QUOTE(Orkide @ 2011 12 08, 23:20)
Visai nebežiūriu TV, nors iš pradžių dar labai traukdavo "atsipalaiduoti", nebeleido atsirandantis kaltės jausmas dėl laiko švaistymo, kai vietoje to, galiu kažkam padėti. Kad ir dabar, mielai praleisčiau laiką su vertinga knyga vietoje smaksojimo prie ekrano, rašant supermamoj, bet sąžinė ragina
Kuri nors mamytė galbūt dabar pajus sąžinės graužulį dėl to, kad vietoje akių spiginimo į ekraną forume, ji galėtų daugiau laiko skirti pabendravimui su vaikeliu ir vyru... Daugelis turbūt įsigilinęs į save atrastų vietą, kurioje sąžinė graužia. Gal seniai neaplankot tėvų, draugų, kaimynų? darbai svarbiau, "nėra laiko"?
Tikiuos šįkart pakankamai išsamiai ir aiškiai išdėsčiau?
Išvardinau smulkmenas, tačiau juk iš jų ir susideda gyvenimas, vieni atsižadėjimai didesni, kiti - mažesni. Visuomet gera ir pravartu pradėti... kad ir nuo labai mažų.

Kuri nors mamytė galbūt dabar pajus sąžinės graužulį dėl to, kad vietoje akių spiginimo į ekraną forume, ji galėtų daugiau laiko skirti pabendravimui su vaikeliu ir vyru... Daugelis turbūt įsigilinęs į save atrastų vietą, kurioje sąžinė graužia. Gal seniai neaplankot tėvų, draugų, kaimynų? darbai svarbiau, "nėra laiko"?
Tikiuos šįkart pakankamai išsamiai ir aiškiai išdėsčiau?

Taip, atsisakyt TV tikrai geras žingsnis...Iškart atsiranda nemažai laiko įvariausiems dalykams-tame tarpe ir geriems darbams

Šiaip nėra taip, kad jau visai nebežiūrėčiau TV-du kart savaitėj pažiūrim su šeima kokį filmą ar pan, bet tik tiek-jokių ten bulvarų ar žinių laidų..Nebesinori apsikarut tuo negatyvu..
Papildyta:
QUOTE(Orkide @ 2011 12 08, 23:39)
Svetima - gal kartais prašėt Dievo kantrybės?
Per įvairias nesėkmes Dievas galbūt nori jus dar arčiau savęs prisitraukti, juk kai blogai, mes ieškome Jo artumo, išbandymų taip pat nereikia nurašyti. Jeigu mes nutariam sekti Jo valia, nejaugi manome Jis ims ir nepatikrins to?
Gal prie viso to ir "virusiukas" koks koją kiša. Spėlioti galime daug, bet išsiaiškinti galite tik jūs pati - santykyje su Juo. Kol leisime pasaulio dalykams ardyti mūsų ramybę, tol Kristaus pažadėta ramybė mūsų nepalies. Ji ateina, kai išsilaisviname iš materialumo, savo norų ir troškimų sureikšminimo. Dievas žino, kokių pamokų jums reikia, gal esate tiesiog ugdoma. Vėliau padėkosit
Nuoširžiai pasimelskit ir atiduokit viską į Jo rankas, pasitikėkit, Jis viską sutvarkys. Man labai patinka Jėzaus širdies litanija, labai veiksmingai ir priešus nuvaiko ir ramybės suteikia. Tik tikėkit Juo.



Ačiū už pamąstymus-aš irgi panašias išvadas sau darausi..Taip-kantrybės man labai trūksta...Ir šiaip daug ko dar trūksta-kuo toliau eini tuo keliu, tuo labiau matai savo netobulumą..
