Maitinančių krūtimi pokalbiai

Sveikutės Labai reikia patarimo

Nebežinau ką daryti.
Žodžiu jau nuo vakar sūnytis pradėjo mažiau valgyt, kelias minutes ir viskas, pasiūlau dar (.)-rėkia. Seilėtumas padidėjęs, čiulpia pirščiukus, žaislus visus kiša į burnytę ir pyksta, kad nelenda ar neskanūs. Vakare pažiūrėjau - burnytėje lyg toks baltas guziukas. pagalvojom, kad dantukas ir visus irzlumus ant to "nurašėm". O pasirodo, kad ne dantukas dar, nes draugės kalba, kad turi pirmiausiai išdygti priekyje, o pas mus viršuke kairėje pusėje.
Nebesuprantu tada, dėl ko taip su valgymu prastai. Ir ką daryti, kad pienas nedingtų - gal nustraukinėt?
Šiaip tai vaikas ir linksmas būna, temperatūros nėra (tfu-tfu-tfu), lauke išmiega po 2 val.

Pasidalinu kaip sekesi tvarkytis man su pieno trukumu, gal kam pravers.
Problema buvo iskilus kai savaite pragulejom ligoninej, 8.5 men vaikas sirgo roto virusu. Ligonineje beveik neeme kruties, state lasalines, viduriavo, veme. Zodziu vaikui sveikstant, pagerejo apetitas, o pienelis praktiskai nustojo gamintis ( manau kad ir mano patirtas stresas tai itakojo). Taigi mano veiksmai

1. Perskaityti tema maitinanciu krutimi pokalbiai, isisdedant i galva musu ypac patyrusiu ir kompetetingu mamu nuomones tuo klausimu, nevardinsiu zinom apie ka kalbu. Paskaitineti kitos literaturos, kad ir Vitkausko ar internete straipsniu, pradzia.org ir t.t.
2. Nusiraminti ir patiketi savo kunu. Ta prasme kad gamta nepaliks kudikelio be maisto saltinio, pirmenybe visada kudikui skiriama...
3. Kritiskiausios dienos buvo 2-3. Kuomet kudikis zinda kruti ir nervuojasi, sukasi, atsisako zisti. Neatmetu galimybes, kad ir neprivalges pilnai pabuvo pora dienu, bet stengiausi kompensuoti kitu, krutis nusiraminimui, migdymas ant ranku, istisiniai pamylavimai ir pan.
4. Dirbau nakti. Tuomet tikrai kudikis maziau isrankus, todel daznai siulyti kruti, bandom uzsisakineti pienelio dienai.
5. Gal nuskambes ir ne kaip, bet maziau siuliau uzkandziavimu ir atsigerimu. Kosele iki ligos valgydavo 2 k per diena + atsigerimui keleta sauksteliu vandens, arbatos, dienos begyje koks duoniukas, obuolys grauziamas. Taigi isemiau visokius atsigerimus is sauksteliu, visada siuloma krutis budavo.
6. Kadangi draugaudavo su ciulptuku, tai ta draugyste labai labai apribojom. Ir visai gerai sekasi, nusiraminimui krutis, pradejo netgi uzmigti be ciulptuko ko anksciau nebudavo.
7. Pastebejimas, kruties audiniai labai paminkstejo, atrodo neuzsipildo krutis taip kaip anksciau. Sakyciau tokie kaip etapai man. 0-3 men, 3-8men ir nuo astuoniu visikai minksti kruties audiniai, taciau neimu i galva, nes nepilnai per savaite pienuko gamyba atsistate ( slapinasi pakankamai, ko anksciau jau budavo pradeje trukti). Matyt pienukas nebesikaupia krutyje, o tiesiog vaikas issaukia ji pagal poreiki.

Sekmes visoms. Ir dar vienas nerealus atsakymas, idedu nuoroda. Klausimas buvo ka daryti kai kudikis atsisako zisti, bet as pritaikiau ir pienuko gamybos skatinimui.

http://www.pradzia.org/node/431

Damute*,
Vaikas auga- greičiau pasisotina.
Kad pakanka skysčių rodo šlapinimasis- 6 ir daugiau sykių (nekoncentruoto!)
Dantukai kalasi palaipsniui- gal dabar vienas iš etapų
Piirštukai ir įv. žaislai burnoje- didelis ir svarbus vystymosi ir pasaulio pažinimo etapas Kai įvaldys kojytes- ir jos keliaus į burną

Torres,
puikūs patarimai

Visada maniau, kad šitame skyrelyje pati turiu pakankamai patirties patarimus dalinti, bet galvą nuleidusi ateinu pati patarimo paprašyti ir pasiguosti, nesiseka man su trečiu : maitinimas..

Mano sūnui 2.5 mėn, jis visiškai nebeima krūties.. bet koks bandymas pasiūlyti baigiasi beprotišku vaiko klykimu.. jau baigiu plaukus nuo galvos nusirauti, nebežinau, ar dar yra vilties pripratinti, ar net nebeverta tikėtis..

O viskas prasidėjo taip..Pirmom savaitėm valgydavo lyg ir normaliai (niekada nekabodavo ant krūties valandų valandas, max 20min), buvo ramus, gerai miegodavo, tuštindavosi..Tik išmatos dažnai būdavo žalios, nesureikšmindavau to, galvodavau, kad nuo mano maisto, nuo žolelių arbatų..Baigiantis pirmam mėnesiui prasidėjo cirkai prie krūties - ima žįsti, patraukia, spjauna, rėkia, vėl ima, vėl spjauna ir t.t...Bandžiau atrūginti, keisti pozas, valgymo laiką, nieks nepadėdavo..Apsilankėm pad gydytoją pirmai TA, likau šokiruota, priaugo vaikas tik 120g.. Mūsų pediatrė iškart tik apie primaitinimą prašneko, išsigandau, kad silpnas vaikas, puolėm triskart per parą primaitinti mišinuku..Čia ir buvo turbūt didžiausia mano klaida.. Aš puoliau keisti savo valgymo meniu, didinau kalorijų skaičių, pieno buvo daug..Vėl nebeduodavom mišinuko, bet paaiškėjo, kad svoris vėl neauga visiškai..Puoliau nutraukinėti MP, nes buvau įsitikinusi, kad neištraukia riebesnio pieno, pasisotina liesuoju..Pradėjus maitint iš buteliuko nutrauktu MP, svoris augo, vaikas laimingas..Krūtį pažįsdavo tik simboliškai prieš maitinimą buteliuku..Tai va, priėjom liepto galą, dabar jau visas mėnuo krūties neįsiūlau, nusitraukinėju ir girdau iš buteliuko..Pati labai pavargau, esu labai nusivylusi savimi, griaužiuosi, kad padariau klaidą, dabar nebežinau, kaip padėtį ištaisyti.. Beprotiškai noriu maitinti iš krūties, nes nebeturiu jėgų nusitraukinėti, jaučiu, kad dėmesio nebeskiriu savo kitom dviem mergytėm, nes esu užsisukusi į užburtą pientraukio birbinimo-buteliukų plovimo-pieno šildymo-vėl prientraukio birbinimo-buteliukų plovimo ratą, kuris mane varo į neviltį..
Bandžiau ir pozom visokiom pasiūlyti (.), ir apsnūdusiam, ir labai išalkusiam, ir vaikščiodama, ir gulėdama, ir muziką pasigarsinus, ir visiškoj tyloj, ir pienu suvilgau spenelius, ir kvapų jokių nenaudoju, ir nuoga jį nuogą ant kūno laikiau, ir galų gale su antspeniais bandžiau - beviltiška..Vaikas klykia išsižiojęs, net nebando spenelio apžiot..Jeigu netyčia ir apžioja, tai patraukia du gurkšnius ir viskas, meta..
Tiesa, čiulptuką duodam, vėl mano klaida, gal būtume ir be jo išsivertę, nežinosi..
Jeigu kas nors dar turit kokių nors patarimų, labai laukiu, ar dar yra vilties atsisakyti buteliuko?

Cansado,

Nelabai is manes kokia patareja, taciau labai jus suprantu, todel ir kisu trigrasi ... kadangi panasia situacija isgyvenau su pirmuoju vaiku, kuomet po mastito gydymo vaikas nebeeme irgi kruties. Savaite geres is buteliuko atsisake kruties visiskai. Teko nusitraukineti pienuka, maitinau tik puse metu, jo naturaliai mazejo, matyt ir motyvacijos, nes tikrai sunku nusitraukineti, ypac kai nepadeda net pientraukis

Zinau tik viena dalyka, jei buciau turejusi tiek info, kiek turiu su antruoju vaiku, nebuciau taip lengvai pasidavusi... O jus informacijos ir patirties turit tikrai

Rasot, kad nusivylet savimi, grauziates, meskit tokias mintis is galvos Gal vaikas jaucia kad esate isitempusi, sudirgusi, su baime siulot kruti. Juk lyginant su buteliuku daug sunkiau zisti, o jei dar ir mama visa persismelkusi nerimu

Manu jusu stiprybe yra jusu motyvacija, juk rasot kad beprotiskai norit maitinti krutimi...

Laukiam kitu mamu patarimu, gal Kose-Malose parasys

Ir man dar kilo viena mintis, o jei pabandyti primaitinimo sistema Medela, tik ne su misiniu o su jusu nutrauktu pieneliu, vistiek juk traukiat. Gal taip pavyktu pripratint prie kruties, nes per zonduka lengviau begs pienelis, vaikui nereiks taip smarkiai zisti, nemes kruties...

Aš irgi apie tą sistemą pagalvojau

Ir dar galvoju, kad visgi svarbiausia apsišarvuoti begaline kantrybe ir nebeduoti nei buteliuko, nei čiulptuko. Nes visgi čia panašiausia į atpratimą žįsti. Tiesiog naudotis visais patarimais, kaip vėl gražinti vaikui norą žįsti (oda prie odos, naktiniai maitinimai, dažnas nešiojimas ir t.t.) ir, kaip torres sakė, mesti blogas mintis iš galvos.

Linkiu didžiausios sėkmės

Ačiū už palaikymą..Negaliu aš tų minčių išvyti, guluosi ir keliuosi su ta pačia mintim - ką ir kaip dar padaryti..

Apie tą sistemą ir aš galvojau, jau norėjau pirkti, bet paskutinę minutę sudvejojau, kad neverta išmesti pinigų į balą, vistik nemaža suma gaunasi jei tik pabandymui.. Nežinau, ar padėtų, kai jis visiškai krūties neapžioja, tai ir tas zondukas būtų bereikalingas.. Pridėjau SM skelbimų, gal kas pigiau pasiūlys, nenaudojamą, tada tikrai pirkčiau..Bet jeigu sakot, kad padėtų, rimtai apsvarstysiu šitą variantą..
Aš bandžiau duodama krūtį su švirkštu per lūpų kamputį pieną lašinti, tai gavosi toks kvailas žaidimas, kai bando krūtį vistiek išspjauti, gaudo tą švirkštą, toks beprasmis taškymasis.. Tai bijau, kad nebūtų taip pat ir su ta Medelos sistema..



vat galvoju, o jei neduot buteliuko, vistiek po pusdienio, dienos paimtų gal krūtį..Nesiryžtu tokiam klykinimui, nes įsivaizduoju, tas be galo sunku būtų padaryt ir bijau, kad alkt pradės, tada jau bėda čia pat..

Bandžiau naktį, tik pradėjusiam niurzgėti, budintis, krūtį siūlyt, nieko, suka galvytę, raitosi, stumia, kol įsiverkia ir viskas..

Cansado,
Esi labai motyvuota ir atkakli Suprantu, tas "užburtas ratas" reikalauja daug jėgų, o poilsiui laiko nėra. Laikykis dabar kogero, vienas sunkesnių etapų. Įveikiamas Esi MAMA trijų , nėra neįmanomų dalykų
Labai aiškiai parašei priežastis: čiulptuką gaudamas patenkindavo norą žysti- mažiau žindo, ko pasekoj- mažiau svorio. + mini, kad "gerai miegojo"- maksimalūs intervalai dienos metu- 3val. nakties galimas vienas 4val. intervalas. Laikas skaičiuojamas nuo MAITINIMO PRADŽIOS, iki kito MAITINIMO PRADŽIOS.
(120g. nuogimimo- nėra daug, bet- svoris AUGO, o tai jau į gerą nežinom koks ribinis ir koks gimimo; kiek cm ūgtelėjo? ar nesirgo? ar duodamas vit. D? Kiek lašų? ar maitinamas naktį???) butliuko- technika kitokia, ir t.t. nieko keisto, kad po tokio derinio krūties atsisako. Bet dar yra laiko pereiti prie išimtinio žindymo. Viską darai labai teisingai- ir oda-oda kontaktas, ir apsnūdusį, miegantį, mieguistą, nakties miego metu siūlai.
Savęs maistu nekankink- organizmas, nepriklausomai nuo to ką ir kiek valgai, pienelį gamins tokį, kokio reikia kūdikiui. Skysčių- natūraliai, tiek kiek org. reikalauja. Arbatėlės žolelių pienelio negausina Žindyvės mityba- visavertė, ne užkandžiavimai ar kramsnojimas.
Pasirūpinti, kas padės buityje. Bent kelias dienas/paras. Tau- tik maitinimas ir poilsis.
Trys pirmos paros bus sunkios. Nelaikyk alkano.Pieną ar mišinį sumaitink alternatyviom preimonėm. Verkiančiam- krūties nesiūlyk. Nusiteik, kad ne viskas ką darysi pasiseks iš pirmo karto. Reikia įdirbio.
*Pirmiausia (suprantu, kad sunku) - NUSITEIKI, kad pienelio YRA ir BUS. *NESINERVUOTI. stresuoti, nepergyventi, pozityviai reguoti (ir kai neįmanoma) vis tiek -pozityviai.
*Jokių čiulptukų ir buteliukų. Sumaitinti kitom, alternatyviom priemonėm- švirkštu (be antgalio) šaukšteliu, stiklinaite, pipete.
* Oda-oda kontektas kuo dažniau. Nesiūlant kūdikiui krūties, o leidžiant suprasti, kad tiesiog miela, jauku, ramu ir gera būti bei jausti mamą.
* Atkurti pogimdyvinę aplinką (instinktus pakirbins ) guldyt ant nuogo pilvo/krūtinės ir leisti pačiam susirasti krūtį. Reikės laiko 1-2val.; geros kūdikio nuotaikos, prieblandos! (pritemdytos šviesos) Labai tinka visa ai daryti vonioje- ir šilta, ir jauku, ir šlapia.
* Prieš siūlant krūtį suaktyvinti pienuko tekėjimą- švelniai paglosčius, pastimuliavus mp, išspausti keletą lasų - kvapas ir skonis skatins žysti.
* Varvinti pienuką (iš viršaus) ant spenelio- noriau ims, žys. Čia reikės (greičiausia) trečios rankos- pagalbos.
Duoti tusčią buteliuko dangtuką (gal ir keliolika kartų prireiks kartoti) - čiulptuką ir tuomet krūtį- kvepiančią pienu, tarsi parodant, kad guma- tusčia, nieko nėra, o krūtyje- pienukas.
Sek vaiko šlapinimąsi- 6 sykiai ir daugiau, skaidraus, beveik bekvapio šlapimo rodo, kad maisto gauna pakankamai.
Išvardinti būdai nereikalauja piniginių investicijų, bet laiko, kantyrbės, nusiteikimo ir palaikymo- reikia daug.
Torres minima sistema- variantas.
Susisiek su mama-mamai. reikėtų nuoseklumo ir tęstinumo veiksmų. http://www.pradzia.org/node/427
(arba su manim)

O nebandėt paieškot internete, būna, kad nuomoja, vis tiek ne visam laikui reikės. Svarbiausia - nenuleiskit rankų ir tikėkit, kad viskas susitvarkys

gimė 3700g/55cm, gimdymo namuose per dvi paras numetė 120g, o lygiai po mėnesio buvo vėl 3700g/56cm, t.y.susigrąžino tik numestą svorį, į ūgį paaugo centimetrą..

nesirgo

vitD nuo mėnesiuko duodavom po du lašus, nuo antro - po tris

naktimis pirmom savaitėm iš krūties valgydavo du-tris kartus, dabar irgi panašiai - nakčiai užmiega 22.00-22.30h, prieš tai pavalgęs iš buteliuko, tada keliasi du arba tris kartus naktį, t.y.2, 4, 6h arba 3, 5, 7h madaug..nakčiai būnu pasiruošusi dvi porcijas MP, jeigu prireikia trečios, tenka paruošti mišinuko, nes nespėju nusitraukt...

Valgau aš normaliai, stengiuosi nei persivalgyti, nei badauti, neužkandžiauju..Bet gerti privalau daug, arbatų pas mane gal 15 rūšių visokiausių, gurkšnoju tikrai daug ištisą dieną, nes jeigu tik sumažinu, tai kitą dieną žymiai sumažėja ištraukiamo pieno kiekis, bijau, kad nepradėtų smarkiai mažėt..Ir oda labai išsausėjus, ypač veidas, rankos, pėdos, galvoju, visi skysčiai sueina į pieno gamybą, trūksta ir taip..

Ačiū už visus patarimus, išmokau mintinai, bandysiu keist viską..Nuraminot, kad nėra tai neįmanoma..



kiek žiūrėjau, tai būtent tos sistemos nieks nenuomoja, tik pientraukius, svarstykles ir pan..

Cansado, sunki Jusu situacija, bet Jus saunuole!!!!!!
Daug stiprybes Jums!!!! Mano patarimas butu mesti buteliuka o pienuka sumaitinti is taureles gal tada jis labiau nores zysti ir ims kruti, nepatenkines savo poreikio, ciulpiant buteliuka. Gal tai ir gana sudetinga bet veliau visai paprasta, mes tai dareme dar ligoninej,kad nepriprastu prie buteliuko. Taigi laikykites, svrabiausia geri norai! Ir butinai parasykite kaip jum sekasi!

o ta taurelė kažkokia speciali tam reikalui? aš bandžiau duoti iš buteliuko dangtelio, to plastmasinio, gan patogu, nes jis toks nekietas, bet sunkiai mums sekėsi, daugiau išlaistėm MP, nei kad nurijo.. gaila man tų lašų iššvaistytų.. gal ta spec taurelė kokia ypatinga ir lengviau su ja, nors įsivaizduoju, kad principas tas pats..

oi, sunkiai..dabar girdau MP su švirkščiuku mažu,tai vaikas labai pyksta, nesupranta, ko čia ta motina iš jo nori.. pusę porcijos su piktumais sulaižo, o kitą pusę jau lengviau, nusiramina..aš po kelis lašus įlašinu į burną, palaukiu,kol nuris ir vėl lašinu..Nu juodas žaidimas, bet bandau..

Krūties vis dar neima..Vakar padėjo tas bandymas duoti pažįsti tuščią buteliuko žinduką ir po to - krūtį, tai patraukė, jau man širdis suspurdėjo, bet trumputis toks pabandymas, lašas jūroj..

Dar galvoju, ar galėjo tokiam prastam žindymui pakenkti tai, kad sūnus nebuvo padėtas iškart man ant krūtinės gimęs? Jis gimė su daug kartų apsisukusia virkštele ir prisirijęs žalių vandenų, tai buvo pirma painiojama virkštelė ir valomi kvėpavimo takai, kad galėtų įkvėpt.. ir tik paskui galėjau jį apkabinti..