tačiau kai tai jau peržengė visas ribas, pasakiau STOP

jis taip pat tikrino mano žinutes jei bent nuo telefono pasitraukiu porai minučių ar kur palieku... pokalbis apie tai buvo gan ilgas: visų pirma kokią jis turi teisę "knistis" po mano asmeninius daiktus? tai mano privati zona, jam tai labai, manau, nepatiktų, jeigu aš tik jam parėjus pradėčiau raustis po jo kišenes, mobilų telefoną... leidau jam gan aiškiai suprast kad aš jį ir jo privatumą gerbiu ir iš jo laukiu to paties... jam nenurodinėju kada grįžt namo ir su kuos susitiknėti... jei nepasitiki tai jo problema... jo pavydui aš preteksto nedariau...
jis anksčiau ir mieste mane tikrindavo... išvažiuoju kur nors su draugėmis i koki klubą na ir žiūrėk, jis jau vietoj, laukia mašinoje už kampo... nors buvo informuotas kur ir su kuo aš busiu

tai mane žudė...
tokie dalykai pareikalavo n valandų įtempto pokalbio... tačiau manau viskas susinormalizavo, pavydas atslūgo... svarbu daug šnekėt odar svarbiau ne tuščiai šnekėt...

Tad gyvenam vis dar kartu va liepos vydurį bus metai kaip mes šeima...
