perskaičiau šitą temą visą vakar. Senesnių temų jau nebeskaičiau.
Kadangi aš vaikystėje buvau susidūrusi pora kartų su keistais dalykais, tai esu priversta tikėti jais.
Pvz Kaime pas močiutę, pas kurią augau, name gyvena sena bobulytė. Kadangi gimiau ten ir buvau prie visko pripratusi, tai man neatrodė nieko keisto. Ji nieko nedarė. Tiesiog sėdėdavo ir melsdavosi. Tik jau suaugus mano tėvai ir tetos išsišnekėjo, kad jie ne kartą matė ir bijo, kad vieni nenori likti tame name. Tada aš nusistebėjau jiems, kad žinau ją. ji gerutė ir meldžiasi už mus visus, kad jos bijoti nereikia.
o pas kitą močiutę kitam kaime buvo vienkartinis ir labai nemalonus atsitikimas. buvau tikrai mažytė, nes tėvai kažkur išvažiavo ir paliko mane ten miegoti. Pamenu dar miegojau dviejuose sustumtuose foteliuose ( manau dauguma vaikystėje svečiuose teko taip miegoti

). Nakty pabundu nuo to, kad mane kažkas kelia iš lovos. Atsimerkiu ir pamatau siluetą su gobtuvu ir iš po gobtuvo ryškiai ryškiai šviečia nei tai akys dvi, nei tai žyburiai. Ir ta būtybė kelia mane iš lovos. Aš pradėjau šaukti, kad gelbėkit, atbėgo močiutė ir teta. Paėmė mane ant rankų ( jos nieko nematė, bet sakė toks nejaukumas ir šaltumas jautėsi), o ta būtybė toliau plėšia mane iš rankų. Tada man sako nesidraskyti, kad sunku išlaikyti. Močiutė tada išnešė mane į savo kambarį ir paguldė savo lovoje. Pareikalavau uždegti šventintą žvakę ( iš kur aš apie ją žinojau net neįsivaizduoju) ir liepiau kalbėti poterius. Močiutė paklausė. gulėjau ir mačiau t būtybė stovinčią prie durų ir niekaip negalinčią įeiti. Pradžioje bijojau jos, bet kai įsitikinau, kad ji niekaip neįeina ir dėl to blaškosi ten, nusiraminau ir pradėjau stebėti aplinką. Ir pamačiau, kad virš durų kabo kryžius. Daugiau tuose namuose niekada nelikau nakvoti. O ir močiutė ne už ilgo pardavė tą namą ir išsikraustė gyventi į miestą.
Matyt iki šiol likau tokia trenkta, kad matau ir jaučiu kitaip negu kiti normalūs žmonės
Pvz ateinu kur ir jaučiu, kad čia kažkas negero. Ypač daiktus jaučiu. Kurie geri, kurie ne. Labai mėgstu antikvarą, bet kaikurie mane baugima. SM esu mačiusi kelis antikvarinius daiktus nuotraukose, kurie tikrai gražūs, bet kailis šiaušiasi pažvelgus. Pilni blogio.
Daiktai net turi savo charakterius. Pvz yra senovinė tokia lentynėlė pas mane. Ji tiesiog traukte traukia viską į save. Prie jos miela liestis. Ir labiausiai nervuoja, kad visokie laiktrodžiai, šukos , tušinukai ir viskas viskas automatiškai nukeliauja ant ir ir ten amžinas bardakas ant akių

Ji turi daug geros energijos ir yra pilna meilės.
Dar turiu tokį staliuką ant vienos kojos. Bet jis sunkiai pas mane namie jaukinosi. Nei vaikai, nei vyras negalėjo prie jo net būti. visi už jo klūdavo, viskas nuo jo krisdavo. Bet kažkaip jaučiau, kad aš jį prisijaukinsiu. Gal atrodys keistai, bet su juo net šnekėjau ( gerai, kad niekas negirdėjo.. būtų išvežę į tam tikrą sanatoriją

) . Ir jis vistiek lipo ir prilipo kaip loptopo staliukas prie mano lovos. Bet kas juokingiausia....Jei vyras prieina prie jo, tai jam pradeda tragiškai dinginėti intrnetas

. Tada jis susierzina ir eina šalim iš ten.
Dar būna keistų Dejavu. Be ne tokių, kad buvau mačiusi ar ko. Bet pvz sutinku žmogų ir kažką staiga pajaučiu, kad apie jį žinau
pvz su vienu stom, šnekam. O aš jam visai ne į temą : "Nueik pasitikrink kraują" jis į mane išpūtęs akis klausia kame reikalas ir tt... Sakau nežinau, bet jaučiu, kad tau reikia pasitikrinti, kažkas negerai. Jis išbala ir sako... tik mano tėvai žino - man kraujo vėžys
Kitą kartą draugė parsivedė naują kavalierių. Išgeriau su jais bendroj virtuvėj kavos ir išėjau. Po to draugė sako : " Nu kaip tau jis ?" O aš " O kam tau jis ? Jis vedęs, turi 3 vaikus. Dabar turi problemų šeimoje ir ieško naujo gyvenimo kelio ir dar neapsisprendęs, ką darys toliau." ji pasijuokė, o kitą dieną paskambinusi išvadino mane ragana. Nes prirėmė jį prie sienos ir paklausė. Ir pasirodo tikrai taip ir buvo.
Trečią draugę perspėjau, kad ją sumuš jos ilgametis vaikinas. Tuo momentu ji supyko ir pasakė, kad aš pavyduolė noriu sugadinti jų santykius ir taip šneku. Po savaitės ji pasibeldė į mano duris su mėlynėmis ant viso kūno ir paklausė iš kur žinojau.
turiu draugę, kuri savo laiku ragino mane eiti į kažkokią parapsichologų, ekstraseansų mokyklą. Kad išmokčiau tas savo nesamones valdyti ir naudoti kur gerais tikslais. Bet kažkai nei laiko nei noro tam nerandu. Gal kiek smalsu, bet iš kitos pusės. O kam man to reikia ?
ai dar ... paauglystėje draugė nusivedė mane pas kažkokią būrėją. Tai ji mane pasisodino dėti kortas. Aš ištiesiau ranką perkelti jas. O ji kad pradės ant manęs rėkti, kad aš pasityčioti iš jos atėjau, kad eičiau iš čia ir kuo greičiau. Kad aš už ja daugiau žinau, tai ko čia eini. Tikrinti ? dar ko ? Žodžiu truputi nesupratau tada jos...