![smile.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/smile.gif)
Skaitau Lazarevo "Karmos diagnostika" pirmąsias knygas ir jaučiuosi atsilikėle, nes niekaip neperprantu kas vyksta mano ir mano šeimos gyvenime, t.y. ką darom kartu ir atskitai netaip... nesugebu supranti ženklų ir pamokų...
Vyras patyrė žiaurią avariją, t.y. pasielgė taip, kaip niekad nesielgdavo, pats bardavo tokius vairuotojus. Gyjimas sunkus ir ilgas. Lužiai kaip ir sugiję, bet trachėja negyja (buvo pažeista ilgos intubacijos metu), vis kažkas nutikdavo, kad operacija būdavo atidedama (laikas, gydytojai, "šventė"...).
Vyresnėlio veiduką beria (šerpetoja aplink lūpas ir nosytę), skaitau Jūsų pamąstymus ir suprantu, kad mano kantrybės neturėjimas ir reikalavimas mažo vaiko elgtis, kaip suaugusiam - didelė bėda.
Pačiai nugaros ir pilvo apačios skausmai, kojų tirpimas, manau susijęs su "baba dyzel" vaidmeniu, nes daugiau nei pusmetį laikau visus kampus. Taip noriu būti moteryte...
![ax.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/ax.gif)
Gerai, kad kudikis sveikas... tikiuosi, "nespesim" perduot neramumų ir negebėjimo susitvarkyti...
Žinot, pradedu labai paraidžiui visko ieškoti. Gal tai ir yra klaida, kad nieko nesuprantu...
Dar baisu pasidaro, nes jeigu tiek reikia iškentėti, kad apsivalytum, tai kiek esi, žmogau, "pridirbęs"???
![unsure.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/unsure.gif)