Rytų išmintis ir mokytojai šudros

Kūrybinės vizualizacijos

Pradžioje, tai susidūrimas su nauju metodu. Užsidegimas, stimuliacija.

Bet viskas turi savo ribą.

Todėl gavai ne viską “ kūrybinėse vizualizacijose“, o tik iki ribos.

O tai, kad sakai nusibodo, atbukimo pojūtis, ramybės praradimas, tai signalizuoja apie išsisėmimą, ribą.

Dabar tas metodas, kuris davė kadaise vaisių pradės duoti atvirkštinį poveikį. Riba.

Jeigu spausi norėdama pramuštį ribą, bus dar blogiau.

Nes pagal uždarumo dėsnį, tas metodas, kuris ir atvedė prie ribos, išeities su juo iš ribinės būsenos nėra.

Norai kyla iš linijinio proto.

O kūrybinės vizualizacijos tapo tarnystė linijinio proto užgaidoms patenkinti.

Deja, linijinio proto norai neturi galo.

O, kadangi ilgą laiką treniravaisi, tai treniruotės tapo įpročiu.

Bet kadangi riba prieita, tai įprotis tampa nebe vystantis bet atvirkščiai, griaunantis.

Neveltui Biblijoje Jėzus Kristus nesusigundė velnio siūlomomis gėrybėmis.

Nes velnias pradžioje duoda, o paskui nebepaleidžia.

Gyvenimas pilnas siurprizų.

Bet tikslų statymas tai tik iki ribos, o priėjus ribą tampa savęs apvaginėjimas.

Pasiektas tikslas suteikia tik trumpalaikį pasitenkinimą ir vėl kito tikslo reikia siekti.

Bet gyvenimas nėra tikslas, o procesas.

Todėl rytų išmintis sako, kad atiduodantis pirmenybę rizikuoja prarasti viską.

Iš dižiulio paketo, kurį gali duoti procesas, žmogus statydamas kažkokį tikslą, koncentruodamasis į kažką vieną, gauna tik tai ir ne visados lengvai, dažnai per dideles pastangas, kančias.

Todėl išminčiai nestato tikslų, bet teka procese, mėgaujasi juo ir kaip upė nežino koks siurprizas laukia už sekančio posūkio.

Jie laukime kažko neįprasto, naujo.

Panašiai kaip atsikeli ryte ir nežinai ką atneš šiandien diena.

O žinojimas užmuša gyvenimo skonį.

Galite pastebėti kaip seni arba viską žynantys žmonės nebeturi emocijų.

Nebėra kur eiti ir ko eiti, nes jau išanksto žino kas bus.

Jeigu jaunas žmogus lekia į diskoteką su stimulu, nežinomybe, tai senas sakys ko ten eiti, vien girtuokliai ir t.t.

Linijinis protas ir tarnystė jam, pavagia emocijų įvairovę, pasitenkinimą kasdienybe, pačiu procesu.

Juk yra be linijinio proto savybių tenkinimo ir pojūčiai, rega, klausa, skonis, uoslė, kvėpavimas yra kokybiškos sąmonės būsenos, kuriose oho kokios emocijos.

Žvelgiant iš viso to pozicijos, koncentruotis kasdien ir tenkinti kažkokias linijinio proto savybes atrodo skurdu, savęs apvaginėjimas.

Pavyzdžiui, maži vaikai nori po eglute rasti siurprizą, netikėtumą, supakuotą, kurį reikia atplėšti ir tuomet netikėtumas, kai randi kažką viduj, o žinojimas ne taip skanu.

Tad visos tos kūrybinės vizualizacijos bus puiku tik iki ribos.

Deja viskas turi ribą.

Ir nereikia savęs apgaudinėti, kad viską gauni kūrybinėse vizualizacijose.

Kad pateisinti savo buvimą jose, žmogus ieško įrodyti sau, kad gauna, todėl to ko negauna stengsis nepastebėti, o gavęs šudniekį rėks visa gerkle – gavau...

Na, gavai, nu ir kas?

Davai vėl eik gauk, proto norai vistiek neturi galo.

O jei negausi, nepasitvirtins ketinimai, neišėjo pritraukti, tuomet pscihikoje autas.

Tad vėlgi, kiekvienam savo...

Jau vien del sio posto buvo verta skaityti visa tema Graziu Sventu Kaledu

[quote=Vanduo,2011 12 24, 02:17]
Kūrybinės vizualizacijos

Na, gavai, nu ir kas?

Davai vėl eik gauk, proto norai vistiek neturi galo.

O jei negausi, nepasitvirtins ketinimai, neišėjo pritraukti, tuomet pscihikoje autas.



Tikrai taip, tik pradžioje viskas sklandžiai ėjosi, vėliau-vis dažniau gaudavau ko labiausiai nenoriu ir rasdavosi agresija

Gerai. Klausimą turiu. Baisiai rimtą
Pasakyk, kaip Tau atrodo, kodėl man, kaip pagrindinei variacijai, skauda protą ar dūšią, jei skauda kitai mano pačios variacijai, ta prasme, kažkam iš pažįstamų? (Matai, kad žmogui negera, o negali niekuo padėti, todėl ir pačiai skauda kažkiek. Gal ir čia linijinis įsikišęs?) Gal todėl, kad tai, kas mano pačios sąmonėj, automatiškai atsikartoja kituose atspindžiuose?

Dar pagalvojau Tarkim, teka upė, ji apteka kažką, kas jai neįtinka. Aš suprantu taip, kad kažkas iš aplinkos netenkina, tai tarsi prateki,praplauki pro šalį, kaip pro kokią š krūvą, na, pasmirdėjo kažkiek ir pamiršai, bet jei to kažko niekaip neina iškraustyti ant kranto, tai reiškia, kad aš- bala? Ir dar užrūgusi
Jei susiečiau tai su vizualizacija, tai nesinori kažkaip įtakoti situacijos, tegul bus taip, kaip yra, norisi visa tai priimti kažkaip ir paleisti ne valdyti, o pergyventi kaip patirtį, bet kad skauda


Su šventėm visus.
http://www.icbaltic....is-sveikinimas/

Tai todėl, kad iš svajotojos, nepastebimai tapai vartotoja.

Pradžioje naujas metodas(kūrybinė vizualizacija) buvo tau nesuprantamas, nežinomybė, kažkas naujo, įdomaus, žadančio.
Tu nežinojai kaip visa tai veikia, bet viduje buvo didžiulis užsidegimas, stimuliacija. Todėl ir gavai.

O paskui, nepastebimai tapai VARTOTOJA.

Kūrybinė vizualizacija tapo kažkas panašaus į mechanizmą, bankomatą, linijinio proto užgaidoms tenkinti.

O sėkmė sudarė iliuziją, kad dabar tu jau žinai kaip visa tai veikia“ - sezamai atsiverk“ ir tipo imk kiek paneši.

Žinojimas ir yra spąstai.

Svajonė ir metodas tai skirtingi dalykai.

Svajojantis nežino kaip? “ - jis svajoja, mėgaujasi tuo procesu, jam gera svajoti.

O žinantis atvirkščiai, jis dirba, koncentruojasi, siekia pakartoti ankstesnę, sėkmingą patirtį, kadaise davusią rezultatą, jis žino kaip, todėl metodiškai, sistemingai siekia savo tikslo, rezultato.

Rezultatas jam tampa svarbiau už procesą.

Taip nepastebimai, kūrybinės vizualizacijos praktika tampa destruktyvi.

Gyvenime žmogus taps, irzlus, dirglus.
Jeigu tik kas ne pagal jį, nervins, jis tuojau pat šoks į akis, įrodynės savo, kovos, neigs, iki agresijos priepolių.

Juk savo kūrybinėje vizualizacijoje, jis ir treniruoja – įtikti savo protui.

Be abejo, kad treniruojančiam savo protą, kad jam įtiktų, gyvenimas taps košmaru. Gyvenimas bus mielas kai viskas pagal protą, įtiks jam, o kai tik koks įvykis, situacija, ar kitas žmogus pasielgs ne pagal jį, tuomet ir pamatysite tikrą velnią
Tad visa tai reikia apamastyti.

arpos, riba, kurią priėjai kūrybinėse vizualizacijose nėra labai blogai, nes dabar tu turi šansą į visą tą pačią kūrybinę vizualizaciją pažvelgti naujai. Turėdama ir neigiamą patirtį, galėsi padėti ir kitiems, pakliūvusiems į pinkles. Tapsi tikra kūrybinės vizualizacijos specialistė, o padėdama pati sau, padėsi kitiems ir atvirkščiai, padėdama kitiems, padėsi pati sau.

Galima viska naudoti ar meginti patikrinti ar tinka tai, nesureiksminus vieno ar kito metodo. Taip pat ir KV. Arba jei apie norus perfrazuojant viena posaki : maziau norekite, tada turesite viska

Ne, tai ne linijinis protas, o žmogiškas faktorius.

Gailestingumas, atjauta, užuojata tai jau kokybiška sąmonės būsena.

Tai širdies meridiano fazė.

Bet tuo pačiu protu, kuris rodo velnią, iš to neišlipsi Yra buvus situacija,kai susidūrus su "velniu" mano priešiškumas staigiai virto į meilę jam, paskui staigiai vėl priešiškumas, paskui vėl besąlygiška meilė. Įdomus patyrimas. Tokie "velniai" kartais būna geri mokytojai
ar tai reiškia, kad matant "velnią" mano pačios velniškumas deda tokį antspaudą ant kitų žmonių? ir tam, kad nuimtą tą vaizdą nuo kito, pačiai reikia kažkaip perlaužti save?
galima iškvaišti

Tekančiai upei krantai nesmirdi, o ji juos gerbia nes jie ją formuoja.

Ji tekėdama liečia krantus, bet neneigia jų.

Jeigu ant kažko įsižeidę, jaučiate nuoskaudas, pažeminimą ir t.t. tai reiškia, kad taip baloje, o jeigu tai tęsiasi jau ilgai, tai visiškai taip, bala jau užrūgusi.

Žinoma, kad skauda ir būna dar ir kaip.

Todėl jokiu būdu nereikia kovoti, bet išgyventi skausmą.

O paskui, kiek gi galima - gyvenimas tęsiasi.

Kaip J. Kristus sako: mano jungas saldus ir lengvas.

Kryžius ne sunkus, bet saldus ir lengvas.

Visos transformacijos praktikos ir yra skirtos ne tam kas riebiame gyvenime maudosi, bet tam kam skauda.

Transformuoti.

Tai kas nuodija gyvenimą paversti nektaru.
Papildyta:


Gerai parašei be remu, << tokie velniai kartais būna geri mokytojai >>.
Tibeto jogoje, žmonės, kurie elgiasi ne taip kaip norėtum yra vadinami GURU.
Tai reiškia aukščiausias mokytojas.
Nelaimės, aferistai, melagiai, niekšai, išdavikai praktikuojančiam Tibeto jogą tampa GURU. Tai jau transformacija...

Tai todėl kartais Dalai Lama verkia sakydamas naujametinius pamokslus

Ir dar. Parašei ką ką, ko necituosiu, tačiau, jei rašyčiau kalėdinį sveikinimą, parašyčiau būtent tas eilutes. Todėl...

gerų, tikrų Kalėdų, tegul ta transformacija įvyksta...širdyje ir jei jinai bendra, tai būtent joje

[quote=Vanduo,2011 12 24, 12:54]Tai todėl, kad iš svajotojos, nepastebimai tapai vartotoja.

Taip,dabar vėl mokausi būti svajotoja 



arpos, riba, kurią priėjai kūrybinėse vizualizacijose nėra labai blogai, nes dabar tu turi šansą į visą tą pačią kūrybinę vizualizaciją pažvelgti naujai. Turėdama ir neigiamą patirtį, galėsi padėti ir kitiems, pakliūvusiems į pinkles.  Tapsi tikra kūrybinės vizualizacijos specialistė, o padėdama pati sau, padėsi kitiems ir atvirkščiai, padėdama kitiems, padėsi pati sau.


Chm.. Bet pasakyti kitam galima tai,kas yra jau išgyventa, kitaip gausis -aklas aklą vedžioja
Papildyta:


Taip, Dinozaure, paslydau ir tiek Galima ir nusivizualizuoti, ir nusimedituoti,ir nusikvėpuoti, jei nėra stabdžių

Malonu matyti tavo tokia sypsena po visu "nusi...."