norečiau ir aš apie keletą knygų pasisakyt
C.R.Zafon Vėjo šešėlis nuo pat pradžių ši knyga mane įtraukė, sužavėjo: daug paslapčių, šiek tiek meilės, bendros istorijos, Barselonos vaizdai, vien ko vertos Pamirštų knygų kapinės. Mėgavausi vaizdais, įtraukiančiu siužetu. Tik pagrindinis veikėjas toks skystokas, per daug idealistiškas, per daug teisuoliškas (jaunatvinis idealizmas?). Užtat labai simpatiškas ir įdomus pasirodė Fermino Romero de Toreso personažas. Meilės-seilės linija(os) labai paviršutiniška, muiliaoperiška. Dar vienas nujaučiamas veikėjas Barselona, gaila jai tiek mažai skirta laiko ir vietos. Norėjosi daugiau jos istorijos, aprašymų, vaizdų. O bet tačiau vis dėlto artėjant link knygos pabaigos kažkaip atslūgo ta įtampa. Atomazga kiek nuvylė, per daug gražiai ir pernelyg greitai viskas susidėliojo į reikiamus stalčiukus. Bet visgi knyga labiau patiko nei nepatiko.
B.Delinsky Šeimos medis istorija apie baltaodžių porą, kuriai gimė tamsiaodžių bruožų turinti mergytė. Bet tik tiek ir įdomi knyga kol išaiškėja tiesa, iš kur tie bruožai atsiranda. Likę šimtas puslapių tik laiko gaišimas, nes ir taip aišku, kad knyga baigsis happy endu
O kažko gilesnio ir nėra, nors bandyta paliesti ir rasizmo temą, įsijausti į kelių veikėjų išgyvenimus, bet deja deja... tema užkabino, bet mieliau būčiau perskaičius straipsnį, bent mažiau laiko sugaišus būčiau.
K.Edwards Atsiminimų saugotojo dukra skystoka. Tema labai jautri ir skaudi: šeimai gimsta dvyniai: sveikas berniukas ir Dauno sindromu serganti mergaitė, kol gimdyvė dar nepabudusi, tėvas (gydytojas, pats priėmęs kūdikius) nusprendžia, kad jo žmonai lengviau bus be dukters ir atiduoda mergytę seselei nuvežti į silpnapročių prieglaudą. Nesiimsiu spręsti ar teisti, kas šiuo atveju teisus, kas blogietis: ar vyras, išgyvenęs sunkią vaikystę, ankstyvą sesers netektį, pateisinantis save, kad jo žmona nenusipelnė kasdien kentėti dėl nesveiko vaiko, kad jo sūnus turi teisę nebūti antraplaniu vaiku, kol visas dėmesys tenka jo nesveikai seseriai; ar seselė, kuri paima kūdikį ir jį augina kaip savo. Tik va pats pasakojimas, toks sausas, negyvas, sunkiai skaitėsi.
K.Grier Dar daugiau problemų siužetas permatomas ir nuspėjamas iki negalėjimo. O bet tačiau vis dėlto labai smagiai susiskaitė. Pagrindinė veikėja nusprendžia, kad jos gyvenimas baisiai nevykęs, nusprendžia nusižudyti. Problema tame, kad prieš įgyvendindama savo planą išsiunčia laiškus mamai, seserims, draugėms, redaktoriui ir kt., juose parašydama ką iš tikrųjų apie juos galvoja, o nusižudyti taip ir nepavyksta. Ooops... o tada prasideda linksmybės. Žodžiu, tai lengvas, neįpareigojantis romanas, tiesiog poilsis suskystėjusioms smegenims. Papuolė į rankas vietoj ir laiku
S.Lukjanenko ir ko nuo dienos sargybos iki paskutinės sargybos. Literatūrinė vertė maža, užtat nostalginė didžiulė. Pirmąkart šią seriją skaičiau dar studijų metais tada žiauriai patiko. Dabar gal kiek mažiau, bet emocinis užtaisas vis dar veikia, be to ir primiršus jau buvau.
T.Perrotta Maži vaikai skaičiau tik dabar, nes norėjau primiršti filmą, kuris man kažkada labai gerai susižiūrėjo. Romanas apie nuobodžiaujančius priemiesčių gyventojus, auginančius vaikus, užmezgančius vasaros romanus, kurių gyvenimą išjudina iš įkalinimo įstaigos sugrįžęs seksualinis nusikaltėlis. Visai patiko. Ypač pabaiga tokia realistiška, tokia tikra; knygoje labai puikiai perteikta ta nyki, pilka atmosfera, plaukimas pasroviui, kurį autorius vadina silpnumo akimirkomis.
M.Starkus Tuk tuk Indija labai smagus skaitalas
Labai patiko M.Starkaus stilius, daug nuotraukų, net ir naujų dalykų apie Indiją ir indus sužinojau Thumbsup tiesa, dar nebaigiau, nes tokių knygų man neišeina skaityt ištisai, o tik po gabaliuką, kai norisi kažko truputį kitokio, neįprasto.
na kaip tiksliai 
Nematau entuziazmo 
, gal atidedam? 
aš galiu trumpai, nes mano eilė vaikio pamokas žiūrėti, o ryt solfedis ir fortepijonas - mano dalis 
