QUOTE(garbanele.as @ 2011 12 14, 13:21)
kantrumas kantrumui nelygu

...buna gyvenime situaciju kai tiesiog tenka apsisarvoti kantrybe...bet sitoj situacijoj, as tai jau spirgeciau nuo nekantrumo

...o be to, juk ieskom to, ko mums labiausiai truksta gyvenime...jei jis dabar neatranda nors kiek laiko tau, tai vargu ar stengsis rasti jo ir veliau...ir busi neivertinta seimoje, o tokia draugyste dovanos tik dar daugiau laukimo...ar neaplankys nusivylimas?...ar nepavargsi laukti?...vel laukti... o ir ko laukti?...gal vertetu labiau apsidairyti aplink ir netiketai pastebesi ta, kuris tiesiog apipyls tave savo demesiu ir pats maldaute maldaus, kad tik tu pati atrastum laika susitikimui su juo
Garbanėle gerai-pasakyta
Neturiu ko prarasti, taip kartais būna jau ir dabar skaudu, tad savęs skaudinti tikrai nenoriu....bet taip jau yra su juo....Smagu su juo bendrauti, bendraujame prisėsdami daugiau, mažiau pusę dienos....

kartais susiskambinam, kas daug- tas irgi negerai, tegul auga aistra

Kas patiekta iškart ant lėkštutės-tas jau neįdomu.

Vat tokie vyrai manęs nežavi, kurie iškart apipila perdėtu dėmesiu

,atrodo tada slypi nenuoširdumas....galbūt aš ir klystu, kartais sunku tuos vyrus suprasti.Apie šeimą, juk- net man mintis nekilo
Papildyta:
QUOTE(Samarija @ 2011 12 14, 14:08)
O as galvoju,kad jei tikrai yra noras susitikti,laiko tikrai imanoma rasti.Matyt per mazai noro..Is jo puses...Nes vyrai irgi labai nekantrus,jei moteris patinka,tuoj nori santykius perkelti i realybe
Aš ir galvodavau, kad vyrai nekantrūs, bet šis- matys kitoks