kad dukrytė nemiegotų, tai žvengčiau iš juoko kaip arklys, bet dabar tk prunkščiu tyliai

man irgi buvo biški juoko. tai va. sąrėmiauju aš jau kurį laiką gimdykloj, kad pradės pykinti. Nu taip bloga, bet nesivemia, nors tu ką, o smirda viskas, vyrelis ramina, aš jam sakau tau iš burnos smirda, jis pasitraukia, sako aš banano suvalgysiu, gal nesmirdės? Sakau gerai, valgyk. Suvalgė, vėl priėjo artyn o aš jam, tau dar labiau smirda. o jo veido išraišką gailiom akim ir dabar atsimenu ,bet praėjo, nevėmiau.
o kai pagimdžiau, siuva mano "šventą vietą" daktarė man bakst, aš ai, vėl bakst, aš vėl ai. sako nu ko čia rėkauji, tiek atkentėjai nerėkus, dabar pradėjai?

siuva, o mane jau nervas ima nuo to baksnojimo, sakau daktarei:gal jūs inicialus siuvinėjat, kad taip ilgai siuvat? Sako, noriu, kad gerai būtų, o aš vyrui juokais šnibždu, pažiūrėk ar gražiai susiuvo.