Baisybės

O tai nei vienai neatėjo į galvą nakčiai užsidengti veidrodžio? Paprasta ir labai patogu. Dieną atsidengi ir staipaisi kiek nori, o nakčiai - dengi ir jokių šėtonų

Man jau 26 m. bet negaliu miegot naktį kai kambario durys atidarytos ,nežinau kas per fobija .nebijau tamsos ,bet apie visokias mistines būtybes prisigalvoju man jau nuo mažens taip ,neišaugau iš to kai vyras naktinę dirbdavo ,pamaininį darbą ,tai pastoviai košmarus sapnuodavau

Aš jeigu dėl kokių nors priežaščių lieku viena nakčiai (ir jeigu kitam kambary irgi nieko nėra), tai su išjungta šviesa miegoti negaliu, ir kitur pasilieku mažas lemputes, jeigu prireiktų keltis į tualetą, dar būna muziką užsileidžiu ar kompiuterį palieku, man čia ne nuo vaikystės, gal labiau nuo post paauglystės, dėl visų psichologinių traumų.
aš turėjau tokią draugę, kuri šiaip intravertė visiška, gali be žmonių absoliučiai gyvent, ir ji kažkurią vasarą keliavo dviračiu po lietuvą, ir nakvodavo viena miške palapinėje, aš viena naktė miške turbūt greičiau nusigaluočiau iš baimės negu man kažkas realiai atsitiktų

O man priesingai nei jums, nebijau miegoti tamsoj nors ir viena bute, nors mano elektrinis laikrodis prieblanda sudaro, bet i toleta eidama niekad nedegu sviesos nors kartais tenka ir apgraibom eiti, o keltis tenka daznai anapusiniu pasauliu tikiu, mane sapne kartais aplanko mires tetis matyt neranda ramybes. Uzpraeita nakti priekaistavo kad nepasveikinau su tevo diena ir as papriekaistavau kad manes nesveikindavo

mane irgi būna aplanko, tiesa kuo toliau tuo rečiau, aišku ne todėl , kad egzistuoja anapusinis pasaulis ar panašiai o tiesiog patyriau šoką dėl jo mirties ir negalėjau atsigauti. Viskas mūsų galvoje

anuo pasauliu gal ir tikiu ,kartais galvoju ,kad namuose mirusi vyro močiutės vėlė namuose ,nes ji mūsų miegamąjame ir mirė .o ir nelaimės aplanko ,vyras net žvakę ant kapų uždegė ,nepavyko .sūnus 6metis ranką susilaužė o ir be to ,rodos nuo problemų ,tik akimirką atitolstam .aišku nesieju savo sūnaus nelaime su močiute ,bet šiaip kas ten žino ,gal kas yra nužiūrėjęs pikta akimi ,nes vaikui nuo pat gimimo vien nelaimės .

įsivaryčiau sau infarktą ,miegodama miške

aš irgi esu gavus šoką, kai tėtis mirė labai netikėtai. Ir lig šiol jį vis sapnuoju negražiai, dar nei vieno sapno, kad kas būtų gražaus.. Tikiu anapusiniu pasauliu, galbūt jis ten neranda ramybės, kad vis duoda man apie save žinot

As didelio soko nepatyriau, zinojau kad mirs nes sirgo jau nepagydomai per velai kreipesi pas daktarus. Ir dar viena nakti kai sapnavau sake kad negali kazkur nukeliauti, tai supratau kad ramybes neranda. Kai tete mire mamai buvo didesnis stresas, bet ji ne karto nesapnavo.
O kai mire mamos brolis tai jo zmona pasakojo kad jai nesitikejo kad jis mires atrode kad dirba ilgam isvaziaves ir tuoj grys, tai sake viena nakti apsilanke sapne ir pasake jai kad po keliu dienu ja pasims, tai moteris issigando pradejo uz ji daugiau melstis ir vis tikino save kad vyras mires ir nepasieme jos. Tokiais dalykais tikiu, vistiek kazkas yra ir be musu
Papildyta:

O mano sapnai paprasti, ramus kad labai grazus nepasakyciau, bet toki buitiski, vis sedim pas mama kaime namie, tetis as mama kartais ir vyras buna ar sesuo buvo kada sapne kartu nepamenu, o brolio tai kompanijoj niekad nesapnavau, kartais sapnuoju kad lauke dirbam

Uzpirkit, mergaites, misias uz savo mirusius-vien aplankymo kapuose ir zvakutes uzdegimo maza, ir baigsis visi slogus sapnai

man mano irgi sirgo tris metus ir žinojau kas bus bet vistiek kai atsitiko negali taip imt ir pamiršt, paveikia tai. Ir nors aplinkiniams nerodžiau kaip jaučiuosi sapnuose atsiliepė ir psichikai. Bet tai buvo gal pusę metų dabar labai retai sapnuoju
Papildyta:


kad aš dar kunigams mokėčiau už kažkokias apgavystes nu ačiū ne

Jums apgavystės o jūsų tėvas irgi netikintis buvo? Ar mišios milijonus kainuoja , kad negali užsakyti o be pagalbos tėvo vėlė ramybės neranda?

Nemanau, kad užteks. Dar reikia ir mintyse paleisti. Ne kartą apie tai girdėjau iš žmonių. Pvz. ir aš, kol nepaleidau mintyse savo mirusio šuns ir labai ilgėjausi, ieškojau įkalčių savyje ką dariau ne taip ir pan., tol sapnuodavau kraupiai. Kai tik paleidau, supratau, kad viskas, galiu laikyti tik gražų atminimą ir džiaugtis, kad apskritai turėjau tokį nuostabų šunį, tai ir sapnai grįžo palyginus normalūs ar net gražūs, kurie susiję su šuniuku. Ir dažniausiai susapnuoju dabar prieš oro kaitą.
Neteigiu, kad mirusieji mūsų nesiilgi, negali su mumis susisiekti ar pan., nes kvaila būtų taip teigti, juk to nežinome niekas iš gyvųjų. Bet tikrai tikiu, kad ir nuo mūsų vidinės būsenos labai daug kas priklauso. Mūsų pasąmonė mus irgi valdo, gali įspėti ir pan.
Papildyta:

Kiek esu girdėjusi šia tema, tai jai buvo gilus šokas smegenyse ar pan., tai blogiau nei išliūdėti ar išsiverkti. Tai arba tikrai galėjo pati nuslobti ir tas mirusiojo kvietimas pas save buvo jai ženklas arba tiesiog atvirkščiai, jos pasąmonė pagaliau ją prikėlė gyvenimui, nes jai ne laikas mirti ir pagaliau leido suprasti jai, ka įvyko.
To vėlgi 100 proc. žinoti negalime, tik spėlioti.
Papildyta:

Taip, jie tikrai ne šventieji, kai kurie blogesni už mus dvi sudėjus, bet bažnyčios kaip tokios, pačios turi tą sukauptą gerą energiją iš visos aplinkos, nes bažnyčia nėra tik joje dirbantis kunigas. Praeina ten milijonai ir tikrai dauguma eina ten nepasijuokti iš dievo, tikėjimo ar pan. Eina su gerom intencijom, energija, eina apsivalymo, nusiraminimo, atsakymo. Energija yra labai galingas dalykas. Jei mylėjote savo artimą, dėl jo ir dėl savo ramybės reikia padaryti viską, kas įmanoma ir nėra per sunku, ir taip pat yra sukaupta ir perduota žmonių patirtyje per amžius. O be to ir kunigas kunigui nelygus. Tikrai ne kiekvienas per pamokslą šneka apie pinigus arba žegnodamasis tyčia ranką deda kone ant genitalijų. Turite teisę pasiieškoti, pasiklausinėti žmonių apie parapijos kunigą.