
is tikruju graudu, po jusu pasisakymo man toks retorinis klausimas kyla.tai kas zmonem yra.manes nemylejo mano tikra mociute, o mano dukrytes myli mano mamos vyras, jos jam svetimos, bet jis dievina jas kaip savo.o dukrytes, bent jau didzioji myli ji be galo be krasto.tik tiek, kad jieAnglijoje gyvena, bet vat siuncia drabuzelius, zaisliukus, as jau jiem sakau, kad nebereikia.islepins, kaip paskui buna, pilnos siknikes, nu neprisakysi.jiem malonumas, o dar tuo labiau, kad jie toli.kai parvaziuoja nesitraukia ne sekundei.tampo abi, nasiojasi, veziojasi, buciuoja, myluoja.o tai tau svetimas zmogus, buna ir taip.dziaugiuosi, kad jis yra ir musu ir mamos gyvenime

Manau su tom nemeilem toks kaip uzburtas ratas gaunas (nu cia as apie save). Nes kaip tik pradejome su MB susitikinet, lig ir geri santykiai buvo, aisku ir mazai pazinojau ja ir ju seima. Bet paskui kazkaip vis atsargiau i ja ziurejau, nes nesuprantamas man znogus. Lig ir myli visus, bet tada kai jai patogu ir kaip jai patogu. Aisku reikia pripazinti, kad pasidariau truputi nusistacius pries ja, po to kai suzinojau kad MB i savaitini darzeli buvo atidavus nuo 1.5 metu iki pat mokyklos. Man tas nesuprantama ir nepriimtina. Be to kiek vaika buvome su ja palike, tiek razdavau grizus ne su anuku zaidziancia, o serialus ziurincia, o vargsas vaikas ratais vaiksto iesko kaip save uzimti (cia budamas 1-2 metu). Nu vat ir gaunasi, kad jauciu jai tokia savotiska nemeile. Kaip sakoma nemeile uz nemeile

Esate girdėjusios posakį "marčios vaikas-ne anūkas"
Manau,tikrai dažnai pritaikomas.

QUOTE(leile @ 2011 10 07, 11:27)
mano uosviene nemyli mergaiciu. dar laukiantis, ji pasake, kad jei gims mergaite, tai jos nemyles, nes jai patinka tik berniukai. anot jos, jos sunus gali tureti, tik berniukus. gimus mergaitei, labai jau ja zavisi, kilnoja, myluoja. tik nezinia ar tai tikra, ar apsimetineja. pati uzaugino du sunus. pirmai marciai gimdant, taip pat akcentavo, kad butinai turi gimti berniukas.





Mes su vyru turim pirma sunu 14m tai ji kazkaip tikrai myli gal kad pirmas anukas o antro kai laukiaus tai ko ji tik nesake kad mergyte butu , ir flanele rausva dovanojo ir meldesi ir jau as jai gera ir grazi buvau








Papildyta:
Tiesa... del gimtadieniu . pirmaji anuka sveikina nuo gimino, kadangi gimes 12.31.tai ir kaledom gauna dovanele ir gimtadieniui. mazajam 5 metukai liepa buvo ..pirma syk dovanu gavo vaikas nuo mociutes



čia turbūt antro vaiko/anuko fenomenas
aš irgi stebėjausi kai gimė antras vaikas, kad lyg ir nebešventė ir torto su gelėm nebera
. Eiforija praejo
pirmas anukas visada gauna daugiausia dėmesio
O ta anyta kuri mergaičių nemyli tiesiog niekada neturėjo mergaitės ir nežinojo kokios jos švelnutės meilutės
dabar turbūt jau suprato ir džiaugiasi




O ta anyta kuri mergaičių nemyli tiesiog niekada neturėjo mergaitės ir nežinojo kokios jos švelnutės meilutės


QUOTE(egesichora @ 2011 11 08, 23:04)
Esate girdėjusios posakį "marčios vaikas-ne anūkas"
Manau,tikrai dažnai pritaikomas.

kaip man pasiseke, kad vyro mam idealus zmogus, as kaip ir rasiau buvau labai nemylima savo mociutes, bet, kad uosviene turiu aukso grynuoli tai cia super.myli manomergytes, praso uosviaus, kad atvestu, daznai apsilanko, nes mes ciut uzmiesto gyvenam.myli, buciuoja, jiem nesvarbu sunaus ar dukros tai vaikai

Turbut visokiu tu mociuciu pasitaiko. O priezastis kodel nemyli, manau yra is seimos, patirtu nuoskaudu, gal jos niekas nemylejo ir ji neismoko myleti. Dar prisideda daugybe isivaizdavimu. O buna tiesiog mociuciu, kurios vaiku nemyli ir nenori su jais uzsiimineti. Ka jau padarysi, yra daug priezasciu, todel neteiskime.
Mano mama prisikalbint padeti su anukais irgi daug asaru kainuoja. Kai laukiausi antro vaiko ir buvau ant persileidimo ribos, niekas man nepadejo ziuret pirmagimio. Kai buvo skirtas lovos rezimas, turejau aukle samdyti, nors mociute ka tik isejo i pensija. Auginant pirmagimi turejau mastita su 40 tempa, tai irgi po darbo vare i kaima, sake reik gyvulius zureti, prasyk, kad vyra darbdavys isleistu. Dabar, kai gime dvynukai tai namuose pasirodo dar reciau, o kai buna tai vis skundziasi kaip jai rankos skauda nesioti mazylius. Nors po to 4 kart i norfas ir i maximas subegioja ir tases namo velka ir kazkodel rankos atnesa. Tai va, nebeturiu daugiau lukseciu ir tiesiog labai noriu tokia savo anukams nebuti.
Mano mama prisikalbint padeti su anukais irgi daug asaru kainuoja. Kai laukiausi antro vaiko ir buvau ant persileidimo ribos, niekas man nepadejo ziuret pirmagimio. Kai buvo skirtas lovos rezimas, turejau aukle samdyti, nors mociute ka tik isejo i pensija. Auginant pirmagimi turejau mastita su 40 tempa, tai irgi po darbo vare i kaima, sake reik gyvulius zureti, prasyk, kad vyra darbdavys isleistu. Dabar, kai gime dvynukai tai namuose pasirodo dar reciau, o kai buna tai vis skundziasi kaip jai rankos skauda nesioti mazylius. Nors po to 4 kart i norfas ir i maximas subegioja ir tases namo velka ir kazkodel rankos atnesa. Tai va, nebeturiu daugiau lukseciu ir tiesiog labai noriu tokia savo anukams nebuti.
QUOTE(sagute2 @ 2011 11 09, 11:14)
Mano mama
ziauru, kai uosviene nemyli anuku tai dar puse velnio, paguodos ieskai pas mama, bet kai mama sitokia abejinga, tai as tikiu, kad jum skaudu

Ir as turiu tokia uosviene
Kaip ji pati sako - ji nemegsta vaiku. Savu uzaugino du. Jei taip galima sakyt, kad uzaugino, nes visada atiduodavo i savaitinius darzelius, tai jei pasimatydavo koki sestadieni, sekmadieni tai ir viskas. Kazkodel as naivuole tikejausi, kad pasikeis, kai gims mano dukra, juk vis delto pirmoji anuke, bet... Pirma karta aplankyti atvaziavo kai mergaitei buvo beveik 5 menesiai. Po 5 minuciu sveciavimosi pasake - na jau paziurejau, tai galim vaziuot. Man taip suspaude sirdi, nes as visada norejau, kad seima butu vieninga. Per krikstynas irgi sedejo prie kompiuterio ir nelabai jai buvo kas idomu. O per sias Kaledas atvaziavo ji su savo seserim. Teta pastoviai uzsiimdavo su mergaite, zaisdavo, dainuodavo, piesdavo. Ir kaip buvo skaudu viena vakara pamatyt, kai dukryte atbegusi apsikabino teta ir pradejo ja buciuoti, nors mociute sedejo salia. As neisivaizduoju kaip galima nemyleti vaiku. Taip, sutinku, buna kartais tikrai sunku ir isveda is kantrybes, bet viska atperka apsikabinimai, buciniai.
Man gaila zmoniu tokiu kaip mano uosviene - jie nepatiria tikrojo gyvenimo dziaugsmo...
Stiprybes visoms, svarbiausiai jus savo vaikuciams atiduokite visa savo meile, o ateityje dar daugiau palikite anukams

Man gaila zmoniu tokiu kaip mano uosviene - jie nepatiria tikrojo gyvenimo dziaugsmo...
Stiprybes visoms, svarbiausiai jus savo vaikuciams atiduokite visa savo meile, o ateityje dar daugiau palikite anukams

QUOTE(Lady Dy @ 2011 11 04, 19:15)
Kažkaip atsitiktinai užklydau į temukę ir labai liūdna pasidarė kad tiek nesuprasdamos bendravimo džiaugsmo praranda močiutės.Kai aš sužinojau kad marti laukiasi tuo metu buvau Norvegijoje patikėkit norėjosi visus rūbelius ir žaislus nupirkti būsimai kleckytei.MB svajoja kaip kitą vasarą su mažyle eis į parduotuvę jai saldainių pirkti.Auga mūsų kleckytė mylima abiejų močiučių ir senelių,dėdžių, tetų ir net savo prosenelės.O dėl užėjimo į svečius ką galiu pasakyti,na būna kad būnu mieste atrodo ir užeičiau,bet vis pagalvoju kad abu dirba ir pamainom,nedažnai kartu išeiginės jiems išeina,gal turi kokių savo planų o čia aš prisistatau,jie niekada nepasakys: mama mes neturim laiko žinai tu neateik,tik tyliai pakeis savo planus ir dėl to kažkaip nesinori trukdyti.
Net susigraudinau.

Mano mažylę myli ir mano mama, ir anyta. Bet va mano mama papasakojo, kai aš buvau 4 mėn. mano tėvai glaudėsi pas tėčio tėwus(vilniuj, bute). Kadangi aš trukdžiau naktim jiem ramiai išsimiegot, tai mamą su manim išvarė iš namų. Tėvas liko, nes dirbo statybose. Tai mama atvažiavo į kaimą glaustis pas savo tėvus. Kaip tik tuo metu mamos tėvas sunkiai sirgo, jam buvo vėžys. Vargšė mano mama vargo. Seniau nei pampersų nebuvo, nei skalbimo mašinų. Reikėjo ir vandenį iš šulinio atsinešt, ir krosnį kūrent. O vat, kai paaugau, tai toji tėwo mama išskirtinai man dėmesį rodė, dovanas geresnes gaudavau, pinigų daugiau duodavo. Iš pradžių nesupratau, bet kai mama papasakojo,viskas aišku pasidarė.
sveikos merginos, o mano anyta vaiko nemate jau greit kaip 2 metai. nepasveikino nei su pirmų gimtadienių, nei su antrų, nei kaledos nieko, be to dar visai gyminei skleidžia gandus jok jai neleidžiama matytis su vaikų. Pirmą kartą kai pamate net ant rankų jo nepaėme, o paskui paaiškino tai tuo jog tokių mažų vaikų nieks ant rankų neima... (vaikas gymė 4140kg)labai mažas...hm be to žmogus visą laiką daro vazdą , kad ji labai visus myli ir labai jai visi reikalingi, ji tesiog veržiasi pas vaiką o aš tokia bloga kad neleidžiu.. tik vat net pati nežinau kaip aš neleidžiu...

