Esu pastebėjusi, jog apie pilnatį daug rašinėja tie nupirkti už kapeikas. Intelekto daug nereikia, bet skamba efektingai.....Pilnatis..... Jiems taip atrodo. Bet identifikacija super paprasta.
ten, kur raudonom raidem, buvo nerimtai, pikto juoko formoj, su tikslu isjuokti, iskritikuoti, pazeminti ir paniekinti. protingi zmones nemegsta banalaus paprastumo, t.p. to, ko suprasti nepajegus
ten, kur raudonom raidem, buvo nerimtai, pikto juoko formoj, su tikslu isjuokti, iskritikuoti, pazeminti ir paniekinti. protingi zmones nemegsta banalaus paprastumo, t.p. to, ko suprasti nepajegus
Žmonės apie dvasinius dalykus kalba tol, kol ieško, ir tai yra gerai. Tačiau tada, kai jie randa, daugiau nebekalba, jie tuo paprasčiausiai gyvena. Ką manot? Galvoju, klausimas bus į temą
Žmonės apie dvasinius dalykus kalba tol, kol ieško, ir tai yra gerai. Tačiau tada, kai jie randa, daugiau nebekalba, jie tuo paprasčiausiai gyvena. Ką manot? Galvoju, klausimas bus į temą
labai geras klausimas ir , manau, pagaliau į temą. Žmonės nekalba apie daugybę dalykų, kuriais jie gyvena, kai jau tai tampa jų savastimi - tada nereikia kitiems įrodinėti, kad tu myli ir užjauti kitus žmones, nejauti kitiems pykčio, nereikia visiems primint, kaip gelbėji pasaulį. TAI DAROSI TIESIOG NATŪRALIAI, kiekvieną dieną savo veiksmais. Ir žodžiais kažko mokyti ir įrodinėti nebėra prasmės, nes aplinkiniai žmonės tai jaučia iš tavo elgesio, veiksmų ir jei tavyje yra tiek šviesos ir energijos, kad tai pajusti, žmonės natūraliai būdami keičiasi šalia tavęs.
Įrodinėt reikia tada, kai neturi viduje to, apie ką skelbi išorėje. Žmonės nesąmoningai tai jaučia ir jiems kyla daugybe klausimų
Žmonės apie dvasinius dalykus kalba tol, kol ieško, ir tai yra gerai. Tačiau tada, kai jie randa, daugiau nebekalba, jie tuo paprasčiausiai gyvena. Ką manot? Galvoju, klausimas bus į temą
manau, taip. Apie naujus,nepatirtus dalykus mums norisi kalbėti ir kalbėti.Kai su tuo susigyveni,išgyveni tai-tampa įprasta,tiesiog gyveni tuo. Savo veiksmais tai parodydamas,bet ne žodžiais.
Kiekvieno asmeninis reikalas ką pasirinkti. Ir kiekvienam savo.
Kaip tik jus įsižeidžiate, pasijuntate pažeminti, apgauti, išduoti, įskaudinti, tą pačią akimirką atsiduriate tvenkinyje ( baloje ).
Ši bala ir tampa tiesa, kurią reikia apgynti, atstovėti.
Bala trokšta išskirtinio dėmesio, kad ją visi vertintų, sureikšmintų, pripažintų kaip neįkainuojamą vertybę.
Todėl bala apie save labai geros nuomonės ir kaprizinga.
Ji mėgsta, kad jai įtiktų.
Kas įtinka tas geras, mielas žmogus.
O neįtinkančius bala stengiasi aptaškyti.
Bala pati savyje visados teisi.
Ji jautri pagyrimams, meilikavimas, plojimams, ypatingam dėmesiui.
Pavyzdžiui, kai įvyksta skyrybos, išduota, palikta bala taškosi savo purslais ir drabstosi purvais.
Juk bala pati sau pasaulio centras ir jai nesuprantama kaip galėjo kažkas ją atstumti, palikti.
Juk ji pati sau tokia nepakartojama ir nuostabi. Todėl ji ieško kaltų.
Bet kur jus pasirinktumėte išsimaudyti, baloje ar upėje?
Tai bala rėkia: mylėkite mane tokią kokia aš esu!
Ar galima tikėtis kažko naujo esant baloje? Ne. Bala jau sisiformavusi ir ji napajėgi keisti formos.
Tai tekančios upės už posūkio laukia netikėtumai ir nauja.
Tai tekanti upė susidūrusi su kliūtimis ne kovoja, neneigia, bet keičia savo formą ir apteką kliūtis.
Jeigu tvenkinys pats savyje visados teisus, tai tekanti upė visados tekėjime.
Ji nežino kas yra tiesa ir kas jos laukia už posūkio.
Tekanti upė gerbia krantus, kliūtis nes tai ir yra kas ją formuoja.
Tekėdama ji liečia krantus, jaučia juos, bet ji su jais nekovoja, neįrodinėja jiems savęs, neneigia jų.
Kada iš tekančios upės pradėsite virsti tvenkiniu(bala)?
Žinojimas kas yra teisinga, tiesa, kaip reikia gyventi , elgtis ir t.t.
Visa tai jau nebe tekėjimas, o tvenkinio formavimas.
O užslėptos gynybinės reakcijos, neigimas jau bala.
Ar įmanoma išvengti balos?
Ne, į ją papuls kiekvienas.
Bet būtent bala ir gali tapti transformacijos tramplinu.
Bala gali transformuotis į tekančią upę ir atvirkščiai.
Tad ką kiekvienam pasirinkti, asmeninis reikalas.
Kiekvienam savo.
Tik tvenkiniams(baloms) būdingos dogmos ir pamėgdžiojimas.
Yra proto pasaulis, įšorinis ir mūsų pojūčiai, vidinis.
Juos reikia aiškiai skirti, atskirti ir treniruoti atskirai.
Pavyzdžiui, yra sakoma: mylintis tyli, jis aklas ir kurčias.
Tai reiškia, kad meilė proto pasauliui nepriklauso, ji yra už jo ribų.
Todėl kalbantys, propaguojantys meilę žodžiais yra spekuliantai.
Vieni myli, tuo gyvena, o kiti kalba spekuliuoja.
Bet deja, mes bendraujame žodžiais.
Jeigu visi būtų tylėję tai neturėtume šiandien šventraščių, vedų, knygų.
Tas žinas, kurias galime skaityti šventraščiuose, jos kauptos po kruopelytę, tūkstantmečiais.
Tad ne kalbėjimas, bendravimas žodžiais yra blogai, bet užstrigimas tame ir negebėjimas atskirti prieštaringų, skirtingų dalykų.
Pavyzdžiui, galima iš savo balos kviesti visus į šviesą, gėrį, meilę, Dievą, mylėkite, paleiskite, atleiskite, būkite geri, laisvi, laimingi, dvasingi ir t.t.
Iš kur eina visas šitas briedas?
Iš balos!
O kaip mylėti, kaip išspręsti savo gyvenimo problemas?
Metodikos nėra kaip. Bet yra orientyrai protui. Apie juos ir kalbama.