Sveikos,
aš taip pat dirbau aukle keliose šeimose. Vienoje trumpai, kitoje ilgiau ir labai gražiai išsiskyrėme, o trečioje apie metus, bet dėl tam tikrų,negražių aplinkybių nusprendžiau palikti šeimą. Buvo labai skaudu, vien dėl prisirišimo.

Naktimis sapnuodavau tą vaiką ir karts nuo karto prisimenu linksmus nutikimus ir griebia už širdies.

Gal tas prisirišimas labiau nuo žmogaus charakterio priklauso, o gal dar ir tai, kad jauna, nepatyrusi, pirmieji "auklėtiniai" ir pan.

Dabar dirbu darželyje, turime apie 18 vaikučių ir žinokit prie darželinukų auklėtojos irgi prisiriša, ir nereik klaust vaikų ar jie tave myli, jie patys tą pasako, apkabina, pabučiuoja - kartais visai netikėtai.