Na turbūt niekam neaktualu vasarą ši operacija, bet mes pasidarėm, tai papasakosiu įspūdžius

. Gal kas vėliau perskaitys.
Priežastys, kodėl dabar- nuolatinės anginos, kurios prasidėjo gruodį ir baigėsi birželio mėn, 8 kartai per pusmetį. Pagalvojau, jeigu lauksim rudens, nėra garantijų, kad vėl nesusirgs, o vasarą išsaugoti bus lengviau, kai šilti orai.
Operavomės Respublikinėje Kauno ligoninėje (buv.III), pas gyd. Daivą Monkevičienę (susitarę). Puiki chirurgė, profesionaliai atliko operaciją. Nė lašo kraujo po visko.
Operavo apie valandą, kai atvežė, tik atsimerkė ir paklausė, ar viskas baigta. Gavo nuskausminamųjų ir snūduriavo iki vakaro. Gėrė vandenį, vakare bananų užsimanė. Nepykino, temperatūra nekilo. Tik vis norėjo išsispjauti.
Kitą rytą temperatūra buvo 37, bet jautėsi gerai,dar bananų valgė, ir mus išleido gydytis namo.
8 paras reikėdavo 2 ar 3 kartus nuskausminamųjų (mums tiko Ibustar, bet ligoninėje duodavo Ibuprofeną- irgi gerai veikė,tik jam skonis nepatiko). Kartais net banano atsikandęs verkdavo, kad skauda. Valgėm daaaaaug ledų. Pareigingai gėrė vandenį. Vis dar norėdavo išsispjauti seiles ir kilo noras krenkšti. Gydytoja patarė neleisti krenkšti, verčiau pasiūlyti užgerti vandens gurkšnelį. Tiesa, vandenį gėrėm per šiaudelį- ne taip skauda ryjant, nes mažesni gurkšneliai gaunasi.
Vakar ryte suėjo 9 paros ir viskas pasikeitė: jokių skausmų, pradėjom valgyti maistą gabaliukais minkštesnį (virtos bulvės, makaronai, dešrelės ir pan.). Stengsiuosi prižiūrėti taip iki kol sueis 14 parų, o tada galėsim atsipalaiduoti ir valgyti viską.
Sunkiausias dalykas ir buvo ne tiek tie skausmai, kiek maisto parinkimas: nenorėjo jogurtų, vienąkart per kančias įkišau avižinės košės. Tai ledais ir gyvenom,dar bulvių koše su tarkuota dešrele. Iš daržovių duodavau tarkuoto agurko,iš vaisių- arbūzo.
Papuolė gimtadienis (5tą parą), tai gydytoja rekomendavo ledų tortą, bet mums tiko ir sūrio tortas, gerklė nesureagavo. Kitas sunkus dalykas: kaip nulaikyti judrų vaiką. Sporto negalima visą mėnesį po operacijos (kai kur rašo dvi savaites). Pirmą savaitę (teoriškai, 10 dienų pavojingiausios) negalima bėgioti, šokinėti, rėkauti ir t.t., t.y. to ką jis mėgsta

Dabar jau šiek tiek leidžiu pajudėti, bet neintensyviai.
Balsas irgi buvo labai suplonėjęs po operacijos, kaip ir kitos minėjo. Atsistatė po 8 parų į normas. Gydytoja sakė, kad šitaip pats vaikas savo gerklę saugo- kai kalba aukštesniu tonu, jam mažiau skauda.
Tai tiek.
Ir pabaigai: man padėjo tiek nusprendžiant, tiek įsigilinant, kaip elgtis po operacijos, keletas straipsnių:
straipsnis 1straipsnis 2 , čia dar ir mitai surašyti, kuriais ir aš tikėjau.
straipsnis 3 - čia yra ir operacijos video, rekomenduoju pažiūrėti visoms, nes nebaisus. Gaila, nepaklausiau, kokiu būdu mano vaikui šalino. Bet ir jūs, prieš operaciją, galite pasiteirauti, nes jeigu kobliatoriumi, kaip rodo video, tai visiškai nėra kraujo, kas turėtų būti labai gerai, nes nepriryja ir nevemia.
Papildyta:Tiesa, dar pamiršau parašyti: jei kas gilinotės, yra ir mažiau intervencinių būdų, kai tonzilės nešalinamos, tik išgramdomos. Bet kiek žinau, tai atliekama tik privačiose klinikose ir kaina kažkur apie 1700 lt.
Ir dar apie pačią ligoninę. Būtų viskas normaliai, jei ne tai, kad tame skyriuje visos palatos- 6-vietės. Tik po ligoninės paskaičiau šioje temoje, kad yra ir privačių palatų- būtume tokią ėmę, bet nežinojom. Gerai, kad mums pasisekė ir tą naktį buvo tik 4 lovos užimtos, ir nebuvo knarkiančių (gulėjom moterų palatoje), o moterys buvo jaunos ir normalios. O jei papult pas kokias kosėjančias, bambančias, knarkiančias pensininkes?