O dar kiek girdėtų istorijų, kai patys artimiausi - tėčiai - palieka šeimas, mamas vienas su vaiku ir skausmu.
QUOTE(ssaira @ 2011 09 16, 18:59)
Pati viska patyriau savo kailiu. reikejo susitaikyti ir isgyventi. Kiekvienas isgyvena individualiai. Galiu patarti tik tiek kad neparodykite vaikui kad isgyvenate, verkaite ar pan. Tai vaikai labai jaucia ir supranta.Reikia labai palaikymo artimu zmoniu, as daugiausia gavau is svetimu. Mes irgi gulejom Vilniuj kita savaite atvaziuojam planiniam guldymui. Jei tik galiu klauskite drasiai tikrai padesiu... 
Kokios bėdelės jums? Irgi leukemija ? Būtų malonu susipažinti su kuo nors su ta pačia bėduke...
QUOTE(KEPTA BULVE @ 2011 09 16, 20:23)
O dar kiek girdėtų istorijų, kai patys artimiausi - tėčiai - palieka šeimas, mamas vienas su vaiku ir skausmu.
Nenuostabu, nes ne kiekvienam išeina susitaikyti su esama padėtimi, jausti atsakomybę, stiprų ryšį su savo šeima. Juk taip lengva - išeini, ir niekas tau neberūpi. Kam rinktis kelią, kuriame daug problemų, jei galima pasirinkti lengvesnį variantą... Tik va, ar galima taip paprastai išeiti, ir jų sąžinė negraužia ? Kažkaip galvoju, kad tokie lengvabūdžiai žmonės ilgai negyvena... Nes mes tik žmonės... mes ne akmeniniai... Naktim turėtų sapnuotis... Amžinai turėtų persekioti kaltės jausmas. Nes netikiu, kad žmonės pasirinkę lengvesnį kelią, gyvena laimingą gyvenimą po to.... Kad ir kokiais akmeniniais dėtųsi...
kokia grazi mergyte
Kad kuo greiciau pasveiktu
Stiprybes mamai
QUOTE(florete @ 2011 09 16, 22:29)
Ačiū
Stiprybės ir optimizmo Jums, optimizmas labiausiai padeda. Tik nesusigundykit visokiais ekstrasensais ir pan, klausykite gydytojų ir nesigydykite savarankiškai ir tikrai pasveiks Jūsų gražuolė dukrytė. Jeigu Jums padės, tai ir Gintarė Karaliūnaitė vaikystėje sirgo leukemija, o dabar tokia nuostabi ir sveika moteri, tad labiausiai linkiu optimizmo









