Geriausias šildymo būdas

Octopus ne tik gerai atrodo, bet ir kainos - kosminės Ką ten geo su jų lauko kolona lygintis...
Nesu didis ŠS žinovas, bet jūsų pateikti skaičiukai atrodo nerealiai. Ypač CO2 tikrai turėtų veikti žyymiai ilgiau įprastiniu režimu, gamintojai net -20C nebijo. Gal galios nepakankamos, gal iš 9kW bandoma 15kW pagimdyti?
[/quote]
Ir paprasti gamintiojų Oras-vanduo nieko nebijo, bet realybe yra kitokia- pas žmogų namas šiltas - blokas+30cm neoporo, o šilumą žiemą palaiko ne oras-vanduo (nors turi tokį daiktą), o židinio pagalba ...

6"C skirtumas yra lauke ir ŠS kompresoriui naktį gerokai sunkiau išspausti šilumą, o jei šalčiausiomis paromis temperatūra lauke naktį krenta žemiau įrenginio darbinio diapazono, tai ŠS atsijungia ir šildymas vyksta tik elektrinio teno pagalba.

Nežinau, ar tai jus padrąsins, bet oras-oras šildys ir prie -50C, ką ten -25C su COP~1.
Papildyta:

30 neoporo jau pusė darbo! Arba tik pusė darbo - dar lieka užtikrinti sandarumą (pas iš avikailio kailinių, jei sagos neužsegtos?) ir rekuperacinę ventiliaciją(gal pusę šilumos per kaminą praranda?). Beje "30 neoporo" nieko nenusako - kokia namo kvadratūra ir kokios galios ŠS, gal būtent toks variantas kaip rašiau(9kW vs 15kW)
Papildyta:

A, dabar supratau. Šiaip neieškant meteorologinių duomenų, tie 6C skirtumas tarp dienos ir nakties atrodo mažoka, gal tik debesuotu oru - kitaip turėtų daugiau temperatūra svyruoti.
Taip, sutinku, kad naktį ore yra mažiau energijos, todėl ŠS efektyviau dirba dieną.
Labai įdomu, kur yra tikrosios, ne gamintojų deklaruojamos, darbinio diapazono ribos?

Diapazonas yra be galo platus. Gamintojai riboja deklaruojama žemiausia temperatūra dėl pavojaus mechaniškai pažeisti kompresorių paleidimo metu. Jei, esant dideliam šalčiui, kompresorius kurį laiką nedirba - tepalai sustingsta. Kompresorius - tai yra siurblys, kuris skirtas pumpuoto dujas. Kaip manote ar greitai susidėvės stūmoklis jei versite jį vietoj dujų pumpuoti sustingusius tepalus ir ledo gabaliukus?!

O jei kompresorius dirba pastoviai - jam nieko blogo neatsitiks. Bėda tame, kad kompresorius vis vien sustabdomas (pvz. kai patalpų temperatūra pasiekia nustatyta reikšmę). O toliau yra tris variantai:
1) rizikuoti ir jungti kompresorių tikėdami, kad tepalai nespėjo sušalti į ledą ir kad kompresoriuje nėra pašalinių medžiagų (pvz. atsiradusio dėl vamzdelių nesandarumo, vandens kondensato, kuris prie - 20 tapo ledo luitu).
2) Įrengti karteryje elektrinį šildytuvą, kuris pašildytu kompresorių prieš paleidimą, bei visą eilę kitų priemonių, kurie užtikrintu saugu paleidimą. Tikrai yra tokių įrenginių kurių deklaruojamas diapazonas yra iki -50"C ... tik jų kaina yra beveik 4 kartus didesnė ir jie naudojami tik ten kur to tikrai reikia. O Lietuvoje vidutinė šildymo sezono temperatūra yra vos -0.9"C.
3) Sumontuoti lauko temperatūros daviklį, kuris dėl viso pikto neleistu įjungti kompresorių, kai lauke yra mažiau negu ... Kiek - kiekvienas gamintojas nusprendžia pagal savo siurblio tvirtumą. DAIKIN, pvz. nusprendė kad pinai pakaks -20"C.

Tarp kitko, šnekos apie tai kad COP nukrenta iki 1 - atsilieka nuo realybes kokias 10-čią metų. Amžiaus pradžioje, tikrai, dauguma įrenginių prie -15"C pagamindavo mažiau šilumos negu suvartodavo elektros.

Mane labiausiai domina diapazonas, kuriame COP nenukrinta žemiau 2. Mano žiniomis, geriausiai atrodo Sanyo CO2 siurblys, kur naudojamas R477 freonas.
Kas dėl techninių galimybių ir saugių darbo sąlygų užtikrinimo - tegul tuo rūpinasi gamintojai bei atstovai, teikiantys garantijas. Jūsų išdėstytos problemos neatrodo labai rimtai - tepalų stingimas sprendžiamas specialiais sintetiniais tepalais, kondensato - freono filtrais. Pats linkęs kompresoriaus grupę statyti šiltoje patalpoje, gerai izoliuotoje garsui - nemanau, kad triukšmaus daugiau nei hidroforas. Man, kaip vartotojui, tai nelabai įdomu kol galioja garantija.

Sanyo CO2 prie -15C COP 1,8, prie -20C COP 1,6
Geriausias COP yra mažų(2 - 3 kW) oras - oras šs.
Čia rasite geriausių oras-oras šs testą. Jei norvegiškai nelabai gerai suprantate, dauguma jų išlaiko COP 2 iki -20C.

Zodziu siulysiu tai ka ismanau geriausiai:
1. svetaineje zidinys su vandens konturu
2. Akumuliacine talpa apie 1-2m3 (reikia skaiciuoti) ir i ja sujungti irenginiai
3. kokiu 60 kolbu ant stogo (saules kolektorius)
4. ir zinoma granulinis katilas

Veikimas:
vasaros metu kolektoriai sildo akum talpa is kurios per kontura (ar talpa talpoje) karstas vanduo keliauja i namu kranus gyvatukus ar pan. Nakti (cia tik vasarai) neisjungiamas cirkuliacinis siurblys (siek tiek "nugesina" temperatura)
Rudeni cirkuliacinis nakti neisjungiamas ir naudojamas karstas vanduo kazkiek namus pasildyti.
Kuomet neuztenka jau kolektoriu, pakuriamas zidinys talpoms "dasildyti". Kuomet jau nusibosta kurti zidini leidziamas granulinis.
Tokiu budu atsiranda galimybe jog sildymo sezonas bus ne 6men. (cia apie is pinigines), o gali sutrumpeti iki 4 kokiu.

Toliau jau ziurima paties namo varzas, nuostolius, pritekejimus ir t.t. ivertinant kuro kainas ir jo kaloringumus.
paskaiciuokite patys, tarkim Jusu namui reikia apie 1000kWh per menesi.
Paimkite duju kaloringuma, geoterminio, granuliu, malku, dyzelio ir t.t. ir pasiskaiciuokit kiek Jums kainuos ir kuris kuras priimtiniausias

Esminė klaida - daug visko, nepaskaičiuoti nei įrengimo kaštai nei per kiek atsipirks, nėra aiškumo kaip visa tai suvaldyti ir siūloma prie to visko, dar galvoti apie ŠS, ar apie kažką kitą.

Manau klausimus apie šildymą, karšto vandens ruošimą, vėdinimą bei kondicionavimą reikia spręsti kompleksiškai į būtinai - remiantis apskaičiuotu namo šilumos poreikių bei įvertinant pageidaujamą komforto lygį.

cia ne klaida, cia vienas is irengimo budu
priklausomai nuo energijos poreikiu parenkamas tiek katilas tiek kolbos tiek akum talpa
Zidinys - jis taip ar taip paprastai statomas, tai kodel ne su vandens konturu?
saules kolektoriai - investicija i karsta vandeni vasara ir nedidele dalimi papildymu sildymo sistemos
granulinis katilas - siaip kad granulinis
akumuliacine talpa - tam kad visa tai sukaupti (kaip akumuliatorius) ir nuo jos kiek reikia sildyti namus

Mano zinuteje Geo vietos nera, nes jis niekaip nekraus akum talpos, o jeigu kraus tai su l. zemu COP. Atsipirkti gali tik saules kolektorius ar vejo jegaine nes jie savotiskai "uzdirbs" siluma, like produktai niekada neatsipirks, odel nereikia ne galvoti apie si zodi

Klaida yra tame, kad ketinama įrengti net 4 skirtingas sistemas, (ir atitinkamai - 4-as valdymo sistemas, 4-ius aprišimo mazgus ir t.t.) Kiekviena iš šių sistemų gali pilnai atlikti namo šildymo ir vandens paruošimo funkciją. Tai kam švaistyti investicijas keturioms??? (Ir dar priedo atskirai - vėdinimui bei kondicionavimui)?

Turint GEO, ar kitokį ŠS atpuola būtinybę investuoti į akumuliacinę talpą, į saulės kolektorius (bei rūpintis jų priežiūrą). ... O "labai žemas" GEO COP, jei skaičiuoti vidutinę nauda per metus - yra daugiau negu dvigubai didesnis nei saulės kolektorių.

Jei jums nepatinka žodis atsipirkimas, galite sugalvoti kitą. Aš tik siūlau paskaičiuoti kiek jus išleisite šildymui iš viso: pradedant sistemos įrengimų ir iki tol, kol baigsis jos tarnavimo laikas. O po to palyginti su kitokių sistemų, analogiškai suskaičiuotomis išlaidomis.

Paliukas malacius, siūlo visą savo prekių asortimentą.

Nu bet tikrai paziurejau profili ten nuoroda i svetaine kurioje viskas graziai + su kainomis sudeliota negrazu brukalai tarp eiluciu...