Vanduo drambliams- Sara Gruen
Originalus pavadinimas: Water for elephants
Leidėjas: Tyto alba
Išleidimo metai: 2009
Puslapių skaičius: 390
Praūžus visuotiniam susižavėjimui knyga ,,Vanduo drambliams nutariau ir aš ją perskaityti. Pastebėjau, jog man nepatinka skaityti knygas, kurios tuo metu ,,ant bangos (kaip sako liaudis), tada bijau pasiduoti visuotinei euforijai ir bijau būti neobjektyvi. Dabar visi žavisi filmu, pastatytu pagal šią knygą, tad jo dar nežiūrėjau. Tačiau pažiūrėsiu būtinai, nes manau, kad tai tas atvejas, kai filmas turėtų būti įdomesnis už knygą. Kai pažiūrėsiu, būtinai parašysiu komentarą.
Galbūt savo atsiliepimo nereiktų pradėti nuo kritikos, tačiau širdyje jaučiu, jog nelabai daug ką ir galiu apie ,,Vanduo drambliams pasakyti. Vienintelis knygos privalumas: tematika, kuria mažai rašoma. Cirkas. Nedaug knygų atskleidžia cirko užkulisius, cirko ,,virtuvę, kaip antai apie limonadą, pagamintą ir gyvuliams skirto vandens, jį perkošus ir pašalinus šiaudus ir šapus, apie žiaurų elgesį su gyvūnais, pusbadžiu gyvenančius gyvulius. Tačiau skaitant susidarė toks įspūdis, kad autorė iki galo ,,neiškrapšto pagrindinių detalių, kurių skaitytojas laukia išsižiojęs. Labai jau viskas paviršutiniška. Nors autorė savo baigiamajame žodyje mini, jog naudojosi svarbiais šaltiniais (pvz., Viskonsino archyvo raštais), tačiau aš tų tikrų detalių nerandu nė su žiburiu. Apie gyvulius narvuose, badavimą, neišmokamas algas, kelias detales apie artistų pasirodymą galėtų parašyti kiekvienas, turintis bent šiek tiek fantazijos (arba dar net geriau). Bent jau aš laukiau kažko tikroviškesnio, kažko to, ko tikrai mes, pašaliečiai, nežinome. Neabejoju, kad tokių detalių yra
Knygą savotiškai gelbėjo paraleliai pasakojamos dvi istorijos: jaunojo ir senojo Džeikobo Jankovskio, tai leido šiek tiek išlaikyti smalsumą ir intrigą, kurios vis pabėgdavo, nes besirutuliojanti meilės istorija buvo aiški, o pateikiamos detalės taip pat nuspėjamos. Visgi, pabaiga nustebino
Ir aš su pasimėgavimu įsivaizdavau tą senelio palaimą vėl sugrįžti ten, kur išgyvenai tokias fantastiškas gyvenimo akimirkas. Viliojančiai skamba .....kad mums taip gyvenimo saulėlydyje ....
Tradiciškai savo atsiliepimo pabaigoje pateikiu man įstrigusią, įdomią, prasmingą citatą iš knygos, tačiau šį kartą jos nebus, nes paprasčiausiai jos šioje knygoje neradau. Nesigailiu, kad šiai knygai skyriau 2 savaites (skaičiau vis pribėgdama, vis prišokdama per darbų kalnus), tačiau ji ir nebuvo ta, kuri mane apglėbtų savo lapais ir sakytų ,,Ei, prisėsk, aš labai įdomi, tave įtrauksiu ir nepaleisiu. Mane prisiminsi ir vėl norėsi paimti į rankas. Ne
.. ši knyga to neturi
Vertinu 5 iš 10
), bet patinka, kaip ir visos jos knygos (isskyrus Ziburius, kurie kazkaip "neprilipo")
