Sveikos likimo draugės. Forume dalyvauju pirmą kartą, čia esu naujokė, bet nevaisingumo srity senbuvė. Ilga istorija(10 metų gydymosi, su pertraukomjis aišku). Gal žinote ar embrionų vakuolizacija tai tas pats, kaip defragmentacija? Ar yra skirtumas, kai pasako, kad mano ląstelės vakuolizuotos, o po to gydytoja sako, kad embrionai vakuolizuoti. Ir apskritai esu labai pikta ant gydytojų, nes amžinai ko nors nedasako, paskui lyg netyčia prasitaria. Gal jau tampu paranojiška, bet man atrodo, kad jiem tai tik biznis

Tai ilgą laiką visi tvirtino, kad lyg ir problemų nėra, tikino, kad aš pastosiu be problemų. Iš tikrųjų yra visko po truputį, nors įspūdis toks, kad kur ieško, ten randa, bet nieko labai rimto: lyg ir kartais LH ir FSH koncentracija ant žemiausios normos ribos, buvo chlamidijų plius minus -išgydėm, vienas tvirtina, kad pas mane policistinės kiaušidės, nors kiti to nemato; pirmo laipsnio endometriozė-6 mėn gėriau difereliną, koaguliuota laparoskopiškai, lyg ir yra per daug testosterono(ponia Usonienė atliko dirbtinį apvaisinimą jo neištyrus, tuo tarpu kitas gyd. pareiškė, kad jokiu būdu ir negalėjau pastoti, kai tokie tyrimai; dabar geriu trijodtironiną; kažkodėl reikia gerti parlodelį, nors prolaktinas normoje; be to YRA imuninis nesuderinamumas. Pas vyrą viskas normoje, bet lyg ir jo berniukai per mažai judrūs. VISKAS "LYG IR"...gerai. Bet pastojusi nebuvau nė karto, kliedžiu vaikais, jau galvoju apie įsivaikinimą. Gal yra ir psichologinių priežasčių, nežinau. Planuoju pradėti asmeninę terapiją šiais metais. Tai va, pykčio daug prisikaupę. Tuo labiau, kad kalbėtis apie tai nėr su kuo.