QUOTE(Rasma @ 2011 09 16, 10:57)
Pripažinimas, kad nemoki, tai man natūralus, šiek tiek trikdo, kai tai sakoma su pasididžiavimu ir pvz. nenoru pabandyti perprasti to, ko nežinai...gal, kad pati labai myliu mokymąsi ir esu žingeidi, tai sunku ir suprasti

Bet kad ne tragedija kažko nemokėti, tai faktas

Na gal as tada ne taip supratau, nes man butent taip ir nuskambejo, lyg su pasididziavimu, kad va girdi, nemoku, na ir kas...
QUOTE(Brūkšniukas @ 2011 09 16, 11:04)
na taip - normalus žmogus vardintų ir vardintų ko nemoka

bet pripažink, kad pasitaiko tokių snobų (pas vieną tokį mokiausi), kuris kalbėdamas cituoja autorius ta kalba, kuria jie rašė, primygtinai visiems siūlo rašyti pavardes tik originalo kalba (keista, bet jis niekada nekalba apie japonų, kinų ar arabų autorius

). O jeigu kas nesupranta (ir dar apie tai garsiai pasako) būna sumalamas su žmogiškosiomis išskyromis
tokie kraštutinumai nemalonūs, tiesa? kitas kraštutinumas, aišku, irgi nieko gero.

Aš asmeniškai tik darbo reikalais prisiverčiu kitomis kalbimis skaityti, bet grožinę literatūrą, kurią skaitau savo malonumui skaitysiu tik lietuviškai, ot
kaip sakė regis Konfucijus, nėra gėda nežinoti, yra gėda nežinant nepaklausti
pasisakiau, išneškit

Ai nu tai cia jau visa diskusija gaunasi

Sutinku, man irgi nemalonus tie, kurie savo mokejimu ir ziniom giriasi. Bet sakantys "nemoku ir man nereikia" gal vis delto labiau erzina

Cia velgi ne siam knygu klubui taikau, pas mus man rodos visos zingeidzios, tik skirtingose plotmese