Turiu laiko, tai bandau paieskoti daugiau lietuvisko stiliaus baldu
http://www.muziejai....iaus_sodyba.htm
Desineje puseje yra nuotraukos su baldais bei namo vidus. Atkreipkit demesi i spalvas ir baldu grakstuma Nu tikrai skiriasi nuo provanso stiliaus.
http://www.utenosmuz.....zicija 02.jpg
http://silutesmuziej...=...ery=2&pid=6
Labai smagu, kad pagaliau atsirado tokia tema. Matyt reikia laiko, kad zmones pagaliau suprastu savo krasto palikimo verte ir grozi. Zinoma labai gaila, kad tiek nedaug yra islikusiu autentisku interjeru, is kuriu galima semtis ideju, bet smagu, kad tas islikusias kruopelytes bandoma surinkti vienoje vietoje. Labai linkiu, kad tema sulauktu ne maziau pasekeju, kaip provanso ar skandinavisko interjero temos. Arba daugiau.
QUOTE(mot99 @ 2011 09 29, 16:02)
Labai smagu, kad pagaliau atsirado tokia tema. Matyt reikia laiko, kad zmones pagaliau suprastu savo krasto palikimo verte ir grozi. Zinoma labai gaila, kad tiek nedaug yra islikusiu autentisku interjeru, is kuriu galima semtis ideju, bet smagu, kad tas islikusias kruopelytes bandoma surinkti vienoje vietoje. Labai linkiu, kad tema sulauktu ne maziau pasekeju, kaip provanso ar skandinavisko interjero temos. Arba daugiau.
Na, per TV rodo, žurnaluose, čia taip pat skaitinėjau ir dabar vis pasižiūriu ir skandinavišką, ir provanso, ir klasikos/vintažo stiliaus namus. Gražu, tikrai, tik norint jau tokius kurti viena linija, kažin ar užtektų kantrybės. Ko gero nesugebėčiau. O kai geriau pagalvoji, gražu labai pažiūrėti, bet ar aš pati SAVO namuose TKRAI tokio stiliaus norėčiau?
Bet, kaip sakoma, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių Iš diskusijų matyti, kad ir lietuviška linija sunku namus susikurt, bet pabandykim
Man gražūs seni rakandai, ratai kieme, vežimai, akmeniniai aukurai/šašlykinės, kalvystės darbai.
Užtat labai smagu, kad vis daugiau bendraminčių atsiranda
Būtų smagu, kad ir dizaineriai įkištį čia nosį, gal padėtų sudėlioti kas prie ko ir kaip
net susinervinau, kokie grožiai. ir aš šitoj temoj lankysiuos jaučiu..
turim sodybvietę su namo griuvenom, kurią svajojam atstatyt, tai oi būtinai ten lietuviško autentiškumo sieksiu. nesivaikydama pavyzdžių, jau vien natūralios medžiagos savaime veda link to.
manau baldai galėjo būti dažomi baltai galbūt ir tarpukariu, ne tik sovietmečiu, siekant miestietiškos švaros įspūdžio. tačiau tikrai ne anksčiau.
turim sodybvietę su namo griuvenom, kurią svajojam atstatyt, tai oi būtinai ten lietuviško autentiškumo sieksiu. nesivaikydama pavyzdžių, jau vien natūralios medžiagos savaime veda link to.
manau baldai galėjo būti dažomi baltai galbūt ir tarpukariu, ne tik sovietmečiu, siekant miestietiškos švaros įspūdžio. tačiau tikrai ne anksčiau.
iš interneto platybių kažkada užsiseivinau, labai patiko langinės..
tradiciniai lietuviški motyvai ir medžiagos, bet šiuolaikiška interpretacija (netradicinis išdėstymas, lakoniškumas), tačiau mano akims visai alsuoja lietuviškumu. ir tokių laabai norėčiau
ir durys, gan tradicinės (neskaitant langelio ir durų aukščio, nes anksčiau, taupydami šilumą duris darydavo labai žemas, o čia normalios.)
šaltinis
(dar ten lovos man labai gražios, bet jos visai nutolusios nuo lietuviškų tradicinių baldų, tai čia nededu.. )
mano nuomone, nebūtina kopijuoti viens prie vieno rumšiškių, nebent jei tai yra natūraliai išlikę autentiški daiktai, natūraliai padėvėti, natūraliai senelių ar prosenelių daryti/marginti, gali būt ir supirkti aišku, tačiau jei "tradicinis lietuviškas" daiktas (baldas ar interjeras, nesvarbu) kuriamas šiandien, tai tas turi jame ir matyti (kad jis dabar darytas, o ne "tada"), kad ji nebūtų "nuliova", bet tuščia praeities kopija. beto ir natūraliai/neišvengiamai jie bus kitokie, pritaikyti pagal mūsų poreikius, pagal mūsų nūdieną ir laikmečio pokyčius, juk ir dujinės atsirado, ir šildymo sistemos kitokios (nebereikia žemų durų daryt, kad šilumą taupyt, ir nebereikia į namus žengti pasilenkus, nors tai irgi kartu (be funkcinės) turėjo ir simbolinę prasmę (kaip ir visa kita ne šiaip sau) - kad svetys ateidamas nusilenktų šiems namas); ir chemijos pamonei išsivysčius sąlygota dažų įvairovė (o kartu ir bendras koloritas kinta), ir namų statymo technologijos, ir tų namų dydžiai bei proporcijos, ir naujos medžiagos (bitumas, šiferis, plastikas, spalvota skarda) ir visokie kultūriniai socialiniai pokyčiai (nebestatom koplytstulpių, nes nebetikim; nebegyvenam su visa gimine po vienu stogu; natūrinis ūkis nunyko, rankų darbas taip pat, o kartu ir visi rakandai), etc ir etc. tad kogero tas santykis tarp lietuvių liaudies tradicijos ir to neišvengiamo šiuolaikiškumo labiausiai ir yra diskutuotinas..
tarybiniais laikais buvo išleista tokia didelė serija knygų (albumų) "lietuvių liaudies menas", tai ten tokių lietuviškumo pavyzdžių galima sočiai prisižiūrėti, nebijant susipainioti šiuolaikinėse interpretacijose, nes jų tada dar nebuvo. vien kaimų fotografijos mane išvertė iš koto, nes tokių autentikos vientisumo pavyzdžių šiandien mūsų kraštovaizdyje nebeišlikę, o tai buvo regis visai neseniai, vos prieš keliasdešimt metų darytos nuotraukos..
kaip, ką ir kiek iš ten pasiimti, čia jau kiekvieno individualus reikalas.
kai mūsų daiktinė aplinka suderinta (natūraliai susiderinus) su mūsų gyvenimo būdu, tada ir atrodo viskas harmoningai.
tradiciniai lietuviški motyvai ir medžiagos, bet šiuolaikiška interpretacija (netradicinis išdėstymas, lakoniškumas), tačiau mano akims visai alsuoja lietuviškumu. ir tokių laabai norėčiau
ir durys, gan tradicinės (neskaitant langelio ir durų aukščio, nes anksčiau, taupydami šilumą duris darydavo labai žemas, o čia normalios.)
šaltinis
(dar ten lovos man labai gražios, bet jos visai nutolusios nuo lietuviškų tradicinių baldų, tai čia nededu.. )
mano nuomone, nebūtina kopijuoti viens prie vieno rumšiškių, nebent jei tai yra natūraliai išlikę autentiški daiktai, natūraliai padėvėti, natūraliai senelių ar prosenelių daryti/marginti, gali būt ir supirkti aišku, tačiau jei "tradicinis lietuviškas" daiktas (baldas ar interjeras, nesvarbu) kuriamas šiandien, tai tas turi jame ir matyti (kad jis dabar darytas, o ne "tada"), kad ji nebūtų "nuliova", bet tuščia praeities kopija. beto ir natūraliai/neišvengiamai jie bus kitokie, pritaikyti pagal mūsų poreikius, pagal mūsų nūdieną ir laikmečio pokyčius, juk ir dujinės atsirado, ir šildymo sistemos kitokios (nebereikia žemų durų daryt, kad šilumą taupyt, ir nebereikia į namus žengti pasilenkus, nors tai irgi kartu (be funkcinės) turėjo ir simbolinę prasmę (kaip ir visa kita ne šiaip sau) - kad svetys ateidamas nusilenktų šiems namas); ir chemijos pamonei išsivysčius sąlygota dažų įvairovė (o kartu ir bendras koloritas kinta), ir namų statymo technologijos, ir tų namų dydžiai bei proporcijos, ir naujos medžiagos (bitumas, šiferis, plastikas, spalvota skarda) ir visokie kultūriniai socialiniai pokyčiai (nebestatom koplytstulpių, nes nebetikim; nebegyvenam su visa gimine po vienu stogu; natūrinis ūkis nunyko, rankų darbas taip pat, o kartu ir visi rakandai), etc ir etc. tad kogero tas santykis tarp lietuvių liaudies tradicijos ir to neišvengiamo šiuolaikiškumo labiausiai ir yra diskutuotinas..
tarybiniais laikais buvo išleista tokia didelė serija knygų (albumų) "lietuvių liaudies menas", tai ten tokių lietuviškumo pavyzdžių galima sočiai prisižiūrėti, nebijant susipainioti šiuolaikinėse interpretacijose, nes jų tada dar nebuvo. vien kaimų fotografijos mane išvertė iš koto, nes tokių autentikos vientisumo pavyzdžių šiandien mūsų kraštovaizdyje nebeišlikę, o tai buvo regis visai neseniai, vos prieš keliasdešimt metų darytos nuotraukos..
kaip, ką ir kiek iš ten pasiimti, čia jau kiekvieno individualus reikalas.
kai mūsų daiktinė aplinka suderinta (natūraliai susiderinus) su mūsų gyvenimo būdu, tada ir atrodo viskas harmoningai.
Man tikrai artimos detales, kurias Trr ikele
Galvoju, kad neatsisakius moderniu prietaisu(dujines, saldytuvo, skalbykles) galima taip detalemis viska pagyvinti, kad tikrai jauku ir lietuviska butu Siaip nemegstu as tokiu kiciniu a la lietuvisku detaliu, pvz, apsikabineja visi mediniais ratais, kokiom pasagom-ir galvoja, kad cia jau grazu
Detales, mano nuomone, turi buti ir funkcionalios, pvz, idetoje Trr nuotraukoje labai patiko durys, nu fantastika Arba man patiko uz duru toliau matomiems stalui ir suolams, galvoju, jog statomoje sodyboje butinai statysiu toki medini, naturalaus medzio stala bei suolus(be jokiu ten dekupazu). Turiu senovini bufetuka, ale mano tevai numaliavojo tokia slykscia trydos spalva dar tarybiniais metais Stovi tas bufetukas kaip pavargelis tevu sandely, nei restauruoti, nei sudeginti, nei perdazyti(sumaste dar grindiniais aliejiniais dazais dazyti).
Bandysiu ieskoti kokiu uzuolaidu, margintu kvadrateliais zaliais ir rudais, jei pasiseks-drobiniu ar lininiu, tokia pacia ir staltiese organizuosiu
Kalbant apie elektra ir sviestuvus, tai pas svogeri pirtyje yra sumeistrauta is paprasto rato su paprasta lempute sviestuvas. Atrodo originaliai Kazkas panasaus i sita
http://www.wooden-ar.....0lauko baldai
Bet gal gali dar kas pasiulyti kokia ideja? Oi, va pati dar radau nebloga ideja:
http://www.wooden-ar...uka/sviestuvas5
Galvoju, kad neatsisakius moderniu prietaisu(dujines, saldytuvo, skalbykles) galima taip detalemis viska pagyvinti, kad tikrai jauku ir lietuviska butu Siaip nemegstu as tokiu kiciniu a la lietuvisku detaliu, pvz, apsikabineja visi mediniais ratais, kokiom pasagom-ir galvoja, kad cia jau grazu
Detales, mano nuomone, turi buti ir funkcionalios, pvz, idetoje Trr nuotraukoje labai patiko durys, nu fantastika Arba man patiko uz duru toliau matomiems stalui ir suolams, galvoju, jog statomoje sodyboje butinai statysiu toki medini, naturalaus medzio stala bei suolus(be jokiu ten dekupazu). Turiu senovini bufetuka, ale mano tevai numaliavojo tokia slykscia trydos spalva dar tarybiniais metais Stovi tas bufetukas kaip pavargelis tevu sandely, nei restauruoti, nei sudeginti, nei perdazyti(sumaste dar grindiniais aliejiniais dazais dazyti).
Bandysiu ieskoti kokiu uzuolaidu, margintu kvadrateliais zaliais ir rudais, jei pasiseks-drobiniu ar lininiu, tokia pacia ir staltiese organizuosiu
Kalbant apie elektra ir sviestuvus, tai pas svogeri pirtyje yra sumeistrauta is paprasto rato su paprasta lempute sviestuvas. Atrodo originaliai Kazkas panasaus i sita
http://www.wooden-ar.....0lauko baldai
Bet gal gali dar kas pasiulyti kokia ideja? Oi, va pati dar radau nebloga ideja:
http://www.wooden-ar...uka/sviestuvas5
Mes kol kas tarnybiniame name gyvenam tai yra kaip yra, nei namo nei kiemo neperdarysi, bet pabandysiu įmst keias foto kaip gėles buvau susisodinus. nieko blatno, bet man spalvų norėjosi, nes šiaip tik pieva ir spigliuočiai krūmeliai.
O man gražu ratai Bet ant sienų aš jų nekabinčiau. Ir sodria ruda spalva irgi nedažyčiau kaip dabar numaliavoja rudai, raudonai... Šviestuvai iš ratų irgi neblogai, esu mačius, bet dar gražiai būtų kokio kalvio padirbintas šviestuvas, galvoju. Reiks pažiūrėti pavyzdžių.
Turiu porą senučiukų kubilų medinių. Bet norint iš jų kokį akcentą daryt reiktų turbūt su specialiai medienai kokiu impregnantu nutept Ar žiemai juos pastogėn tampyt
O man gražu ratai Bet ant sienų aš jų nekabinčiau. Ir sodria ruda spalva irgi nedažyčiau kaip dabar numaliavoja rudai, raudonai... Šviestuvai iš ratų irgi neblogai, esu mačius, bet dar gražiai būtų kokio kalvio padirbintas šviestuvas, galvoju. Reiks pažiūrėti pavyzdžių.
Turiu porą senučiukų kubilų medinių. Bet norint iš jų kokį akcentą daryt reiktų turbūt su specialiai medienai kokiu impregnantu nutept Ar žiemai juos pastogėn tampyt
kalbant apie vežimo ratus ant sienų, tikriausiai, kai bus skraidančios mašinos ir nebeliks važiuojančių, žmonės iš sentimentų praeičiai kabins padangas ant sienų tikriausiai taip atrodytų mūsų pakabinti ratai užpraeito amžiaus žmogeliui ir jis iškarto žvelgtų praktiškai, žiūrėtų kiek jis susidėvėjęs, ar tiktų jo vežimui, jei ratas jau papuvęs jis jį matytų kaip šiukšlę, ir t.t..
vėl gi, jei ratas vidaus interjere be funkcijos kabo prikaltas gal ir negražu, bet jei tai senas vežimaitis lauke (tik jokiu būdu ne miesto aplinkoj) arba ratas pakabintas ant ūkinio pastato sienos, tarsi natūraliai išlikęs ten pakabintas, tai gal ir nieko. dar kalbant apie ratus, kai važiuodama pamatau kur ant medžio šakos ar ant grandinės pamautą ratą, man taip rėžia akį, kad toks pakabinimas eina prieš rato prigimtį. aš jei kabinčiau, tai kabinčiau per ašį, kad jis galėtų suktis, prieini ir pasuki, ir medituoji žiūrėdamas į tą jo judėjimą.. arba kad vėjas galėtų sukti.. na žodžiu reiktų atrasti tą ribą, įsiklausyti į daiktų prigimtį, paskirtis, kontekstus ir formas.
mano tėvas kažkada iš senos žibalinės lempos buvo padaręs šviestuvą ant sienos (tinka juk, nes atlieka tą pačia apšvietimo funkciją, tik kitom priemonėm ), tai labai gailėjau, kai kraustantis MB sudaužė jo stiklinį gaubtą, nes neįspėjau kas maiše, o jis kai grūdo į bagažinę.. .
apie medinių daiktų dažymą akrilais ar aliejais net nekalbu, man irgi priimtinos tik natūralios medienos spalvos ir tekstūros. na nebent koks baldo dekoras išpieštas..
manau gerai impregnavus, ir jei nėra sąlyčio su žeme, drąsiai galima laikyt lauke, kokių penkioliką dvidešimt metų tikrai laikys. arba jei noris ilgiau išsaugot, tai laikyt viduje ir pritaikyt kažkam buityje (kad ir bulvėm ar siūlam laikyt )
vėl gi, jei ratas vidaus interjere be funkcijos kabo prikaltas gal ir negražu, bet jei tai senas vežimaitis lauke (tik jokiu būdu ne miesto aplinkoj) arba ratas pakabintas ant ūkinio pastato sienos, tarsi natūraliai išlikęs ten pakabintas, tai gal ir nieko. dar kalbant apie ratus, kai važiuodama pamatau kur ant medžio šakos ar ant grandinės pamautą ratą, man taip rėžia akį, kad toks pakabinimas eina prieš rato prigimtį. aš jei kabinčiau, tai kabinčiau per ašį, kad jis galėtų suktis, prieini ir pasuki, ir medituoji žiūrėdamas į tą jo judėjimą.. arba kad vėjas galėtų sukti.. na žodžiu reiktų atrasti tą ribą, įsiklausyti į daiktų prigimtį, paskirtis, kontekstus ir formas.
mano tėvas kažkada iš senos žibalinės lempos buvo padaręs šviestuvą ant sienos (tinka juk, nes atlieka tą pačia apšvietimo funkciją, tik kitom priemonėm ), tai labai gailėjau, kai kraustantis MB sudaužė jo stiklinį gaubtą, nes neįspėjau kas maiše, o jis kai grūdo į bagažinę.. .
apie medinių daiktų dažymą akrilais ar aliejais net nekalbu, man irgi priimtinos tik natūralios medienos spalvos ir tekstūros. na nebent koks baldo dekoras išpieštas..
QUOTE(*Star* @ 2011 09 30, 08:23)
Turiu porą senučiukų kubilų medinių. Bet norint iš jų kokį akcentą daryt reiktų turbūt su specialiai medienai kokiu impregnantu nutept Ar žiemai juos pastogėn tampyt
manau gerai impregnavus, ir jei nėra sąlyčio su žeme, drąsiai galima laikyt lauke, kokių penkioliką dvidešimt metų tikrai laikys. arba jei noris ilgiau išsaugot, tai laikyt viduje ir pritaikyt kažkam buityje (kad ir bulvėm ar siūlam laikyt )
QUOTE(trr @ 2011 09 30, 10:59)
manau gerai impregnavus, ir jei nėra sąlyčio su žeme, drąsiai galima laikyt lauke, kokių penkioliką dvidešimt metų tikrai laikys. arba jei noris ilgiau išsaugot, tai laikyt viduje ir pritaikyt kažkam buityje (kad ir bulvėm ar siūlam laikyt )
Čia didieji kubilai alui gaminti labai jau daug siūlų reikėtų į juos kraut , o rusy laikyt tokį turtą bulvėms irgi gaila
QUOTE(*Star* @ 2011 09 30, 12:03)
Čia didieji kubilai alui gaminti labai jau daug siūlų reikėtų į juos kraut , o rusy laikyt tokį turtą bulvėms irgi gaila
O jei naudoti ji kaip skrynia? Na susideti kokius nedaznai naudojamus daiktus, gal sezoninius rubus? Manau, ir praktiska butu, ir grazu
tai jo, ir rūbai gali būt, aš ten tik pavyzdį daviau, o ką laikyt reik žiūrėt pagal save, ko namie daugiausia
arba jei negaila šiek tiek sugadint, tai kai ką nupjovus kai ką pridūrus galima ir į kokį krėslą, ar lentyną, ar bariuką slaptą perdaryt ant kubilo staliukas, o kubile bariukas
o tai gal galima jų foto?
arba jei negaila šiek tiek sugadint, tai kai ką nupjovus kai ką pridūrus galima ir į kokį krėslą, ar lentyną, ar bariuką slaptą perdaryt ant kubilo staliukas, o kubile bariukas
o tai gal galima jų foto?