Tarsi užkalbėtas yra mano užstrigusių atminties kortelėje Katalonijos nuotraukų kelias.

Kai tik nusprendžiu, kad nieko nepavyks padaryti, koks žiupsnelis nuotraukų ima ir atsiranda.
Prieš pat Naujuosius sudėliojau į šią temą iš išlikusių video kelias sustabdytas akimirkas, o per Naujuosius atsirado žmopgus, kurio kompiuteris pagaliau perskaitė visas mano nuotraukas.
Pirmą kartą fotoreportažą rašau beveik pusantrų metų.

Todėl jis nei šioks nei toks.
Bet vis tik įdedu paskutines išimtas nuotraukas (o jų ne vienas šimtas). Gal būt kažką paskatins keliauti.
Taigi, tęsiu: 2011-10-10. Tossa de mar.
Anksti ryte autobusas paleidžia Tossa de Mar stotyje. Miestelyje beveik nei gyvos dvasios. Tik vienas kitas praeivis ar riaumojantis motoroleris. Einame link pilies.
Pakeliui - sant Vicente bažnyčia.

Einame į tą pusę, kur turėtų būti kurorto senoji istorinė dalis. Gatvelėse vėsu. Tuščia, todėl niekieno netrukdomos geriame ramybę.

Akmeninėmis gatvelėmis sukame į viršų.

Su pasigrožėjimais bundančiu miestu einame link švyturio. Net nebeprisimenu, kurioje vietoje užeiname:

Atsiveria pasakiški vaizdai į krantus:

Ir pats švyturys:
Papildyta:Nuo švyturio imame leistis šlaitu, esančiu miesto paplūdimio pusėje. Ir suprantame, kad tikras Tossa de Mar pilies grožis dar tik prasideda.

Rytas ankstus, o jau pilna turistų. Grupės. Todėl tenka ilgokai laukti ramios vienišos erdvės arba vieną ar kitą vietą aplenkti.
Einame Tossa de Mar pilies gynybine siena.

Prieš akis pasirodo senamiestis - Vila Vella.

Akys laksto tai į pilies bokštą ir sieną, tai į už jos esančią jūrą su uolėtais krantais, tai į užburiantį senąjį miestą.

Vila Vella:

Vila Vella pilna tokios geros auros, kad norisi vaikščioti po ją vaikščioti ir vaikščioti. Šią istorinę vietą apsukome gal penkis kartus. Gaila, esu prasta forografė ir nemoku perteikti tos užburiančios auros.




Kaip gi be skalbinių:
Papildyta:Vila Vella ir pilies bokštas:



Vėl gatvelės:

Mergaitė:



Papildyta:
Kai pavargstame klaidžioti po Vila Vella gatveles, lipame į apžvalgos aikštelę virš Es Codolar. Kalnas status, karstis svilina.

Bet iš čia buvo patys gražiausi pilies, Vila Vellos vaizdai.





Papietaujame ant suoliuko po medžiu. Pasigrožime ir leidžiamės žemyn.
Papildyta:Nusileidę neriame į gatveles vien tam, kad atvėstume. Einame bet kur. Prie senų namų, ir prie naujų.

Tolumoje draugė užmato dar vieną bokštą. Susiorientuojame, kad ten buvusi maurų pilis. Ieškome nuorodų ir klaidžiojame link jos. Bet randame.

Pilis kaip pilis. Bet nuo jos vaizdas į Tossą - dieviškas.





Beprotiškas karštis vėl veja ieškoti pavėsio.
Papildyta:Nusileidžiame į miestelį kur kas greičiau nei ėjome pirmyn. Vėsinamės gatvelėse.
Baltoji koplytėlė. Joje pasėdime. Taip vėsu, tylu ir gera.


Vėl sukame ratus.


Vėl išeiname prie pilies.

Papildyta:Naujieji statiniai. Man labai žavūs buvo tie želdynai:


Įsitaisome prie jūros ir pora valandėlių maudomės, deginamės pilies fone.

Vakarėja, laikas į savo kurortą.


Naujoviška skulptūra einant link autobusų stoties:

Tai tiek Tossos.