
Gabriela,sujudinai cia mane!Paskaityti ilendu beveik kasdien,bet parasyti lyg ir neturiu ka

nors Mantas tik dvieju metuku,man atrodo,kad kitaip ir nebuvo...skubam,nespejam visko ko noretusi,sergam,sveikstam,sportuojam,mankstinames,zaidziam,laiks nuo laiko apsilankom Santariskese,nes kuo vyrukas aktyvesnis,tuo greiciau senka stimuliatoriaus baterija.Labiausiai pasiilgstu tingejimo

,kuriam dar greit nenusimato laiko.Didziausias mano dziaugsmas yra tas,kad Mantukas pradeda suprasti mus

tik zodeliu beveik nera ,rudeni pradejo isikibes i daiktus tipenti,bet vedamas visiskai nesiduoda...iskart tupt ant grindu ir sliauzia tokiu greiciu, kad spek gaudyti

su miegu prastai,kazkaip negali ramiai miegot.O dabar tai kazkoki virusa pagavom,vemia ir verkia,snaudzia rankose jau pora valandu

tikiuos ligonines neprireiks.
LINKEJIMAI visoms mamytems ir vaikuciams