Namai lietuviškais motyvais

Nesigincysiu, nes nesu baldu specialiste. Bet abejoju, ar buvo gaminamos tikslios kopijos, neinesant savo patobulinimu. Turiu keleta seneliu baldu ir jie man atrodo visai lietuviski, bent jau puosybos detalemis. Kiek vaiksciojau po "blusu" turgelius tose paciose Italijoje, Prancuzijoje ar Austrijoje, Vokietijoje kazkaip neteko matyti lietuvisku baldu analogu Neskaitant stiliui budingu bruozu. Kazkur skaiciau, kad "pilvotosios" jugendo indaujos budingos butent Lietuvai. Aisku, Lietuvos baldininku tradicijos neturejo pakankamai laiko issivystyti i aiskia savo mokykla. Vis tik bet kuri meno kryptis, kilusi kazkurioje konkrecioje salyje, paplisdavo i aplinkines ir adaptuodavosi.Todel baldus, pagamintus Lietuvoje laikau lietuviskais, nepaisant to, kiek jie pereme is kitu saliu. Na, sakykim, cia toks mano kompromisisnis poziuris.
Galu gale interjeras nera tik baldai, bet visuma. Ir jei lietuviai naudojo importinius baldus, tikriausiai komponavimas ir detales vis tik buvo savitos.

Bet vis tik isejo, kad pasigincijau

Aš irgi taip manau, kad lietuviai nebuvo atsiskyrėliai ir kas buvo pasaulyje, tas buvo ir čia. na, tas pasaulis gal Europa didžiąja dalimi apsiribojo bet nesvarbu. Detalės, skonis, savitas suratimas apie grožį, manau buvo.

O kokios čia tos indaujos? nenusimanau apie tai

Siek tiek apie lietuvisku baldu skirtumus nuo vakarietisku galima rasti cia. Bet tikrai labai "siek tiek". Vienok apie stilius visai idomi informacija.

http://dvylikakedziu...hp/bald-stiliai

Tikrai taip, musu sodyba kaip tik tokio isplanavimo, gali apeiti ratu, o namo viduriukyje slepiasi kamara. O siaip pasivaiksciojus kaime po sodybas darosi baisu. Daug aplink prisipirke ju poilsio tikslais ir grazina kaip kas ismano bet mano akimis ziurint tai Labai populiarus apkalimo budas "ryzom" pusapvalem rastu imitacijos lentelem. Kieme uzrioglinta didziule sakota pavesine su kokiu zaliu bitumo stogu ir plastmasines stirnos pieveleje. Arba kaip tik netoliese namuka apkale tokiom lentom kaip tvoros buna -su zieve sonuose (atsiprasau nemoku pavadint).


Na, bet kai kurios tarpukario detales vertos islaikyti, arba ir atkurti, pvz durys, langai. Baldai kai kurie gal ir riogliski, gal nelabai funkcionalus, bet pvz smetoniskas pietu stalas , arba kokie kresliukai gali buti labai funkcionalus.
Va pvz tokios durys iskart duoda namams tam tikra dvasia (foto virsuje)
http://www.dolena.lt...es-vidaus-durys

Panasiu duru dar daugybe islikus Kauno centre esanciuose namuose. Net su originalia furnitura ir stiklais. Bet kiek man teko matyti, jos nera skaisciai baltos, o dramblio kaulo spalvos. Langu taip pat. Zinoma ir tokias duris ir langus be kalbu verta islaikyti.

Taip, tikrai jos dramblio kaulo spalvos. Tik man visada atrode, kad tokia spalva tiesiog pasidarius nuo senumo

ir kad kojas laikytų kaip tos kėdės


niekad net minties nekiltų to daryti , kalbėdama apie medinius daiktus ir vežimo ratus tik sodybą ir įsivaizuoju (tiesiog mum tai aktualu šiuo metu ) jei ketinčiau statyti namą mieste, tai būtų visai kiti norai ir visai kita kryptis

bet ištiesų miesto ir dvarų baldai ir interjerai, o tiksliau jų formos, buvo visiškai atėję iš europos, tiesiog iš šalių, kurios kultūrine, o ir ekonomine prasme buvo kur kas labiau pažengusios (ai, nu kaip ir šiandien ). ir beje keliavo jie labai įvairiais būdais - tiek patys meistrai važiuodavo ten mokytis (daugeliu atveju tai buvo privaloma tampant amatininku), taigi grįžę atveždavo ir naujas amato žinias ir madas; tiek plisdavo visokie ornamentų katalogai, kurį nusipirkęs meistras kaip vadovėlį atsiverčia ir kopijuoja; tiek įrankiai (tarkim štampai su tam tikru ornamentu), tiek medžiagos, tarkim kokie gobelenai sienų apmušalams, ir pagaliau patys daiktai.
ir nors tos formos ištiesų šiek tiek įgydavo vietinių bruožų, bet savitos mokyklos (plačiąja prasme) ar naujos kokybės neišvystė, kaip tarkim vienintelis vilniaus barokas, (yra tokia sąvoka, nes jis būtent turėjo savitumą, kuriuo išsiskyrė iš visų kitų europos vietovių barokų, bet jis gali būt sunkiai įžvelgiamas, jei neesi ekspertas). na dar šiek tiek smetiškas kauno laikotarpis, bet ten deja, vos tik beįsivažiuojant užėjo ir nutraukė karas.
plačiaja prasme tos europietiškų stilių formų kopijavimas čia įgydavo vieną garantuotą bruožą tai tikrai - supaprastinimą, o kai kada ir suprimityvinimą viskuo, ir mastelio, ir išraiškingumo, ir skoningumo, ir t.t. prasme, bet tai ne savitumas, tai būdinga bet kuriems periferiniams taškams, tokiems kaip lietuva , ir tai kaip sakiau nepadeda sukurti naujos kokybės.



mokint moko, bet reikia, kad jie to norėtų o jei rimtai, toks uždavinys - pateikti interjere "lietuviškumą" šiuolaikiškai ištiesų nelengvas net profesionalui. kaip tik dėl minėtų priežasčių to lietuviškumo lengviausia rasti kaimo aplinkoj, (juolab, kad miestuose gyveno persimaišę daug tautybių, kur lietuviai nebuvo dauguma ).



tą ir norėjau pasakyt.



siaubo filmas.. dar visokie netikri gandrai medžiuose ir kiemuose mane "šugalina"..

bet gi čia paprasčiausios filinginės durys, kokias ir dabar dar daug kas mėgsta ir su lietuviškumu nesieja. arba aš ne ten žiūriu . man tai jos nelabai..

>
> na, plastmasiniai ir lieka plastmasiniai Biržų mieste gyvena toks žmogeiukas, kuris savo kiemą papuošęs drožinėtais gyvūnais. Dar kitas savo kieme pasistatęs malūnėlį, dar kokį ten žaisliuką su trispalve. Bet rankų darbas.
tai tokie dalykai man žaismingai atrodo, aišku, dažnai perlenkiama lazda, bet jei žmogui nageliai miežti kažką meistravot, kodėl ne, tą tuščią pievelių ir poros spygliuočių madą pagyvina. Eini gatve, ir yra kur akis paganyt

O aš pati turiu porą baravykų molinių nusipirkusi mugėj. Ir visai jie įdomiai žolėj žiūrisi. Žodžiu keramika kieme, ar tai būtų grybas, ar sraigė, man priduoda žaismingumo. Aišku, tai su lietuvybe gal ir nieko bendra neturi, bet ne plastmasė, o rankų darbas. na, yra ir menininkų kurie savo kiemą kokia meniška skulpūrėle pasipuošia. Žinau vieną dailininkę keramikę, kuri ir savo kieme savo stiliaus skulptūrėlių bent kelias turi.
O kad ir tie patys rūpintojėlai ar pan, man sakau, žaismingumo prideda. Tik jau ne cilindru susuktas tvoros gabalas, akmenų pripiltas Nu čia tai gal tiktų tas žodis šugalina
Papildyta:
beje, dar į tą pačią puošybos temą. Aš, važiuodama savo kaimo keliais irgi turiu kur akis paganyti Žmonės su polėkiu, sakyčiau. Vienas viską baltais dažais dekoruoja spalvina, visokius raštus vingriuoja, kitas motociklo griaučius prie daržinės prikabina. Tikrai pakelia nuotaiką Aišku, galima sakyt neskoninga ir tt, bet mane žavi tokie sumąstymai. tai juk žmogaus būdą, charakterį, galų gale supratimą apie humorą atspindi. Jei namai turi SAVO detalę, manau, kad tai yra įdomu, drąsu ir sveikintina.

mediniai paties šeimininko daryti malūnėliai, skulptūrėlės ar neaiškios kilmės nameliai, net jei kreivi šleivi, yra kokiu tūkstantį kartų geriau nei tie sustingę plastikiniai klonai.

vilniuje kalvariju g audinių pardėj tiek grozio šia tematika ir kainos labai padorios... aš manau visus namo langus aprengsiu būtent iš ten

kokia smagi tema kadangi pribrendo reikalas naujam namui, o jis bus statomas kaime, tai kažkaip pirma mintis buvo- senoviska lietuviska troba... bet informacijos tikrai skurdžiai, o ir kažkokių patogumų nesinori atsisakyti...
kadangi statysim siaudinį-molini nama, tai jau issiaiskinau kaip pasidaryti molinę aslą tai visur kur, buvo numatytos plytelės- bandysiu daryt b9tent taip jei pavyks pasipasakosiu..

o, kaip įdomu. Bet jūs čia žadat statyti tą tokį apvalų namą, ar vis tik medinį tik vidus šiaudai molis?

man rodosi, kad Vilniu, Kalvarijų g ir yra "Siūlo" produkcija prekiaujama Tik įdomu kokios kainos Vln

Žodžiu jei kada kuri darysit ekskursiją į Šiaurinę Lietuvos dalį ir planuosit užsukt į Biržus, tai turbūt aktualu bus prisimint, kad lino parduotuvėlė yra su vietine produkcija. Visu asortimentu, kuris turbūt vežamas į Vilnių. Ir interjero detalių galima vietoj įsigyti

Na, tai ne reklama, bet informuoju besidominčias