Oficialiai apsigyvenome kartu praėjus 6 mėnesiams nuo pažinties, 3 mėnesiams nuo draugystės pradžios. Iniciavau šitą žingsnį aš
tiesiog labai daug laiko praleisdavau pas jį, nakvodavau savo nuomojame bute kartą ar du per savaitę. Labai pavargau važinėti namo pas save vis kažko pasiimti (tai švarkelio, tai batelių, tai kokios kosmetinės priemonės), tad vieną rytą pasakiau, kad pavargau nuo tokio tokio tąsymosi, kitas dalykas - esu labai užsiėmus mokslais ir darbu, tad realiai galėjome matytis tik retais vakarais ir savaitgaliais; taigi tai maniškiam buvo kaip užuomina, kurią jis gerai suprato ir po kelių dienų pakvietė gyventi kartu pas jį.
Nesigailiu neva prarastų laisvės dienų

Dabar nors ir būna, kad neturim laiko kažką veikti, bent jau galim džiaugtis vienas kitu darydami savo darbus ar prie vakarienės stalo

buitis mūsų santykių neprislopino, atvirkščiai - gyvenimas kartu leido greičiau vienas kitą pažinti, pamėgti ir džiaugtis kiekviena akimirka kartu.
Nors dar neplanuojam vestuvių, bet tikiu, mūsų santykiai susiklostys puikiai, o tas tikėjimas pagrįstas įveiktu išbabdymu "gyvenimas kartu"