvz., universitete esi kokia nors visuomenine veikla uzsiminejus (ar nebutinai universitete), galima bandyti pateikti ja, kaip priezasti, kam buvo skiriamas tavo laikas studiju laikais. Juk kas uzkliuna darbdaviui? Jis bijo, kad esi teoretike, kuri gerai mokinasi mokyloje, o po to universitete (ir diplomas su pagyrimu tam irodymas), taciau praktika yra tavo silpnoji vieta. Todel turi visais budais kuo maziau rodyti savo teorini isprusima (nesakyk, kad dilpomas su pagyrimu, pasakyk tai tik jei paklaus; kuo maziau pasakok apie studiju laikus ir ka studijavai) ir kuo daugiau rodyk savo praktine patirti (ta praktine patirtis yra nebutinai darbas, tai yra bet kas, kas irodys darbdaviui, kad ne tik mokinaisi, bet ir kazka VEIKEI).
Kodel "aiskinimai, kad norejau gerai pabaigti studijas, kad nebuvo finansinio poreikio, nes dirbau pries tai pora vasaru juodai uzsienyje, kad nenorejau pavirst vaikstanciu zombiu, alpstanciu per paskaitas kaip kiti dirbantys grupiokai" jam netinka? Todel kad velgi jie yra teoriniai. Tu pagalvojai (beje, labai teisingai pagalvojai) ir nusprendei, kad tau toks variantas netinka. Taip daro visi protingi zmones, bet darbdaviui sioj vietoj uzkliuna tavo teorinis mastymas. Butinai parasyk i CV, kad vasara dirbai. Zodziu, kuo daugiau praktikos! Kodel neieskojai darbo pagal specialybe? Sakyk, kad dirbai vasara, dirbai dar papildomai, o pagal specialybe nedirbai, nes buvai isitikinusi, jog rimti darbdaviai i tokia specialybe priima tik mokslus baigusius jaunuolius. Beje, gali puikiai panaudoti savo administratores darbo patirti - aisku, kad naujam darbe tau tikriausiai neteks atsakineti i telefono skambucius, rasyti laiskus ir t.t. Bet gal but tau tekdavo kartais imtis atsakomybes, pavaduoti serganti kolega, primineti kazkokius sprendimus, dirbti didelio streso salygomis? Juk adiministratoriu darbai skiriasi - kartais tai tik sekretore, o kartais tai beveik direktoriaus asistente. Pristatyk savo darba taip, kad buvai beveik direktoriaus asistente, surask, kokius igudzius labiausiai islavinai, dirbdama si darba.
Taip pat apgalvok visus minusus (tikriausiai ir is darbdavio esi nemazai girdejus apie tai, kas jiems uzkliuna tavo darbo pareigose) ir vardink tai, kaip priezasti, del kurios nori keisti darba - pvz., dirbu ne pagal specialybe, o dabar, kai baigiau universiteta, noriu visas zinias realizuoti darbe; nera karjeros galimybiu; as noriu labiau atsakingo, savarankisko darbo ir t.t. Kaip kazkur jau minejau - pati ivardink tai, ka jie blogo galvoja apie tavo darba ir sakyk, kad tau tai irgi nepriimtina, todel ir esi dabar cia, pokalby del kito darbo.

Manau, kad darbdaviui labai uzkliuna tai, kad dirbi valstybini darba. Koks yra stereotipas apie valstybinius darbus? Manoma, kad zmones jame mazai dirba arba dirba letai, jokio streso, jokios ypatingos atsakomybes... Turi panaikinti siuos stereotipus. Aisku, kad tai yra sunku. Bet reikia! Visaip pabrezti savo aktyvuma. Apskritai aktyvumas yra vienintele savybe, kurios reikalauja beveik visada, nes aktyvus darbuotojas darbdavio samonej ir pasamonej asocijuojasi su tokiu, kuris daug dirba ir atnesa daug pelno. Todel tiek CV, tiek motyvacinam laiske, tiek pokalby vartokite aktyvia veiksmazodziu forma (tikrai nezinau, kaip tai taisyklingai vadinasi lietuviskai, bet ne "sutartis buvo pasirasyta", o "pasirasiau sutarti", ne "kontraktas buvo ivykdytas", o "ivykdeme kontrakta", nei "universitete buvo studijuojami ...", o "studijavau ..." ir t.t. Aiskiai vardink, ka padarei asmeniskai ar komandoj, bet butinai stai tokiu aktyviu veiksmazodziu forma. Tai yra tokie veiksmazodziai kaip: ivykdziau, ivedziau, paruosiau, parengiau, pasiuliau, sugalvojau, padidinau, suformulavau, sustiprinau. Ir megstamiausias zodis - optimizavau Siuolaikiniai verslininkai Lietuvoj dievina sita zodi.

Del karjeros: darbdavys tau uzduoda si klausima del tos pacios priezasties - atrodai teoretike, kuri nera suplanavus savo karjeros. Todel i si klausima turi paruosti labai aisku ir vienareiksmiska atsakyma. Nesvarbu, kad nezinai kas bus Sakyk, kad dabar pradesi dirbti pagal specialybe ir darysi karjera butent sioj srity (deja, cia daugiau parasyti negaliu, nes nezinau tavo specialybes) (dar atkreipk demesi, kad ne "planuosi isidarbinti pagal specialybe", ne "bandysi isidarbinti", o butinai "pradesi dirbti"). Tavo balse neturi buti jokiu abejoniu del to. Geriausiai sakyti apie tokia karjera, kuria galima padaryti sioj kompanijoj.

Na, luzeriai laaabai retai turi diplomus su pagyrimu Bet naturalu, kad taip jautiesi po nesekmiu, po tokiu pasakymu is darbdaviu, kuriuos paminejai. Ir saves nepakeisi, dabar nesuvaidinsi pasitikincios savimi, jei savim nepasitiki. Gali savim nepasitiketi, bet neverta save nuvertinti. Daug ka moki, daug ka zinai. Kai per pokalbi pradedi jaudintis ir matai, kad tau tai trukdo, taip ir sakyk darbdaviui: "As atsiprasau - dabar labai pergyvenu, nes noriu gerai pasirodyti". Pasijuoksite kartu ir siek tiek atsipalaiduosi. Juk jis vis tiek mato, kad pergyveni, kad nerviniesi. Jei ta pasakysi pati, tik laimesi. Ir tai taves tikrai nenuvertins, nes nervintis pokalby del norimo darbo yra visiskai naturalu. Dar pokalbio metu bandyk gauti kuo daugiau laiko pries kiekviena atsakyma - leisk sau kelias sekundes pagalvoti. Jei klausimas labai rimtas, drasiai sakyk: "As noreciau issamiai atsakyti i jusu klausima, gal galeciau kelias sekundeles pagalvoti?". Taip gausi siek tiek laiko susikaupti.

O svarbiausia - nesistenk pasirodyti geriausia kokia tik gali buti. Iesko ne idealiu kandidatu, o iesko tinkamu i si darba. Tai yra du skirtingi dalykai! Kartais kandidatas nepriimamas i darbas tik todel, kas jis yra per stiprus tai vietai. Kartais yra akivaizdu, kad zmogus per kelis menesius peraugs siuloma darba ir jam nebebus ka veikti. Dar darbdaviai labai nemegsta labai protingu darbuotoju (kad ir ka jie sakytu Cia kaip ir vyrai - 95% vyru tvirtina, kad jiems patinka protingos moterys, bet kazkodel 90% is ju gerai jauciasi tik su kvailiomis Arba dar - kas yra ideali moteris? Ta, kuri yra pakankamai protinga, kad suprastu vyra, bet pakankamai kvaila, kad kartu su ja vyras jaustusi protingesnis. Darbdaviams galioja toks pats principas ).
Todel as kartojau ir kartosiu kiekviena karta - jei nepraejai pokalbio, vadinasi, jis ne tau. Labai rimtai sakau. Sutikti savo zmogu gyvenime sunku. Surasti savo darba siek tiek lengviau, bet irgi nelengva.

Jei neatsakiau i tavo klausimus ar turi papildomu, klausk drasiai