QUOTE(norma @ 2011 09 24, 13:37)
Sveikos, mergaites, as po neramaus vizito pas gydytoja
Is pradziu bande ziuret per virsu - tai be sansu ...
Tada ziurejo vaginaliniu budu. Matau, kad gydytoja susirupinus i ta ekrana ziuri .... ir taip ir taip, tyla ...... jau man sirdis nezmoniskai plakt pradejo. Klausiu - ar ka matot? Sako - nieko .... tik puslele tuscia

man net rankos nutirpo, galvoju - viskas .... nes jau turejo tikrai matytis. Pradejo klausinet, ar jokiu skausmu nebuvo, ar netepliojo, ar nepykina, ar krutine skauda. Pasakiau, kad neskauda nieko, neteplioja, nepykina, krutine labai skauda ir kad dariausi kraujo tyrimus, pasakiau skaiciukus. Gydytoja tik guzcioja peciais - nesuprantu, jau turetu tokiu laiku matytis, ir puslyte grazi labai, nes jei nesivystytu, butu subliuskus. As jau guliu ir vos neverkiu, nes nieko nesuprantu ....

Gydytoja sako: pabandysiu dar kitu kampu paziuret. Sakau - jus ten makaluokit pro kur tik imanoma, kad tik kazka pamatytumem. Ir su tais mano zodziais - MATAU!!! Sirdele plaka. Atsuko ekrana, jau toooooks maziukas, dabar suprantu, kodel jo taip paprastai neina pamatyt. Gydytoja sake, kad labai pasislepes, kazkaip prie sieneles prisispaudes.
Padare nuotrauka su irodymais, jei jau Treisas vel nieko nematys, tai pakisiu
Jetauuuuuu ..... net nezinau ..... labai sujaudinta esu. Suprantu, kaip viskas trapu, ir kad turiu i viska santuriau reaguoti
Mūsų stebuklytės širdelę pamatėme 6-tą savaitę.
O 8-tą savaitę nutiko tokia pati - identiška istorija kaip tu dabar papasakojai

Daktarė žiūrėjo vaginaliniu būdu ir ilgai tylėjo.....
Niekaip nebematė širdutės, nors viskas buvo gražiai paaugę-padidėję ir pan.
Net ant dviejų aparatų žiūrėjo, laksčiau basa be kelnių po du kabinetus ir širdis jau ir mano buvo vos ne sustojusi iš baimės. Jau net apie abraziją papasakojo ir pan. ir dar sako pažiūrėsiu dar kitu kampu ir pamatė irgi kažkur prisiplojusią prie sienelės ir plakančią

vat tada tai blioviaau iš laimės ilgai. manau gal net žilstelėjau per tas 10 apžiūros minutes....
Labai gerai tave suprantu, nes po savaitės dar ėjau į ligoninę kad pažiūrėtų tikslesniais aparatais ir ten jau pamatė 9 savaitėlių lėliuką su besikalančiom rankytėm ir kojytėm - vėl per laimės ašaras vos radau kelią prie mašinos
Tikrai labai gerai suprantu kaip jautiesi - viskas bus gerai