Rytų išmintis ir mokytojai šudros

Kalnas, saulė, upė, dangus, gėlė ir t.t. tokių simbolių geriau neiimti.
O tik proto kategorijai priklausančius simbolius gėris, tiesa, melas, neteisingai, teisingai, neigimas, kvailys, durnius, išmintis, vystymasis ir t.t.

Taip pat labai svarbu suvokti, kad linijinis protas nėra blogis, bet jo iškėlimas, išaukštinimas, vienvaldystė.
Kadangi išminties prote yra lygybės išmintis, tai ten nėra neigimo ir linijinis protas užims savo vietą. Jis nebe vienvaldis generolas ir turės skaitytis su išminties protu.
Todėl išminties proto dėka, linijinis protas tampa iš tamos apšviestas, matomas. Atsiranda skirimas dviejų priešingų nesuderinamų dalykų.
Bet kadangi yra lygybės išmintis, tai nebėra skirstymo hierachijos skalėje. Ir abu protai bus naudojami atitinkamai pagal paskirtį.

Dar grįšiu prie balos ir tekančio vandens simbolių.
Logiškai mąstant, tik ant balos įmanomas veidrodinis paviršius. Žiūrim į balą ir matom kažkokį atvaizdą, vaizdą to, kas žiūri, tiesa? O žiūrėdami į tekančią upę , krioklį savo atvaizdo nepamatysim ką tai galėtų reikšti? Gal tai (netvirtinu, mąstau) kad tas, kas atspindi mus pačius, taip pat yra bala? Ar gali bala atspindėti upę? Turbūt neįmanoma vien dėl to, kad abi jos yra toje pačioje plokštumoje.
Ar gali kvailys supykti ant išminčiaus? Logiškai galvojant, gali, o žiūrint iš išminties proto pozicijos?

aciu uz paaiskinima, kam as, del ko ir kodel.. jokaujiu:)

bet vat uz tai kad skatai idemei ka rasau, tikrai aciu!

o paciam linkiu nuoseklumo savo teorijose, draugiskai.

aciu.

Virtualus proto treniruoklis

Jeigu vanduo šiame forume yra proto treniruoklis, tai niekas nepajėgus tai atšaukti.
Galite ignoruoti vandens postus, neatsakyti.
Arba galite neigti.
Galite priimti kaip virtualų proto treniruoklį ir treniruotis, vystytis.

Tai jūsų kievieno asmeninis reikalas.

Bet atšaukti virtualaus proto treniruoklio, kurio nikas vanduo niekas nepajėgus.

Tai jau faktas.

O kokia jūsų reakcija į šį faktą, tai jau jūsų asmeninis reikalas.

Reakcijos gali būti vystančios jus pačius ir ne.

Apie tai čia buvo minėta pakankamai.

Teisė rinktis jums patiems.

Todėl Vaižgante, tavo klausimas tik tau pačiai, o vanduo čia nei prie ko.

Nori nekreip dėmesio, ignoruok, o nori vystykis, nori stenkis atstovėti savo teisybę, tokią kokia jau esi ir neig savo pačios naujas galimybes.

Jokios prievartos. Vanduo tai tik virtualus proto treniruoklis ir tiek.

Šitas treniruoklis nežinia ką vysto, bet tikrai ne protą. Akivaizdu, kad eilučių autoriui pačiam jis nepadėjo, tai kam siūlyti kitam? Tik dėl to, kad nevykusį treniruoklį gaila išmesti?

Treniruoklis yra joks.

O reakcijos jūsų į šį treniruokliį skirtingos...

Ką vienas išmeta, kitas žiūrėk atranda kaip gerą daiktą.

Arba yra toks senas anekdotas apie čiukčią, kuris ateina į parduotuvę ir klausia ar spalvotų televizorių turi, jam atsako, kad turi, o čiukčė tuomet paprašo, kad jam duotų vieną žalią ir kitą raudoną...

Yra dar ir tokia rytų išminties patarlė, kad išmintingas ir varnos karksėjime gali išgirsti išmintį, o kvailys išmintinguose žodžiuose girdės tik varnos karksėjimą.

Tad treniruoklis joks, o jūsų reakcijos labai konkrėčios...
Papildyta:


Ar verta nukrypti nuo esmės ir praktiško žinių pritaikymo savo gyvenime į tuščius filosofavimus... O jeigu jau labai ramybės neduoda tie neesminiai dalykai, tai eik prie upės Nemuno, Nevėžio, Neries ar dar kokios ir pasižiūrėk ar matai joje savo atvaizadą.

Tad nenukrypstant nuo esmės, vystantys klausimai, pamastymui.


1. Ar gali išminčius matyti kvailį?
2. Ar gali kvailys matyti išminčių?
3. Kaip jus bendrautumėte su kitomis civilizacijomis?
4. Kodėl į vieną ir tą patį įvykį, faktą skirtingos reakcijos?

1. Turbūt gali, visokie raštai, parašyti išminčių apie tai tik ir kalba, ypač pabrėžiama, kad jiems reikia " rinktis panašių į save kompaniją". Tačiau aš galvoju, kad išminčius, toks, kuris radęs save, kvailio nematys. Jis supras, kad viskas yra sutapimas, jo individualios sąmonės žaismas, užsimano pamatyti kvailį ir pamato, užsimano pamatyti išminčių, atsiranda šalia jis. Mano galva, išminčius suvokia, kad jis, jo sąmonė kuria pasaulį, tiek kvailius, tiek išmintingus, galiausiai, save patį

2. ir taip, ir ne. Kvailys, kuri suvokia, kad jis kvailys, gali, nes jis išmintingesnį pastatys aukščiau už save, tarsi iškels iš savo plokštumos į kitą, esančią aukščiau. Tas, kuris to nesuvokia- nematys. Arba jam visi bus lygūs, arba žemesni. jei lygus, tai neatrodys išminčiumi, o jei žemiau- juolab.

3. Tikrai neičiau atkišusi rankos sveikintis, nes jų protas gali būti visiškai kitoks čia dėl kūno saugumo O jei rimtai, tai... taip pat, kaip ir su sapno objektu- neaišku, ar padėtis būtų valdoma. Bendrai, pagalvojau ir žinau: stovėčiau, žiūrėčiau ir mintyse linkėčiau laimės

4.Todėl, kad kitame visada matome save.

Vaizgante kaip visada su humoru:) aciu

pasakisiu kaip as suprantu visa tai, ne tik Vandeni bet jis cia pas 'mus' forume riskiausia 'zvaigzde', nes neleidzia sau suabejoti net tuom, kuo dar vakar netikejo pats paaiskinsiu gi kodel taip yra .

kelias zmogaus, nesarbu kaip ir per kur jis ateina i Tiesa. kiekvienam savo.
tik ka kalbejausi su nuostabia moterim, kuri taip pat perejio ivairius extrasensus, burejus ir kitokius, kurie be abejio irgi savo planus vykde , bet ji tai ir turejio pereiti, kad atrasti kelia i tikra save. nes kitaip ir nebutu imanoma, nes kai isbando viska ir lieka dar daugiau klausimu, kai niekas nesikeicia, o buna tik trumpalaikis pagereimas, tik tada mes suprantam kad visgi Tiesa yra ne cia...
taip pat as visada priimu ir prasau priimti visus zmones kokie jie nebutu, nes tai irgi laikina, toks ju kelias.
Tiesa per prota? norit tuom tiket?prasau!eikit, bandikyt, bent tai darykit nes vistiek atsidursit jeigu nesustosit, ten kur turit but.
nes tik vienetams iseina atrasti ta tikra ir dieviska kelia is 1 karto, ir as tokiu asmeniskai nepazistu..
tai yra kiekvieno is jusu pamokos, kaip eiti ir kur.Vanduo tiki kad tai ka jis daro yra vienintelis doras ir tikras kelias, nors nedirba pas ji nei Siela nei Sirdis, nors ir abejones jam paciam kila senai, bet zmogiskas nenoras pripazinti kad galbut kazkur suklydai, neleidzia istrukti is sio rato. nors niekad nesakaiu kad jis turi atsisakyt visko, kas labai ir gazdina, nes per tiek metu visko sukaupta o su kuom liksiu, bet gi tik pasikeist, isileist tikra dieviska, tai ko truksta o atsisakyt nereikalingo..
nes jo uzdavinis ir yra dirbt su zmonem, padet zmonems, tiems kurie ateina i dieva per prota, per tokia kaip jo pacio patiryts.. bet kolkas jis tai daro tik protu, ir stereotipais nusistovejusiais, neisileidzia nieko dievisko..todel ir sunkei gaunasi..
bet tai vel gi yra jo pamokos ir kelias, ir taip pat ir tu kurie eina paskui ji ar su jo.tai jusu pasirinkimas.
as niekada nesakiau kad jis ar kiti nedarytu to ar anuo, bet kartais kila zmogiskas noras paaiskinti, nes yra akivaizdus nesuderinimai- tai transas, tai protas, tai Dieva mato, tai haliucinacijos, uzduoti jam klausimus i kurios jis dazniausia neatsako, nes nzn be abejo kaip atsakyti.bet masto ir galvoja, tad jie savo funkciaj atleka.
o atsakyt paprastai zmogiskai gi galima, kaip kitaip.
mano klausimai visada konkretus.kam tos citatos, kam istraukos is knygu, is religiju, is maldu ir pavizdziu... kas esi pats? ka gali? stai kur klausimas..
patirtis didele, igyvenimai sunkus, as tai sakiau is pat pradziu kad matau, bet ar tuo uztenka..? ne. ir nepateisina nieko..
as nenusileisiu niekad iki tokio ligio kad pradeciau sakyti kad kazkas cia yra - sarlotanas, prastumineja save, lozungai, navaras, kad nesivysto ar neauga. tai man net jokinga. manau kaip ir kitems...
as nepikstu niekad.as matau kokia Vanduo, kaip ir kiti cia esantis, Sviesi Esybe ir matau kelia pacio.kaip galiu pikti.. as esu dekingas kad cia esi ir darai ka darai.nes kitus tik per prota ir gali atvesti iki Sirdies ,Sielos ir Tevo.
tesiog gali suprast siendena o gali po metu, tik toks ir skirtumas, ka as ir noriu visems pasakyt.
kodel mes tai turim praeti?kodel toks didelis pasirinkimas?kam tos abejones, kam tie vargai? supraskit kad jeigu jus iskarto ateisit i Tiesa jus galit suabejot, kad gal tai ne ji, o gi liko dar tiek ivairiu neisbandytu mokymu, teoriju, religijiu, ir iseja ju pajeskuon galit nebegryst.. taigi stai kur yra pamokos, ir jos yra realios.
ir taip ir turi but!
nes esam cia ir esam zmones.kolkas..
taigi linkiu visems, kad nesustokit, neapsiribokit mazom tiesom- savo, mokytojo, guru, metodikos, ir kitokiom ..
Tiesa yra vienintele, kelias yra vienintelis ir Dievas yra vienas ir visems!
suraskit visa tai!

aciu.


p.s.
to Vanduo

tavo postai kurie lecia mane, yra pagalbos sauksmas tavo Dievisku daliu, jos rekia padekit!mes norim kad suprastu tie kas nesupranta (tavo Esybei) kur mes einam, ka mes darom ne taip, ir pradetume pagaliau eiti i Sviesa ir Dievo keliu.
todel kartais parasai man tesiog apie nieka. todel visi bandymai mane izeist, ar ikast ar istempt ant gincio yra bevaisiai, nes kiekvienas toks tavo sauksmas yra man dziaugsmas, ir as atverineju tavije vis daugiau viso tuo ka ir pats pradedi suprasti po mazu, kai ka samoningai kai ka ne.
bet viskas tik po pacio prasymu, nes kaip ne kart minejau galioja nesikisimo taisikle.
o pats esi ipatingas, todel tiek teko patirti ir praeti, todel taip sunku..
bet ne neabejoju kad susitvarkisi.

aciu uz tai.

p.s.2.
bet turi sansu ir 'pasiklysti'

Neblogai.

O čia dar apmastymui:

Tai ką žinote, suprantate, kokie jau esate ir yra faktas. Ir nieko naujo.
Kitas reikalas potencija, troškimas naujo.
Tai savybė.
Žmogus stimuliuojasi paslaptingu, neįprastu, nepatyrtu.
Ši stimuliacija yra puiku, bet ji dar neturi konkrėtaus tūrinio, nesirealizavusi.

Žmogui atrodo, kad yra visko tiek daug ir pažinimas neišsemiamas, bet realiai, tam, kuriam taip atrodo jis yra dabar labai konkrėtus, su savo tam tikromis savybėmis ir viskas.

Jeigu bandysite išsaugoti, atstovėti save vakarykštį, tai patys užsidarysite duris į savo naują.

Svetimo nieko nėra, nes svetimo gyvenimo niekas gyventi negali.

Svarbu nepainioti to, kokie jus jau esate, tai yra vakarykščiai, su potencija, kuri dar nesirealizavusi, o tik stimuliuojasi nauju.

Todėl kiekvienas žmogus gali suprasti tik tai koks jis jau yra, naujo suprasti nėra su kuo.

Tai uždarumo dėsnis iš kurio išplaukia nauja bendravimo etika.

Įprastai nesuprantantis apkaltina pašnekovą nusišnekėjimu, nesąmonėmis, neigia jį. O suvokus uždarumo dėsnį viskas keičiasi: jeigu negali kažko suprasti, tai tampa pirmiausia paties problema.

O potencija, stimuliaciją neįprastu, nauju bus geruose santykiuose su nesuprantamu, nes tai ir yra šansas į naują.

Todėl susidūrus su nesuprantamu bus džiaugsmas, o ne atstumimas, neigimas.

Juk tai tavo paties nauja beldžiasi, o ne kažkieno svetima, tad mylėk savo nesuprantamai kalbantį durnių, o neužsidaryk.

1. Ar gali kvailys matyti išminčių?

Pagal uždarumo dėsnį gaunasi, kad kvailiui išminčius bus toks pat protingas kaip pats kvailys.

2. Ar gali išminčius matyti kvailį?

Pagal uždarumo dėsnį išminčiui ir kvailys išmintingas. Išminčius visur įžvelgia išmintį.

Taigi,

Kvailiai bus tik linijiniame prote. Kas daugiau perskaitė knygų, pabaigė mokslų yra didesnis eruditas, turi daugiau pinigų, užima aukštesnį postą, tas ir bus protingesnis, o kas mažiau tas kvailesnis.

Matote, čia esminį vaidmenį vaidina ne kokybė, bet kiekybė.

Pas ką daugiau esmėje vieno ir to paties, tipiško tas protingas, o pas ką mažiau tas kvailesnis. O išties ir turtingas ir biednas kenčia vienodai. Juos skiria tik kiekybė.

Linijiniame prote susidaro įvairovės įliuzija, bet išties tai tik to paties proto variacijos. Tarp tų variacijų išties pačioje esmėje nieko naujo.

Todėl linijinis protas masyvus ir erduditas gali padaryti didelį įspudį, bet jei pažvelgsite iš išminties proto tai bus aišku, kad linijinio proto esmė labai primityvi, o variacijų ant jos prisūkta mąsė.

Savybės proto tos pačios slepiasi po didelę mase iliuzinės įvairovės.



3. Kaip jus bendrautumėte su kitomis civilizacijomis?

Dabar manau aišku, kad jokie ateiviai žemės gyventojams nieko neduos nes nėra su kuo priimti naujo.

Jeigu galite su ateiviais susikalbėti, suprantate juos, tai jie jau tokie pat ateiviai kaip ir jūs. Ar jie ar jus viena ir tas pats.
Tad ateivis yra tik jumyse.
Tik ten įmanoma jį rasti, nereikia skristi ar laukti žiūrint į kosmosą, nes vistiek nebus su kuo priimti.


4. Kodėl į vieną ir tą patį įvykį, faktą skirtingos reakcijos?

Reakcijos priklauso nuo proto, būsenos, nuotaikos ir konkrėtaus žmogaus.
Todėl visi teisūs savyje. Bet reakcijos gali būti vystančios ir atvirkščiai.
Tai ir yra grynai pragmatiškas požiūris, be jokių tuščių filosofavimų.
Taigi, išmintis yra labai praktiškas reikalas.

Taip taip taip kartais toks jausmas, lyg galvoj trūktų kelių varžtų, tuštuma ten, kur kažkas "turėtų" būti
Pagalvojus, kokia reakcija į tai- būna ir vienaip, ir kitaip. Paskutiniu metu dažniausiai "kitaip"- tai yra- tai kažkaip džiugina. Arba vienodai, jokios reakcijos, tik pastebėjimas.

Gerai, kad tik kartais
Gal cia kokia faze ar stadija, kuria reikia praeiti, islaukti.