Patrepsėjimai po Costa Bravą ir Barseloną

Grazu grazu grazu

Ačiū.
Gražu ten.

Beliko neparodytas tik Blanes kurortas.

2011-10-11. Blanes.

Anksti ryte Blanes mieste lipame Katalonijos aikštėje. Iš Lloret de Mar į Blanes vyksta dviejų maršrutų autobusai: vienas tiesiai į stotį, kitas - važiuoja per kurortą.
Kai Vairuotojui pasakome, kad mums reikalinga Katalonijos aikštė Blanes, jis net kelis kartus pasitikslina, ar mes tikros, kad aikštė būtent Blanes, o ne Barselonoje.

Taigi, Katalonijos autobusų stotelė prie pat jūros.
Besidairydamos traukiame link Marimurtra botanikos sodų.

Vaiždas į kalniukus, ant kurių įsikūrę sodai ir kitas mūsų tikslas - st. Joan pilis.


Mūsų nueitas kelias visai išvaizdus. Neatsispiriu nusifotografuoti prie "uodegėlių".


Visą kelią link sodų lydi patrauklus vaizdas į uostą ir miestą.


Su paklaidžiojimais randame kelią į sodus. Iš ryto jau kepina saulė.
Fontanas prie įėjimo į sodus.


Kaktusų zona.


Džiunglės.


Žiedai.

Papildyta:
Vaikštome ilgokai. Po st. Clotilde sodų pastarieji nepasirodo patrauklūs. Na, juk šių sodų ir paskirtis yra kitokia.

Egzotiška augalija. Ir Lietuviški labai nešiurę darželiai .
Patiko palmių plantacijos.






Čia pirmą kartą pamačiau naturaliai augančius bambukus.


Vaikštome. Pavėniuose pasėdime, pasigrožime aplinkiniais peizažais.




Papildyta:
Netrukus išeiname prie Template de Linne.













Papildyta:








Atsigrožime ir grįžtame vėl į sodus.


Kiek paklaidžioje, nusprendžiame, kad jau laikas keltis kitur.



Papildyta:
Kepinant beprotiškam karščiui nuo vieno kalno einame ant kito. Jei link Marimurtra tvoros darė pavėnį, tai į st. JOan pilies kalną šaligatvis vedė ant saulės.

Žmonės dirba.


Netikėtai užmatome laiptelius su raudonos trasos ženklu. Valio, mes išgelbėtos nuo saulės ir patekę į savo kelią.


Lipant vis aukštyn vaizdai gražėja.


Gana greit užlipame į viršų. Randame pilies bokštą ir sienų griuvėsius, bažnytėlę, telekomunikacijų bokštą ir pora lankytojų.




Bažnytėlės fasadinė pusė:


Pavėsyje prie bažnyčios sienos pailsime, suvalgome sumuštinius, atsigrožime nuo aukšto kalno atsiveriančiu miestu ir apylinkėmis ir lipame dar aukštyn - į pilies bokštą.


Papildyta:


Vaizdas pro langelį pilyje.


Sraigtiniai laiptai pilies bokšte baigiasi, tenka lipti gaisrininkų kopėčiomis. Kojos drebėjo, bet saugu, užlipau.

Vaizdai nuo paties viršaus:
http://i201.photobuc...known000527.gif



Bene gražiausia akimirka šio žygio atkarpoje:


"Prizoominu" miestą:


Pafotografuoju, filmuoju. Vienai neramu ant bokšto. Be to ima nerimas, kaip reiks nulipti. Kol neišlindo baimės, skuodžiu kopėčiomis žemyn.
Nusileidusi st. Joan pilies aikštelėje taip pat randu į ką pažiūrėti.

Skylė sienoje - galima sakyti fotografuojančių Blanes vizitinė.


Atsigrožime kiek širdis geidžia ir leidžiamės laiptukais raudonąja trasa žemyn.



Maloniai pavargę einame prie jūros.
Čia mano fotoaparato kortelė ir užstringa... Dedu naują. Todėl tolimesnis pasakojimas ir nuotraukos - nuo šios temos 2 psl.

O aš savo pasakojimą ir baigiu.

Kaip fainai, kad nuotraukas pagaliau visas atgavai, tiek pastangų dėjai, bet va matai, nebereikalo . Tas pliažas su pilim toks mielas ir visa pakrantė

Ačiū.
Su nuotraukomis pasiseke. Nors netikėjau, kad neatgausiu.

Taip, i Tossa mielai važiuočiau dar kartą. Dar norėčiau pamatyti jos naktinį apšvietimą.

Ai, nieko labai idomaus. Miela ir tiek

Važiavome tikslą turėdamos - pamatyti apšviestą Tossa pilį. Bet per dieną taip nusikalėme, kad vakaro nebeturėjome jėgų laukti. Gal ir gerai, nes patamsyje turbūt autobusų stoties būčiau neradusi.

Nu ka as zinau, normalu. Bet vakare ir kituose kaimeliuose esancios baznycios lygiai taip pat gerai atrode. Na, nepasakyciau, kad kazkoks wau butu, grazu, bet diena graziau, tai nieko nepraradot Jei nebutum dabar paminejus, tai apie ta pili nakti net nebuciau pagalvojus, sakyciau eilinis vaizdas. As cia tave raminu

Vadinasi, ir nuraminai.

Nes aš iš senų laikų, kai dar su agentūromis keliavau, prisimenu jų kelionių aprašymuose būdavo akcentuojamas Tossa pilies apšvietimas. O savo kelionei ruošiantis irgi poroje vietų www radau, kad vietovės lankymo kulminacija yra apšviesta Tossa pilis. Aišku, kažko super wow nesitikėjau, bet vis maniau, kad vaizdas turėtų prikaustyti.

Uzpilsiu druskos ant zaizdos... O man apsviesta Tossa de Mar pilis paliko dideli ispudi... Kopem paslaptinga zalsvai gelsva sviesa apsviestais takeliais i pili, apacioje siautejo Vidurzemio jura...Zmoniu nebuvo... Pataikem atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.

gal as labai isranki man grazu, bet tikrai del tokio vaizdo specialiai nevaziuociau, man diena labiau patiko. Mes veliau uz caca buvom pagal datas, tai zmoniu irgi nulis, vaikstai gatvelemis tyliomis, graziomis - smagu. Bet kazko isskirtinio tai nelabai.





vaikstinejimas tomis gatvelemis man kazkaip isimine pakankamai gerai, o va pilis, jei ne nuotraukos, tai kazin ar atgaminciau, kaip atrode

Ačiū už nuotraukas. Net Caca reportažą atsidariau, bet neradau vakarinių.

Ir esate abi teisios, merginos. Cobres nuotraukoje gražiai ta pilis atrodo. Aišku, nėra kažkoks praradimas, kad nepamatėme. Bet kartais nereik kažko wow, kad apimtų palaima būnant vienoje ar kitoje vietoje.

Prisimenu, kaip davėmės po Bergamo senamiestį ieškodamos senųjų apšviestų Citta Alta vartų. Kai radome, tikrai nebuvo wow. Bet buvo gražu, buvo gera, norėjosi vaikščioti ir vaikščioti nuo jų palei sieną. O štai dienos metu parūkavęs Bergamo senamiestis nuo San Vigilio kalbos įspūdžio nepaliko. Nors pats San Vigilio kaimukas labai .
Daug aplinkybių riboja tą patikimą ar nepatikimą, vertuną ar nevertumą.

Bet kokiu atveju Tossa de Mar, kaip kurortą apsistojimui, labai rekomenduoju.