QUOTE(Tauri @ 2011 09 20, 16:22)
Gal kas turite "Secret" knygą? Lietuvių kalba, elektroninį varijantą?
Mano draugas nori paskaityti
Va čia tai tikras stebuklas
Tauri jei gausi sakyk garsiai, as irgi noreciau "pavartyti"
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 20, 16:22)
(..) Aš kalbu apie merginas, laukiančias princų ir todėl nusiviliančias(..)
O kokia nuomone apie merginas laukiancias princo lietuvio?
Gal pasirodysiu naivute, bet dabar laukiu jau tik princo. Iki siol budavo issiskiriu su vaikinu ir galvoju, kad tik kitas butu kitoks, dazniausiai priesingas buvusiajam. Taip teko prisikviest ir zmogu, kuris su niekuo nebendravo tik noredavo sedet mane apsikabines, zmogu, kuris rinkdavosi krepsini su draugais nei pagaliau susipazinima su mano draugem, zmogu, kuris buvo man idealas, bet as jam nebuvau, zmogu, kuris karstai mylejo mane, bet lygiai taip pat karstai nekente.. Dabar kai paziuriu atgal matau, kad juk as pati to norejau. Ir gavau. Dabar jau noriu atsargiai, bet paties tinkamiausio. Nebera vienisumo, nebera nekantrumo, nebera lyginimo su praeitim, tik tikejimas ir pasitikejimas.
Nukrypau truputi nuo temos i kuria norejau atsakyt, mano aplinkoj daug moteru susitaiko su tuo, kad vyrai nera joms "princai", kad jos nera jiems "karalienes". Ir man gaila ir as dziaugsiuos jei mano dukra tikesis daug ir reikalaus daug is busimo draugo, vyro, partnerio.
QUOTE(simoselis @ 2011 09 20, 17:36)
Geriau man patarkit, kaip susivizualizuot gražesnes formas
Kažkaip bandžiau afirmaciją "
aš esu soti ir laiminga", bet
nifiga nepadeda
Man asmeniskai nepatinka vizualizavimas tokiose situacijose kurias tikrai gali paimti pati i rankas ir sutvarkyti. Kazkaip susiasocijavo su tuo, kad ryte guli ir vizualizuoji pusrycius, vietoj to kad nueit ir pasidaryt..
QUOTE(-Atene- @ 2011 09 20, 21:12)
(..)
Geras gyvenimas yra tuomet, kai nespelioji, daugiau darai, mažiau reikalauji, dažnai šypsaisi, kuri dideles svajones, daug juokiesi ir supranti, koks palaimintas esi del to, ka jau turi. (..)
sitas patiko
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 20, 21:38)
Labai nuleidžia ant žemės vaikų gimimas. Jų ligos, reanimacijos. Pamatai, kad viskas vyksta pagal kažkokius nesuprantamus dėsnius. Ir kuo toliau, tuo labiau supranti, kad pozityvizmas turi turėti pagrindą. O jei apie kažką svajoji, turi daryti konkrečius veiksmus.
Bet juk tas pozityvizmas daznai ir nukreipia, paskatinta tu konkreciu veiksmu imtis. Juk vienas kitam netrukdo, nepriestarauja
daznai tai ko nori gali nueiti ir paimti beveik iskart, bet tam kad nueitum, tau reikia patiketi, kad tu to nusipelnei
pozityvizmas taip pakeicia mastymo iprocius, kad pradedi galvoti, kad "taip, as esu to verta; taip, tai man priklauso; taip, nepaisant baimes laimeti ar pralaimeti, as isdrysiu ismeginti; taip, nors as nesu tobula, bet myliu save ir esu verta meiles"
QUOTE(vaižgantė @ 2011 09 20, 22:38)
(..)
Nusiųskit šitoms katytėms pozityvą, kad jos greičiau išeitų iš kalėjimo...
Vaizgante, gal tau ten ne vieta, jei taip skaudina ir sunkina ir tamsina gyvenima..
gal reiketu pabandyti pasisemti is paaugliskejancios temos sviesos ir pasidziaugti, kad tos katytes jau turi vilti, kad jos nera rankose kankinanciu gyvunus, kad jos turi tave. O jei nesigauna sito darbo daryti su meile ir dekingumu, o tik su nuoskauda ir kalte ir kaltinimais ir gailesciu, gal tau jau reikia eiti toliau. Atleisk, zinau patarimo neprasei
QUOTE(-Atene- @ 2011 09 20, 23:23)
(>.) kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose,(..)
O man sita vieta aktualiausia, reikia drasos, to stimulo, kad isliptum is balos kurioje dabar sedi ir eitum i prieki. Bet drasa tai tik pirmas zingsnis. O paskui reikia labai labai daug kantrybes, kad is to kelio nenusuktum, kad eitum iki galo, kurio zinoma nera..
