QUOTE(akcent @ 2011 09 20, 17:27)
Noriu Jums pristatyti mūsų su vyru užfiksuotas akimirkas Italijoje, Prancūzijoje ir Monake.
Tai buvo tik mūsų dviejų kelionė, todėl galėjome sau leisti paklajoti nežinomais keliukais, stabtelti ir vėl važiuoti , džiaugtis vis naujai atsiveriančiais vaizdais ir vienas kitu
Dar vienas svarbus momentas-į kelionę leidomės viduržiemį, buvo sausio pabaiga -vasario pirmasis dešimtadienis.Lietuvoje tuo metu buvo šalta...važiuojant iki Italijos sienos ir šlapdriba krito,ir pūgos siautėjo. Koks buvo oras tuomet puikiai atskleidžia paskutinės įkeltos Austrijos žiemos nuotraukos.
Kadangi tai nebuvo poilsinė kelionė, oras mums atostogų negalėjo sugadinti
- visus norimus objektus pasiekėme, na o pamatėme ....
ko gero ne viską.Nereikėjo mums kęsti ir karščio Venecijoje ar Monake, mokėti itin dideles kainas už viešbučius ir pan.Na štai tokie pliusai važiavimo žiemą, o minusai
....- blogesnės vairavimo sąlygos, o tuo pačiu mažesnis judėjimo greitis.
Oras mūsų apsilankymo Venecijoje dieną buvo pranašautas puikus, t.y. be kritulių ir su saule, įvažiavę iš Austrijos (važiavome per Villach miestą) į Italiją , buvome bepradedantys tuo tikėti
Įvažiavus į Italiją mus pasitinka tokie vaizdai. Mums iš dešinės- kalnų upės vaga.




Atvykus į viešbutį, oras buvo puikus
Apsigyvenome Mestre-Venezia (Venecijos priemiestyje) esančiame viešbutyje. Tik įėjus į kambarį pasklido Venecijos dvasia...


...ir gaivus oras pravėrus balkono duris


O ryte jau skubame pamatyti iš viso pasaulio pritraukiančius turistus-Veneciją
, trokštame ir mes pajusti magišką šio miesto galią, savo akimis pamatyti ją išraizgiusius kanalus.
Mūsų automobilis lieka prie viešbučio (parkavomės nemokamai
), o patys šalia esančiame spaudos kioskelyje nusipirkome du kompleksinius bilietus visai dienai į Veneciją. Šiais bilietais galima naudotis visuomeniniame transporte vežančiame iš Mestre iki Venecijos autobusų stoties ir atgal, taip pat naudotis čia pat esančiu vandens autobusų parku.
P.S. kaip įsitikinome vėliau, turint laiko galima ir sutaupyti šiek tiek pinigėlių -atvažiuoji autobusu iki stoties, o iš ten- kuo puikiausiai nueini iki visų reikiamų objektų.
Tai buvo tik mūsų dviejų kelionė, todėl galėjome sau leisti paklajoti nežinomais keliukais, stabtelti ir vėl važiuoti , džiaugtis vis naujai atsiveriančiais vaizdais ir vienas kitu
Dar vienas svarbus momentas-į kelionę leidomės viduržiemį, buvo sausio pabaiga -vasario pirmasis dešimtadienis.Lietuvoje tuo metu buvo šalta...važiuojant iki Italijos sienos ir šlapdriba krito,ir pūgos siautėjo. Koks buvo oras tuomet puikiai atskleidžia paskutinės įkeltos Austrijos žiemos nuotraukos.
Oras mūsų apsilankymo Venecijoje dieną buvo pranašautas puikus, t.y. be kritulių ir su saule, įvažiavę iš Austrijos (važiavome per Villach miestą) į Italiją , buvome bepradedantys tuo tikėti
Įvažiavus į Italiją mus pasitinka tokie vaizdai. Mums iš dešinės- kalnų upės vaga.




Atvykus į viešbutį, oras buvo puikus


...ir gaivus oras pravėrus balkono duris


O ryte jau skubame pamatyti iš viso pasaulio pritraukiančius turistus-Veneciją
Mūsų automobilis lieka prie viešbučio (parkavomės nemokamai
P.S. kaip įsitikinome vėliau, turint laiko galima ir sutaupyti šiek tiek pinigėlių -atvažiuoji autobusu iki stoties, o iš ten- kuo puikiausiai nueini iki visų reikiamų objektų.
Kadangi turime pilnus bilietus, atvažiavę išsirenkame mums tinkamą maršrutą iki Šv. Morkaus aikštės (Piazza San Marco) ir plaukiame Adrijos jūra besigrožėdami pakrantės vaizdais.
Gaila, bet daug grožio mums paslėpė prasidėjusi šlapdriba (oro temperatūra apie 0)



Po 40 min. plaukimo išlipame Šv. Morkaus aikštėje. Mums prieš akis atsiveria štai tokie Venecijos vaizdai

Kadangi oras nelepina, perkame iš karto bilietus ir aplankome čia pat esantį Šv. Morkaus muziejų ( bilieto kaina tuo metu vienam asmeniui buvo 12 EUR.).


Pasivaikščiojame po Dožų rūmus, čia požemiuose esantį kalėjimą ir po maždaug dviejų valandų grįžtame į Šv. Morkaus aikštę.Oras vis dar bjaurokas, tačiau mums jis negali sutrukdyti
iš arčiau pažinti Veneciją.
Šv.Morkaus aikštė su didingais Dožų rūmais (Palazzo Ducale):





Po 40 min. plaukimo išlipame Šv. Morkaus aikštėje. Mums prieš akis atsiveria štai tokie Venecijos vaizdai

Kadangi oras nelepina, perkame iš karto bilietus ir aplankome čia pat esantį Šv. Morkaus muziejų ( bilieto kaina tuo metu vienam asmeniui buvo 12 EUR.).


Pasivaikščiojame po Dožų rūmus, čia požemiuose esantį kalėjimą ir po maždaug dviejų valandų grįžtame į Šv. Morkaus aikštę.Oras vis dar bjaurokas, tačiau mums jis negali sutrukdyti
Šv.Morkaus aikštė su didingais Dožų rūmais (Palazzo Ducale):





Šv.Morkaus bazilika

Oras šiek tiek pagerėjo, keliaujame tolyn...


O štai ir mūsų tradicinė nuotrauka nuo Rialto tilto .... į Didįjį Kanalą (Canal Grande)

...ir į kitą kanalo pusę

į gatvelę...

Papildyta:
Keliaujame tolyn...

vidinis namo kiemelis




Kiek daug parduotuvėlių prekiaujančių kaukėmis...kaip sunku išsirinkti.
P.S. Buvome prieš pat prasidedant Venecijos karnavalui- gal padidėjusi jų paklausa.


Ilgai mes vaikščiojome siauromis Venecijos gatvelėmis kartas nuo karto nuklysdami į kokį mažiau turistų lankomą kampelį
Bet laiko dar turime, tad nusprendžiame grįžti atgal į Šv. Morkaus aikštę ir pažiūrėti kaip ji atrodo vakare
Tik pasižiūrėkit kaip atrodė Venecija kai mes ją palikome


Kaip gerai-spėjome į paskutinius autobusus parvežusius mus namo į Mestre-Venezia.
Orų prognozės Venecijoje mums žadėjo saulę ir pliusinę temperatūrą
, tačiau ir šlapdriba krito, ir lietus lijo, o saulė...
visiškai nė pro mažą debesies plyšelį neišlindo
Bet buvo ir pragiedrulių
.Nors grįžome į viešbutį sušlapę-autobusas į kurį suspėjome iki pat viešbučio durų nevežė
, teko šiek tiek nuo centro pėsčiomis paėjėti, bet buvome pilni įspūdžių ir laimingi
Džiaugėmės tuo, kad Venecijoje lankėmės tada, kai nebuvo turistų antplūdžio (nors jų ir šiuo metų laiku pakako), kad galėjome Venecijai skirti visą dieną ir būti priklausomais tik patiems nuo savęs
.Šv. Morkaus aikštė-tai tikrai ne visa Venecija
-kaip čia teisingiau išsireiškus
- gal daugiau oficiali lupikavimo iš turistų vieta...
na čia gal tik mano nuomonė.
Daugiau į aprašymus nesiplėsiu-o čia vis dėl to buvo daugelio aplankyta ir liaupsinama Venecija, negalėjau Jos tik su "plikomis" nuotraukomis parodyti.
Dabar paliekame Veneto regioną ir per Emilia-Romagna keliaukime į Toskana regioną, kur privalome išvysti Pizą (Pisa)ir jos pasvirusį bokštą
Nuo Venecijos iki galutinio taško-tik šiek tiek virš 300 km.
Oras aišku nieko gero nežada-iš pat ryto visas dangus apsiniaukęs.Bet mes jau kelyje link Bolonijos, turėtume dar šiandien ir patį Pizos bokštą pamatyti

Važiuojame neskubėdami...laiko turime, štai privažiuojame Boloniją -šį kartą ji į mūsų planus neįtraukta
-ką gi važiuojame tolyn link Florencijos iki kurios tik apie 110 km. Na bet čia mums į galvą ideali mintis ateina
-gal šiek tiek pataupykime ir važiuokime nemokamu keliu, kuris čia pat...na šiek tiek per Apeninų kalnus, greitai sukame iš autostrados ir pirmyn pagal ženklus Firenze (Florencija) kryptimi.


Na ir prasidėjo...kelias siaurėja, o vingių vingiai
-kilometrai beveik nemažėja, o mes vis kylame, aplink tik migla ir rūkas...

Papildyta:
...o žemės paviršių jau ir plonas sniego apklotas padengęs






Ko gero jau pakankamai prisižiūrėjote kokį "panoraminį"kelią mes pasirinkome vietoje įprastos autostrados
...trisdešimt kelis kilometrus važiuojame vos ne 1,5 valandos
-supratome nieko nesutaupysime
, kai tik bus ženklai į autostradą, iš karto leidžiamės žemyn.O štai ir Loiano kaimelis ir prieš akis taverna, pasijautėme labai alkani,stojame iš karto...nesvarbu ką viduje išvysime

Aplinka mus maloniai nustebina


...ir žinoma, anglų kalbos čia niekas nesupranta
, gerai, kad prieš išvykdama šiek tiek buvau jų valgių pavadinimus pastudijavus, tad pavalgėme ir vyno atsigėrėme (pas juos vyno taurėmis nepilsto-tik ąsočiais
)

Papildyta:
O dabar-žemyn nuo kalno į autostradą link Florencijos


Štai ir ji-Florencija...bet taip lyja, žlunga mūsų viltys ją aplankyti


... na bet gal nors trumpam stabtelkim



Aplankome tik Nepriklausomybės aikštę (Piazza dell Indipendenza)...

ir vėl toks lietus, tad greičiau į automobilį ir į Pizą;
O ją išvydome štai tokią

Ką gi-tai buvo paskutiniai apsiniaukę vaizdai iš mūsų kelionės
Rytoj Pizą ir likusią Italijos dalį pamatysime visiškai kitokią
Džiaugėmės tuo, kad Venecijoje lankėmės tada, kai nebuvo turistų antplūdžio (nors jų ir šiuo metų laiku pakako), kad galėjome Venecijai skirti visą dieną ir būti priklausomais tik patiems nuo savęs
Daugiau į aprašymus nesiplėsiu-o čia vis dėl to buvo daugelio aplankyta ir liaupsinama Venecija, negalėjau Jos tik su "plikomis" nuotraukomis parodyti.
Dabar paliekame Veneto regioną ir per Emilia-Romagna keliaukime į Toskana regioną, kur privalome išvysti Pizą (Pisa)ir jos pasvirusį bokštą
Nuo Venecijos iki galutinio taško-tik šiek tiek virš 300 km.

Važiuojame neskubėdami...laiko turime, štai privažiuojame Boloniją -šį kartą ji į mūsų planus neįtraukta


Na ir prasidėjo...kelias siaurėja, o vingių vingiai

Papildyta:
...o žemės paviršių jau ir plonas sniego apklotas padengęs






Ko gero jau pakankamai prisižiūrėjote kokį "panoraminį"kelią mes pasirinkome vietoje įprastos autostrados
...trisdešimt kelis kilometrus važiuojame vos ne 1,5 valandos

Aplinka mus maloniai nustebina


...ir žinoma, anglų kalbos čia niekas nesupranta

Papildyta:
O dabar-žemyn nuo kalno į autostradą link Florencijos


Štai ir ji-Florencija...bet taip lyja, žlunga mūsų viltys ją aplankyti


... na bet gal nors trumpam stabtelkim



Aplankome tik Nepriklausomybės aikštę (Piazza dell Indipendenza)...

ir vėl toks lietus, tad greičiau į automobilį ir į Pizą;
O ją išvydome štai tokią

Ką gi-tai buvo paskutiniai apsiniaukę vaizdai iš mūsų kelionės
Viešbutis buvo šalia pagrindinio kelio, tad tik susirandame per kurią pusę įvažiavimas į teritoriją ir mes jau viešbučio kambaryje...


Na dar šiek tiek pasivaikščiokime po jį






Papildyta:
Brėkšta jau rytas...pats metas žvilgtelti pro langą ir pasižiūrėti kur mes čia atvažiavę

...žvilgt į kitą pusę-o, pasirodo čia ir kalniukų yra...


ir pagaliau, po tiek lietaus išaušo nuostabus saulėtas rytas ir mes jau Pizoje!!!
Katedros aikštė (Piazza de Duomo)...

prieš akis pasviręs Pizos bokštas (Campanile)


Fontanas Dei Putti


o čia greta esanti gatvelė...

Papildyta:
Gal gana Pizos vaizdų, keliaukime toliau-į Ligūrijos regioną.
Važiuojame Ligūrijos jūros (Viduržemio jūros dalis)pakrante Genujos kryptimi.


kaip įdomu-pakelėse apelsinmedžiai su prinokusiais vaisiais



Ir mes jau Genujoje -viename iš pagrindinių Viduržemio jūros uostų
Šioje vietoje esančiame požeminiame parkinge paliekame automobilį...

ir leidžiamės trumpai pažinčiai po Genują...

Papildyta:

Piazza de Ferrari-paminklas Giuseppe Garibaldi

ta pati aikštė-Bronzinis fontanas


Mielos senamiesčio gatvelės

San Lorenzo Katedra

Kitoje pusėje-jūrų uostas


Štai ir mano atsisveikinimas su Genuja
Leiskimės dar šiek tiek į kelionę.
Genuja, iki kurios nuo Pizos važiavome apie 170 km., nėra mūsų šios dienos galutinis tikslas.Mūsų dar laukia- Nica, viso apie 200 km. Leidžiamės važiuoti tolyn, šį kartą kita Ligūrijos jūros pakrante.(P.S. pamiršau paminėti, kad kol aš žvalgiausi po viešbutį greta Pizos, mano vyro rankose navigacinė sistema stebuklingai atsigavo , galime keliauti vėl ramiai
)
Paliekame Genują ir važiuojame Prancūzijos kryptimi ...

.... norėdami geriau susipažinti su Ligūrijos jūros pakrante ir greta išsidėsčiusiais miesteliais, nedidelę atkarpą nusprendžiame pavažiuoti nemokamu keliu ir pasigrožėti supančiais vaizdais

...štai kokia uola mums prieš akis išdygsta


Jau vakarėja...
tokiu keliu Nicą ko gero tik vidurnaktį pasieksime
, sukame į autostradą, likusią dalį pakrantės prižadame sau apžiūrėti grįždami namo


Gerokai sutemus pasiekiame Nicą ...

P.S. Laukiančius vaizdų iš Nicos...
turiu prisipažinti, kad ko gero nuvilsiu.Mes čia praleidome dvi naktis tikrąja ta žodžio prasme.Gyvenome miesto centre, netoli jūros ...o jos net nepamatėme
Mūsų tikslas nebuvo aplankyti Nicą, tačiau mums paranku joje buvo apsigyventi
Genuja, iki kurios nuo Pizos važiavome apie 170 km., nėra mūsų šios dienos galutinis tikslas.Mūsų dar laukia- Nica, viso apie 200 km. Leidžiamės važiuoti tolyn, šį kartą kita Ligūrijos jūros pakrante.(P.S. pamiršau paminėti, kad kol aš žvalgiausi po viešbutį greta Pizos, mano vyro rankose navigacinė sistema stebuklingai atsigavo , galime keliauti vėl ramiai
Paliekame Genują ir važiuojame Prancūzijos kryptimi ...

.... norėdami geriau susipažinti su Ligūrijos jūros pakrante ir greta išsidėsčiusiais miesteliais, nedidelę atkarpą nusprendžiame pavažiuoti nemokamu keliu ir pasigrožėti supančiais vaizdais

...štai kokia uola mums prieš akis išdygsta


Jau vakarėja...


Gerokai sutemus pasiekiame Nicą ...

P.S. Laukiančius vaizdų iš Nicos...
Kai atvykome, buvo laisvų kambarių, tad administratorė pasiūlė iš dviej išsirinkti vieną.Išsirinkau aišku ne tą, kuris buvo pasiūlytas su fotografijomis.Šis man pasirodė erdvesnis ir langai su šiek tiek gražesniu vaizdu.
Viešbučio kambarys, kurį išsirinkau atrodė štai taip...
lovos papuoštos saldainiukais nespėjau nufotografuoti
...pirma suvalgiau, o po to pagalvojau


Antrą vakarą tik sugalvojome, jog reikia pakelti koridoriuje esančias medines žaliuzes...pasirodo čia ir mini virtuvė yra
... bet buvo jau per vėlu, nespėjome pasinaudoti.

Čia vaizdas pro langą...
na įspūdžio didelio ko gero tikrai nepalieka...
Šalia pat maisto prekybos centras.Jis jau 20.00 val. užsidaro-žinau tiksliai, mums duris prieš pat nosį pirmą vakarą užtrenkė
O šalia- automobilių stovėjimo aikštelė...tik antrą dieną supratome, kad čia parkuotis daug pigiau nei viešbučio požeminiame garaže


Ryte toks vaizdas mums nuotaikos tikrai nesugadina-nepailsėti čia atvažiavome, vykstame po Grasse apylinkes pasižvalgyti ir jau dabar tikra Žydrąja pakrante šiek tiek pravažiuoti.
Viešbučio kambarys, kurį išsirinkau atrodė štai taip...


Antrą vakarą tik sugalvojome, jog reikia pakelti koridoriuje esančias medines žaliuzes...pasirodo čia ir mini virtuvė yra

Čia vaizdas pro langą...
Šalia pat maisto prekybos centras.Jis jau 20.00 val. užsidaro-žinau tiksliai, mums duris prieš pat nosį pirmą vakarą užtrenkė


Ryte toks vaizdas mums nuotaikos tikrai nesugadina-nepailsėti čia atvažiavome, vykstame po Grasse apylinkes pasižvalgyti ir jau dabar tikra Žydrąja pakrante šiek tiek pravažiuoti.
Šiandien "degu" nekantrumu-labai noriu pamatyti už dvidešimties kilometrų nuo Nicos ant kalvos įsikūrusį vieną iš seniausių Prancūzijos Rivjeros viduramžių laikų miestelių- Saint-Paul de Vence. Šis miestelis labai mėgstamas menininkų, o kodėl-tuoj manau patys įsitikinsime 
Automobilį paliekame miestelio pradžioje esančiame parkinge netoli šios vietos...


ir keliaujame pasižvalgyti


Nors didesnioji miestelio dalis yra restauruota, tačiau tiek gatvės, tiek pastatai yra autentiški viduramžių laikų



Miestelio aikštė, greta yra bažnyčia, kurią aplankėme,
bet neturiu nuotraukos parodyti.

Moters skulptūra iš arčiau


Papildyta:
Čia prisėdame kavos pertraukėlei...

ir keliaujame toliau







Suvenyrų krautuvėlių kompleksas

Papildyta:

Le Donjon viduramžių laikų bokštas

Šiame miestelyje praleidome pirmąją pusę dienos, o kiek dar daug liko nepamatyta
...vien šiame miestelyje esantiems turistiniams objektams aplankyti reikėtų net ne vienos, o gal dviejų dienų.
Čia jų oficialus puslapis:
http://www.saint-pau...tourism_uk.html
Automobilį paliekame miestelio pradžioje esančiame parkinge netoli šios vietos...


ir keliaujame pasižvalgyti


Nors didesnioji miestelio dalis yra restauruota, tačiau tiek gatvės, tiek pastatai yra autentiški viduramžių laikų



Miestelio aikštė, greta yra bažnyčia, kurią aplankėme,

Moters skulptūra iš arčiau


Papildyta:
Čia prisėdame kavos pertraukėlei...

ir keliaujame toliau







Suvenyrų krautuvėlių kompleksas

Papildyta:

Le Donjon viduramžių laikų bokštas

Šiame miestelyje praleidome pirmąją pusę dienos, o kiek dar daug liko nepamatyta
Čia jų oficialus puslapis:
http://www.saint-pau...tourism_uk.html
O iš čia važiuojame į už 20 kilometrų įsikūrusį Pasaulio kvepalų sostine tituluojamą Graso ( Grasse) miestelį
Važiuojame keliu vedančiu per kalnus... mums prieš akis atsiveria vis naujos apylinkės su mažučiais miesteliais...

O šie pastatai uolose mane jau itin sudomina
-kaip jie čia pastatyti...

Reikia stabtelti ir būtinai užfiksuoti tokius vaizdelius



Būtinai ir man reikėjo greitai perbėgti per siaurą vingiuotą kelią ir paprašyti vyro, kad man čia įamžintų... ojojoj, kai po "fotosesijos" žvilgtelėjau į apačią po kojomis, tai tik tada supratau, kad įsiamžinti čia galėjau amžinai
mažas slystelėjimas ir tu jau prarajoj...


Važiuojame toliau...

Štai mes ir Grase...


Papildyta:

O eidami šia alėja mes skubame ieškoti Tarptautinio kvepalų muziejaus...


Taigi, apie 2,5-3 valandas mes praleidžiame vaikščiodami po muziejų.(Įėjimas tikrai nebrangus-3 EUR asmeniui tuo metu buvo).Susipažįstame su kvepalų atsiradimo istorija, jų gamybos technologija...buteliukų madomis ir dar daug įdomių dalykų.Laiką leidžiame tikrai įdomiai, net nepajuntame kaip praėję visą muziejų išeiname į čia pat esančią jų suvenyrų parduotuvėlę.Daug žvalgiausi, tačiau gerai, kad nesusigundžiau čia ką nors įsigyti
-tik išėjus, kitoje kelio pusėje Fragonard kvepalų gamyklos parduotuvė...o čia tai bent ir pasirinkimas, ir kainos,o svarbiausia kokybė
Čia oficialus muziejaus puslapis:
http://www.museesdegrasse.com/
Dabar jau galime palikti Grasą.Leidžiamės žemyn prie jūros Kanų kryptimi.
Išvažiuojant iš Graso, pamačiau šį pastatą-labai sudomino jo išorės apdaila
Važiuojame keliu vedančiu per kalnus... mums prieš akis atsiveria vis naujos apylinkės su mažučiais miesteliais...

O šie pastatai uolose mane jau itin sudomina

Reikia stabtelti ir būtinai užfiksuoti tokius vaizdelius



Būtinai ir man reikėjo greitai perbėgti per siaurą vingiuotą kelią ir paprašyti vyro, kad man čia įamžintų... ojojoj, kai po "fotosesijos" žvilgtelėjau į apačią po kojomis, tai tik tada supratau, kad įsiamžinti čia galėjau amžinai


Važiuojame toliau...

Štai mes ir Grase...


Papildyta:

O eidami šia alėja mes skubame ieškoti Tarptautinio kvepalų muziejaus...


Taigi, apie 2,5-3 valandas mes praleidžiame vaikščiodami po muziejų.(Įėjimas tikrai nebrangus-3 EUR asmeniui tuo metu buvo).Susipažįstame su kvepalų atsiradimo istorija, jų gamybos technologija...buteliukų madomis ir dar daug įdomių dalykų.Laiką leidžiame tikrai įdomiai, net nepajuntame kaip praėję visą muziejų išeiname į čia pat esančią jų suvenyrų parduotuvėlę.Daug žvalgiausi, tačiau gerai, kad nesusigundžiau čia ką nors įsigyti
Čia oficialus muziejaus puslapis:
http://www.museesdegrasse.com/
Dabar jau galime palikti Grasą.Leidžiamės žemyn prie jūros Kanų kryptimi.
Išvažiuojant iš Graso, pamačiau šį pastatą-labai sudomino jo išorės apdaila
Nuo Graso keliu žemyn nusileidžiame į Kanus ir palei jūrą važiuojame Nicos kryptimi..

...Kanai mūsų nesudomina, bet važiuojant pro Antibus nusprendžiame stabtelti ir pasidžiaugti Viduržemio jūros vaizdais...








Papildyta:


Pasigrožėję jūros vaizdai grįžtame į Nicą. Ryte mūsų laukia kelionė į Monaką

...Kanai mūsų nesudomina, bet važiuojant pro Antibus nusprendžiame stabtelti ir pasidžiaugti Viduržemio jūros vaizdais...








Papildyta:


Pasigrožėję jūros vaizdai grįžtame į Nicą. Ryte mūsų laukia kelionė į Monaką







